Rugsėjo 24-osios rytą Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejuje vyko tradicinė Rietavo kraštiečių klubo sueiga. Į ją rinkosi gerokai retesnės kraštiečių gretos. Visus susirinkusius sveikino ir Rietavo kraštiečių klubo prezidentas prof. habil. dr. Leonas Vaidotas Ašmantas, viceprezidentė Jolanta Bertauskienė, sveikinimo žodį tarė Rietavo meras Antanas Černeckis.
Rietavo meras A. Černeckis džiaugėsi, kad Kraštiečių sueiga kasmet vienija visus, pasak mero, „dūšią atidavusius savo kraštui žmones“.
„Nesvarbu, kur esame gimę, svarbiausia, kad siela yra čia, o tai mus padaro tikrais rietaviškiais“, – kalbėjo, sveikindamas visus susirinkusiuosius meras.
Prisiminiau lietuvių kalbos pamokas
Į kraštiečius nuotoliniu būdu kreipėsi Jolantos Bertauskienės dukros Elžbieta ir Izabelė, kurios pristatė planuojamą jaunimui rengti savo projektą „Progreso diena“, finansuotą iš Europos solidarumo korpuso programos. Jaunimo projektas bus skirtas 9 bei 12 metų moksleiviams ir vyks lapkričio mėnesį Rietavo Lauryno Ivinskio gimnazijoje. Užsienyje gyvenančios jaunosios rietaviškės, pristatinėdamos projektą, noriai žarstė tokias mūsų kalbos svetimybes, kaip antai: „fokusas“, „inspiracija“, „paliesti temą“, „sukurtas brandas“, tai privertė susimąstyti apie tautiškumą, gimtosios kalbos reikšmę ir Europinį „išprusimą“ bei polinkį į aklą anglicizmų kopijavimą, siekiant parodyti savo lingvistikos klodų pseudoprogresą. Labai dažnai mūsų lietuvaičiai, vos kelerius metus pagyvenę svečioje šalyje, perima užsienio kalbos nevykusiai išverstas frazes ir sąvokas, jas vartoja savo kalboje, bet, ar tai puošia ir turtina mūsų kalbą?..
Klausantis jaunų žmonių pristatymo, dar kartą prisiminiau ne iki galo išmoktas lietuvių kalbos pamokas, perkračiau savo mintyse Mikalojaus Daukšos Postilės žodžius:
Kurgi, sakau, pasaulyje yra tauta, tokia prasta ir niekinga, kad neturėtų šių trijų savų ir tarsi įgimtų
dalykų: tėvų žemės, papročių ir kalbos? Visais amžiais žmonės kalbėjo savo gimtąja kalba ir visados
rūpinosi ją išlaikyti, turtinti, tobulinti ir gražinti. Nėra tokios menkos tautos, nėra tokio niekingo žemės
užkampio, kur nebūtų vartojama sava kalba. Tąja kalba paprastai visi rašo įstatymus, jąja leidžia
savosios ir svetimų tautų istorijas, senas ir naujas, jąja aptaria visus valstybės reikalus, ją gražiai ir
padoriai vartoja visokiais atvejais Bažnyčioje, tarnyboje, namie. Pati prigimtis visus to moko ir kiekvienas
beveik iš motinos krūties įgauna potraukį į savąją kalbą – ją mielai vartoti, išlaikyti ir propaguoti.Tai akivaizdžiai matome ne tiktai žmonių, bet ir neišmintingų padarų gyvenime. Kas per keistenybės
būtų tarp gyvulių, jeigu varnas užsimanytų suokti kaip lakštingala, o lakštingala – krankti kaip varnas,
ožys – staugti kaip liūtas, o liūtas – bliauti kaip ožys? Dėl tokio savo būdo pakeitimo pranyktų savitumas,
beveik pranyktų ir tokių įvairių gyvulių esmė ir prigimtis. Jeigu toks gyvulių paikumas sukeltų tarp jų tokį
sąmyšį, tai galime suprasti, koks sumišimas ir netvarka kyla, kai žmogus, dėl kitos tautos kalbos savo
gimtąją visiškai paniekinęs, taip pamėgsta svetimąją (pamiršdamas savąją, kuria Dievas ir gamta liepia
kalbėti), lyg pats būtų ne to krašto ir kalbos.
Gaila pasidarė tų jaunų žmonių, kurie išvykę į svečias šalis pamiršta savo tikrąsias šaknis, kalbą. Iš tiesų visas šis projekto pristatymas, lyg ir kraštiečiams, lyg ir jaunimui, dvelkė kažkokiu keistu nepotizmu, savotiška iniciatyva „savi – saviems“. Analogiškų projektų yra surengęs Rietavo atviras jaunimo centras, kitos šiame krašte veikiančios organizacijos, nesupratau, kodėl šis, toks ypatingai vertingas?..
Mokys jaunus žmones
Kaip paaiškėjo vėliau, projekto organizatoriai, mokys jaunus žmones lyderystės, politikos, finansinio raštingumo, kalbės apie emocinę sveikatą. Vienas iš šio projekto lektorių rietaviškis Lukas Kornelijus Vaičiakas savo pasisakymais spaudoje aiškiai agituoja už vienalytės partnerystės įteisinimą, esą valstybė privalo „grąžinti skolą“, tik neaišku kam?.. Jis pristatys savo patirtį politikoje ir vertybines nuostatas, neš žinią jauniems, besiformuojantiems žmonėms, gimnazijos moksleiviams. Tai, uždaromų mokyklų krašte, tikriausiai padės suformuoti lojalių politinių rinkėjų gretas. Su mokiniais asmenine patirtimi dalinsis ir kiti kompetentingi lektoriai. Bus kalbama apie emocijas ir psichologinę sveikatą. Viliuosi, kad šiandienos psichologai, koučeriai ir kitokio plauko guru nepridarys daugiau emocinės žalos jaunoms, besiformuojančioms asmenybėms… Kraštiečiai dėkojo Jolantai už užaugintas puikias dukras, džiaugėsi jaunų merginų iniciatyva.
Tradiciškai Rietavo kraštiečiai yra neabejingi jaunų žmonių pasiekimams ir skiria stipendijas gabiems moksleiviams. Pastaroji skirta dviems moksleiviams – E. Barsteigai ir S. Vaičikauskui.
Grojantis fontanas
Rietavo savivaldybės meras A. Črneckis klubo nariams papasakojo apie vykdomus ir dar įgyvendinamus projektus, gražėjančią parko teritoriją, Savivaldybės kelių būklę, džiaugėsi Rietavo Lauryno Ivinskio gimnazijos sporto kompleksu, kuriame vyksta renginiai, jis nebėra gandrų perėjimo vieta. Meras pasakojo, kad Rietave auga naujas traukos centras: suremontavus bažnyčios prieigas, žmones džiugins čia įrengtas grojantis fontanas. Jis kalbėjo, kad Rietave šiuo metu glaudžiasi 78 ukrainiečiai, kuriems Savivaldybė tiesia pagalbos ranką. Daugiausia tai moterys su mažais vaikais, tad įsilieti į darbo rinką joms sunku. Meras ragino LR Seimo naius „nemėtyti pinigų“ ir racionaliau skirstyti lėšas karo pabėgėlių gerbūviui sutvarkyti. Kraštiečių sueigoje pasisakė ir LR Seimo narys Jonas Varkalys, kuris kvietė atkreipti dėmesį į verslininkų bėdas, ragino ieškoti būdų, kaip paskatinti juos veikti, nes jie regione kuria darbo vietas.
Netesėti pažadai ir vandens kainų šuolis
LR Seimo narys Jurgis Razma dėkodamas kraštiečių klubo prezidentui L. Ašmontui už suteiktą žodį, gyrėsi, kad pastaruoju metu Seime esąs ir pats vadinamas Prezidentu. Jis atsiprašė rietaviškių dėl to, kad jam nesiseka dirbti su Švietimo, mokslo ir sporto ministre, šiemet uždaryta Žadvainių mokykla. Gal iš tiesų LR Seimo narys nesuspėjo užbėgti įvykiams už akių, o gal neveiklumą skatina per ilgas užsibuvimas poste? Nors dabartinė valdančiųjų politika aiškiai parodė, kad galima sau leisti nevykdyti priešrinkiminių pažadų, atsakomybės už tai jokios nėra. Jurgis Razma informavo, kad šiuo metu ruošiami įstatymų pakeitimai ne tik ženkliai išpūtė elektros energijos kainas, bet ruošiamasi branginti ir vandenį. Anot jo, yra labai sudėtinga išlaikyti neaukštą vandens kainą, ypač mažose savivaldybėse.
Linkėjo telkti jėgas vietoje
LR seimo narys Valdemaras Valkūnas pastebėjo, kad jaunos merginos, pristatančios projektą rietaviškiams, kreipiasi į auditoriją iš Amsterdamo, Londono. Jis linkėjo Rietavo miestui telkti savus žmones čia, vietoje, kad jaunimui nereikėtų išvykti laimės ir geresnio gyvenimo ieškoti svetur. Kraštietis Petras Turskis pastebėjo, kad kultūros nėra ten, kur naikinamos mokyklos, švietimo įstaigos. Anot jo, kaimo mokyklų uždarymas signalizuoja tai, kad norime išvyti savo vaikus į Europą. Jis pristatė savo kūrybinius ieškojimus, istorinius atradimus, būsimų knygų vizijas. Jis norėtų Rietavo savivaldybėje, ligoninės bokštelyje įkurti egzistencijos, tremties ir rezistencijos muziejų. Kraštietis Algirdas Mickus tikino, kad jį sužavėjo jaunų žmonių projekto pristatymas, iniciatyvumas, bet jam skaudu žiūrėti, kuomet gimtajame krašte be gailesčio naikinamos švietimo įstaigos, anot jo, sunaikinta ir urėdija. Jis kvietė kraštiečius telkti jėgas, kad Rietave vėl atsirastų studentų.
Inteligentija Rietave – misija neįmanoma
LR seimo nariai, pastabas dėl ugdymo įstaigų atgaivinimo Rietave įverino lyg siekimą atgaivinti praėjusį laikmetį, atgyvenusią senieną. Esą pandemija leido prie valstybės vairo sėdintiems asmenims skolintis milijardines sumas, kurios jau iššvaistytos, tad didesnių investicijų į švietimą, infrastruktūrą, šioje LR Seimo kadencijoje nenusimato, o tuščias biudžetas verčia priimti skaudžius sprendimus. Pasak Kraštiečių sueigoje dalyvavusių LR Seimo narių, šiandien nėra galimybių įgyvendinti priešrinkiminius pažadus, pateisinti žmonių lūkesčius, nes nebegalima daugiau praskolinti Lietuvos. LR Seimo nariams antrino ir Rietavo meras, kuris minėjo ženkliai mažėjantį moksleivių skaičių gimnazijoje, todėl anot jo, surinkti ir išlaikyti studijuojantį jaunimą, inteligentiją Rietave, šiuo metu esanti misija neįmanoma. Po diskusijų susirinkimą apibendrino Klubo prezidentas prof. habil. dr. Vaidotas Leonas Ašmantas. Jis pasidžiaugė nesustojančiomis kraštiečių iniciatyvomis, knygų leidyba. Anot jo, Rietavo miestas kasmet gražėja, tačiau žmones mažuose miesteliuose išlaiko pramonės plėtra. Brangstanti elektra sudavė smūgį Lietuvoje veikiantiems verslams, o atsinaujinantys energijos šaltiniai gali patenkinti individualius poreikius, tačiau pramonei to nepakanka, reikalingi kur kas galingesni sprendimai. Jis siūlė apmąstyti mažųjų branduolinių reaktorių statybos galimybes, pasisemiant patirties iš Kanados. Na, o pabendravę kraštiečiai, prisiminė A. Černeckio palinkėjimą džiaugtis Mykolinių švente, pakvietimu šokti ir dainuoti ir įsiliejo į šventinę eiseną ir pačią šventę.
