Socialiniuose tinkluose kartais pasirodo istorijų, tokių, kurios gali nutikti kirkvienam. Štai Gintarė Kareivaitė su savo draugais dalinasi savo išgyvenimais. Jauną moterį aplankė netikėtas svečias. Ši istorija sudomno ir jos draugus. O gal atsiras www.musuzinios.lt skaitytojų, kurie patarimu, ar geru žodžiu pagelbės geriau pažinti paslaptingą gamtos pasaulį, o gal atras ir mistinę istorijos pusę?.. Juk gyvenime atsitiktinumų nebūna, kiekvienas reiškinys yra nulemtas, turi tam tikrą prasmę, kažko išmoko, nutinka būtent tau, o ne kitam.
Dienorasčio autorė Gintarė Kareivaitė
Tai štai istorijospradžia, atviras dienoraštis:
LAIME, ATEIK ATEIK!
Nu tai labas, pirmadieni 
01:35 pabundu nuo keisto garso – daužymosi į lubas. Atsimerkiu. Kažkoks paukštis suka ratus ir draskosi po kambarį. Geriau pasižiūriu – tai aišku, kad šikšnosparnis… ISTERIJA
Kažkoks paukštis suka ratus ir draskosi po kambarį. Geriau pasižiūriu – tai aišku, kad šikšnosparnis… ISTERIJA 
Susivokiu, kas iš tos isterijos, eik gelbėtis, eik kovok, eik „kaška dariti”
Antklodę ant galvos (jop, nuo vaikystės prigąsdinta, kad į mano garbanas gali įsivelti), pagalvę vietoj ginklo į vieną ranką, telefoną – į kitą (kuo jis padės nzn, bet jei reikės bėgti – svarbiau nei pasas). Pradedu ardytis po kambarį ir vaikyt tą gyvį. Nesiseka.
Pradedu ardytis po kambarį ir vaikyt tą gyvį. Nesiseka.Gaidys
(aha daviau vardą, kad jau gyvent nori su manim reik kažkaip familiariau bendraut) vis duodasi ratais, kartais parskrenda link manęs, daužiasi į kokią spintą, bet aišku, pro plačiai atvertą langą neskrendą, gi smagu su manim… Mano širdis lipa lauk, streso maksimumas, bet juoktis, ką ten juoktis – žvengt – negaliu sustot, nes nu gi aišku, kad man taip turi nutikti… 
Galvoju reikia keisti metodą – įjungiu šviesą – gi skris į tamsą per langą ir baigiam vakarėlį… Pasirodo aš tam Gaidžiui patikau, jis nori ilgiau pabūt su manim…
Porą ratų šviesoj praskrido ir dėjo slėptis… Už spintos… FAINAI. Nu galvoju, Kareivaite, davai, susirenki drąsą ir eini aiškintis, kieno čia namai… Susirišu plaukus, pasiimu šluotą, daužau spintą – gal išsigąs. Ne nebijo, neišskrenda. Atitraukiu spintą – pažiūrėt bijau, vėl baladoju – nieko. Įsidrąsinu pažiūrėti – nu niekur nėra…
Galimai patogiai kažkur įsitaisė…
Pasidaro nebejuokinga… Į galvą ateina mintis, va norėjau šuns – gavau šikšnosparnį… Svajok atsakingai, blemba… Vėl žvengiu
Į galvą ateina mintis, va norėjau šuns – gavau šikšnosparnį… Svajok atsakingai, blemba… Vėl žvengiu 
Pasiduodu
Pasiėmiau pagalvę, antklodę ir išėjau miegot į kitą kambarį… Tik tas miegas toks… Googlinu, ką reikia daryti, pirmi patarimai – nevaikykite po kambarį… Aha… Palikite ramybėje ir kai nurims išneškite… WTF?!?…
Palikau… Tik kur Gaidys yra – nežinau Skaitau kitą straipsnį – šikšnosparnis į namus – reiškia laimę – nu laukiu nesulaukiu, LAIME ATEIK ATEIK, nes kol kas palikau namus kažkokiam skvoteriui …
Skaitau kitą straipsnį – šikšnosparnis į namus – reiškia laimę – nu laukiu nesulaukiu, LAIME ATEIK ATEIK, nes kol kas palikau namus kažkokiam skvoteriui 
…Ryte labai greit buvo susirinkti daiktai iš kambario… Kol kas Gaidžio niekas dar nesutiko… Bus dieną bandymų pažindintis artimiau, tik aš kažkaip nelinkus į šituos santykius – atrodo per sudėtingi
Tai jei kas ieškot kambariokės (galiu gamint maistą, vieną kitą bajerį papasakot, su mašina pavežiot…) – aš laisva porai parų tikrai
Arba jeigu žinot kaip ar norit padėti sugauti „Betmeną” – let me know
Nu tai labas, antradieni…
Gaidžio update…
Namiškiai jo ilgai ieškojo… Atstumdytos spintos, perkraustyti daiktai, purtomi rūbai ir visą dieną paliktas pilnai atviras langas… Nu niekur nerasta…
Pati grįžau vėlai, jau buvo sutemę, nesiskubinau – dar pasėdėjau mašinoj – jop bijojau eit į kambarį, net gimdą iš baimės biški suko… Faktas kad jo nerado, mano galvoje nėra faktas, kad jo ten nėra… Mašinoj naktelės praleist nenorėjau, tai kaupiau jėgas ir padrąsinta ėjau pažiūrėt baimei į akis
Faktas kad jo nerado, mano galvoje nėra faktas, kad jo ten nėra… Mašinoj naktelės praleist nenorėjau, tai kaupiau jėgas ir padrąsinta ėjau pažiūrėt baimei į akis 
Taip ramiai ir atsargiai duris atidarau, tik kai žinau, kad sesių vaikai miega… Dabar, rodos, Gaidžio trikdyt nenorėdama, patyliukais, atsargiai užeinu į SAVO miegamąjį… Oj kaip širdutė mušė…
Kambarys, po Gaidžio paieškos, atrodė kaip po narkotikų kratos (neklauskit iš kur žinau, galimai draugas/-ė pasakojo).
(neklauskit iš kur žinau, galimai draugas/-ė pasakojo).Apžiūriu lubas – švaru, aplink langus – ramu, ok – einam gilyn. Pirmas darbas – staigiai uždaryt aklinai langą (nu nes man ir vieno Gaidžio gyvenime per akis ). Tada jau kažkaip reikia pradėt tvarkytis. Gerai, koks mano planas galvoju ar tikrai aš čia naktį baimėje tvarkaus, ar einu į kitą kambarį ir bėgu nuo problemos. Ne, aš gi stipri, emancipuota moteris – einu tvarkytis, tik savisaugai kedų nenusiaviau – jei vis gi reikėtų bėgti tai stipriai moteriai
). Tada jau kažkaip reikia pradėt tvarkytis. Gerai, koks mano planas galvoju ar tikrai aš čia naktį baimėje tvarkaus, ar einu į kitą kambarį ir bėgu nuo problemos. Ne, aš gi stipri, emancipuota moteris 
– einu tvarkytis, tik savisaugai kedų nenusiaviau – jei vis gi reikėtų bėgti tai stipriai moteriai Pasileidžiu garsiai muziką – dar vienas saugumo elementas – lai Gaidys galvoja, kad draugų parsivedžiau, mažu intravertas ir pažindintis bijos. O ir mane raminančiai veikia, dainuot pradedu (taip taip, kaimynai mane turėtų mėgti ), daiktas po daikto, spintelė po spinteles ir po valandėlės viskas pradeda padoriai atrodyti. Aišku, kiekvienas spintos atidarymas ir uždarymas yra labai greitas, nėr čia ko per daug šansų suteikti – nori bendraut su manim – labiau lai pasistengia ir pats. Nusiaunu kedus – matyt, drąsos kažkaip prisikaupė, tik šlepečių nesiaunu – sunkiau būtų bėgti
O ir mane raminančiai veikia, dainuot pradedu (taip taip, kaimynai mane turėtų mėgti 
), daiktas po daikto, spintelė po spinteles ir po valandėlės viskas pradeda padoriai atrodyti. Aišku, kiekvienas spintos atidarymas ir uždarymas yra labai greitas, nėr čia ko per daug šansų suteikti – nori bendraut su manim – labiau lai pasistengia ir pats. 
Nusiaunu kedus – matyt, drąsos kažkaip prisikaupė, tik šlepečių nesiaunu – sunkiau būtų bėgti 
Ateina miego laikas… Jei dabar, kol nusiprausiu, viską paliksiu tyloje – jis įsidrąsins – negerai. Įjungiu Vergą (siurblį robotą – taip, aš mėgstu suasmeninti dalykus – jo toks vardas ) lai darbuojasi – ir kambarys švarus ir Gaidys ramus – win-win
Jei dabar, kol nusiprausiu, viską paliksiu tyloje – jis įsidrąsins – negerai. Įjungiu Vergą (siurblį robotą – taip, aš mėgstu suasmeninti dalykus – jo toks vardas 
) lai darbuojasi – ir kambarys švarus ir Gaidys ramus – win-win Grįžtu į kambarį – tapati procedūra – ramiai atidarau duris, įjungiu šviesą, apžiūriu lubas, langus… Dėl chebros jausmo vėl įsijungiu muziką.
Po normaliai nemiegotos anos nakties ir dienos nuovargio Dėdė Miegas sako: „Nu viskas. Reikia išjungti šviesą ir miegoti…“. Aha, lengva jam kalbėt…
Bet… Įsijungiu pokalbius su Zemkausku (jo balsas mane raminančiai veikia – užmigdys mane), išjungiu šviesą. Guliu, žiūriu į tas lubas, kur Gaidys draskėsi ratais ir galvoju – man taip BAISU, kad nežinau, kur dingo ta stipri emancipuota moteris… Pasijuokiu ir nusprendžiu, ai jei lemta tai lemta – gal rasiu ryte prisiglaudusį meiliai arba vėl kokį naktinį vakarėlį turėsim… Let it go…
Guliu, žiūriu į tas lubas, kur Gaidys draskėsi ratais ir galvoju – man taip BAISU, kad nežinau, kur dingo ta stipri emancipuota moteris… 
Pasijuokiu ir nusprendžiu, ai jei lemta tai lemta – gal rasiu ryte prisiglaudusį meiliai arba vėl kokį naktinį vakarėlį turėsim… 
Let it go… 
Zemkauskas užmigdė – geras vyras blemba.
Naktį vakarėlio nebuvo, ryte pabudau viena, šiek tie net nusivylus bučiau, bet visgi buvom su Gaidžiu susitikę, tik sapne Nieko konkretaus neveikėm arba nepamenu, sapnavau jį panašų į balandį tik su šikšnosparnio sparnais – suko palubėm ratus (čia kitų žmonių įtaką, kurie visą dieną juokėsi iš manęs ir sakė: tai gal ten visai ne šikšnosparnis buvo o balandis; tau jis kaip varlė tik su sparnais; ten gi tik pelytė skraidanti; nekaltas padarėlis…). JO. JUOKINGA, juokiausi, bet miegot tai man reik su juo.
Nieko konkretaus neveikėm arba nepamenu, sapnavau jį panašų į balandį tik su šikšnosparnio sparnais – suko palubėm ratus (čia kitų žmonių įtaką, kurie visą dieną juokėsi iš manęs ir sakė: tai gal ten visai ne šikšnosparnis buvo o balandis; tau jis kaip varlė tik su sparnais; ten gi tik pelytė skraidanti; nekaltas padarėlis…). 
JO. JUOKINGA, juokiausi, bet miegot tai man reik su juo. 
Jau ramiau susiruošiau į darbą, grįžo pasitikėjimas savimi, baimės lygis sumažėjo (ne nulis, bet ir ne 100 ) – normaliai funkcionuoti galiu.
) – normaliai funkcionuoti galiu. Pasirodo ne iki galo. Nueinu į mašiną – pamiršau raktus. Pasidedu daiktus šalia, einu raktų. Grįžtu, išvažiuoju.
Nueinu į mašiną – pamiršau raktus. Pasidedu daiktus šalia, einu raktų. Grįžtu, išvažiuoju.Išlipu iš mašinos prie darbo, atsidarau galines dureles – tai aišku visi dienos daiktai liko automobilio aikštelėj – išsiblaškymo lygis – 100 Kolegos nė kiek nenustemba, aš šiaip irgi… Pasijuokiam ir tiek.
Kolegos nė kiek nenustemba, aš šiaip irgi… Pasijuokiam ir tiek. Užmetu ofise akį į langą – kažkoks lapas prilipęs, sakau: „BT man jau visur tie šikšnosparniai vaidenasi“. Pažiūrim iš arčiau, o ten – GAIDYS (galimai, arba geriausias draugas atsiųstas Kareivaitės prižiūrėti). Net nupurto.
T man jau visur tie šikšnosparniai vaidenasi“. Pažiūrim iš arčiau, o ten – GAIDYS 
(galimai, arba geriausias draugas atsiųstas Kareivaitės prižiūrėti). Net nupurto. Mano vadovė sako: „Nematyčiau savo akimis – netikėčiau“. Na tikrai, sakysit išsigalvoju, bet padariau ir nuotraukas ir liudininkų turiu.
Tai nežinau ar čia TA laimė tiek pas mane veržiasi, ar čia jau prakeiksmą kokį esu gavus…
Jei draugų rate turiu burtininkių/raganų/šamanų – duoki man ženklą, o mieloji, Kunigunda…
Nes jau nebenoriu, kad būtų „Nu tai labas, trečiadieni“ dalis…
Source:
Gintarė Kareivaitė
