Žemaitijos rašytojų bendrijos Klaipėdos skyriaus narė Rita Bijeikytė rašo poezijos ir didaktinės prozos kūrinius. Ji yra išleidusi nemažai knygelių, kurios padeda pažinti gimtąjį kraštą, pajusti kelionių romantiką, suvirpina skaitytojų širdies stygas, moko atidžiau pažvelgti į gimtąjį kraštą, pamąstyti, ką žmogaus gyvenime reiškia artimo meilė, tikėjimas, viltis. Projekto metu ji savo sukaupta patirtimi dalijosi su Klaipėdos miesto bendruomene.
Svarbu ugdyti dvasią
Daug ko žmonės išmoksta mokymo įstaigose, bet NVO projektuose informacija pateikiama, kaip duona kasdieninė. Visuomenininkai moko tiesą pažinti, atrasti ir gerbti. Todėl rašytojai pedagogei didžiulį įdirbį sukaupusiai prevencijos darbe NVO Klaipėdos krizių įveikimo centre, atrodo, jog skaitytojo ugdymas yra itin reikšmingas, o suteikta pagalba kaimo, mažo miestelio vaikui ar jaunuoliui rasti suprantamą ir dvasią ugdančią knygą itin prasminga kultūrinė veikla. Todėl pakviesta mielai vyksta į didžiųjų ir nedidelių bibliotekų, kaimo bendruomenių renginius. Jei organizatoriai neprieštarauja su ja vyksta ir globojamas, išgelbėtas nuo užmigdymo dėl aršaus būdo šuo Tobis. Dabar jis socializuotas, klusnus ir draugiškas. Iš publikacijų spaudoje sužinojusi, jog Giliogirio kaimo( Rietavo savivaldybė) jaunuomenė neabejinga savo aplinkai, ieško kelio kultūrinei veiklai nutarė juos padrąsinti ir paskatinti atkakliai sėti ir puoselėti bendruomeniškumo daigus. Čia vyko eko dirbtuvės.
Knygos analizės
Antai savo knygoje“ Kaip užauginti medį“, Klaipėda, 2009 ji pačioje pradžioje primena V. Humbolto žodžius: Dabartiniai moksleiviai – būsimieji ateities šeimininkai. Ne paslaptis, kad tam tikrais amžiaus tarpsniais jie gali turėti savireguliacijos trūkumų, .įtampų bendraudami su tėvais. Tada paaugliams reikalingi nuoširdūs pokalbiai su artimaisiais. Pedagogė pataria atkreipti dėmesį į pamąstymus grožinėje literatūroje. Poetės eilėraščiuose aptariamos vertybės ir neigiamos savybės. Knygą parašyti autorę paskatino pasirodęs menotyros daktaro Alberto Piličiausko straipsnis rinkinyje „Lietuvos tūkstantmečio mokytojai Klaipėdos apskrityje.“ Profesorius įspėja, kad puikybė, pavydas pyktis yra tarsi virusai pasaulyje, o priešnuodis esanti atjauta, altruizmas, aukojimasis. Tėvams rašytoja pataria: „Visuomenėje jaučiama krizė, kurią išgyvena daugelis šeimų, todėl tereikia to mažyčio garstyčio grūdelio – tinkamo žodžio, ištarto laiku ir vietoje.“ Savo poezijoje ji nurodo tradicijų reikšmę žmogaus dvasiai. Nepaprastai gražiu prisiminimu lieka daugeliui metų tradicija, kai namuose ramybė.“ Stalas, staltiesė balta, girliandos/ Advento vainikas“. Ir štai namų jaukume ir ramybėje“ gal angelas tau žinią neša.“( Adventas. Lot.Atėjimas)
Autorei nerimą kelią šeimų išsibarstymas po kraštą ir pasaulį. Todėl eilėraštyje „Mūsų gimtinė“ kreipiasi į skaitytoją:
Tad, nepalikim, mielieji, ilgam namų,
Motinų laukiančių, rymančių.
Lietuvai taip reikia dvasios milžinų
Ir maldos sustojus kryžkelėje.
Inscenizacijos, parašytos amatų mokyklos mokiniams. Jos truputį deklaratyvios, tačiau toks tekstas be užuolankų aiškesnis pasirinktai auditorijai. Jis aktualus ir dabar, nes jaunimo sumaišiusio kelią ir šunkelį, deja, turėjome tada, kai buvo rašomos inscenizacijos ir dabar. Priklausomybių mastas tapo toks, kad paveikė visos visuomenės protus ir jau diskutuojama – gal reikėtų būti atlaidesniems ir labiau toleruoti priklausomybės ydą. Gal žmogaus miegas bus geresnis ir jaus mažiau nerimo. Inscenizacija „Kelias“ primenama: „O juk pirmiausia esame savo Motinos mokykloje, todėl klausykime ir išgirskime, ką mums sako Motinos, išleisdamos į kelią“. Inscenizacijoje „Akmens prakalbinimas „ akmuo – pažeistos sielos apvalkalas., uždarantis ją gėriui.: <… > ,O kartais ir mes patys pasidengiame akmens kiautu iš neapykantos, agresijos, bailumo, meilės artimui stokos… Tai autorės reakcija į tuos reiškinius, kurie atkeliavo kartu su globalizacija ir vartotojiška morale.
Zigmo Prochorskio knygoje „ Kraitelis“( Klaipėda,2019) tai vyresnio amžiaus skaitytojui skirta poezija. Poetas taip kukliai pavadina savo gyvenimo , sukauptos patirties apmąstymus, kuriuos to pačio pavadinimo eilėraštyje apibūdina taip:
Ši kupina pintinė-
Kraitelis atminimų,
Diaugsmų ir praradimų.
Tačiau kraitelėje džiaugsmų daug mažiau negu aprašytų reiškinių su sarkazmu, nusivylimų žmogiška prigimtimi. Todėl sarkazmas, groteskas, ironija- labai dažnai vartojamos meninės priemonės. Antai eilėraštyje1000, apie Lietuvos tūkstantmetį sakoma:
Tūkstantį metų
Ardės pasauliai,
Mainėsi tautos,
Dievai ir žmonės
O mes išlikom-
Iš didžių plotų
Žemės kampelis
Gėrio migloto.
Autoriaus nusivylimą pasauliu, turtine nelygybe, veidmainyste, degradacija pavartėje iliustruoja eilėraščių pavadinimai Kiaulybė, Chaosas, Špyga. Kaukė, Švelniai tariant, Gyvenimas pavartėje. Matydamas nemeilę gamtai, žmogaus ydas pasauliu ir žmogumi nusivylęs poetas su skausmu ištaria „ Gyvulėja / Mūs pasaulis“. Susvetimėjimas itin veikia vyresnius žmones, jie privalo gyventi nuolatinėje įtampoje, kurią pavaizduoja įdomia metafora ir persionifikacija.:
Tad dar gyva senatvė
Tą savąją vienatvę
Žaboja- neįstengia
Lyg prerijų mustangą.( Dar šildo)
Jei sustosiu,
Baigsis spėkos – Nebešoksiu
It bejėgis senas uosis.
( Jei)
Gyvenimas buvo
Žmogum pasibuvęs,
Gyvavo kentėjo, Ir Laikas atėjo
Brandinęs vienatvei;
Kažkokią senatvę.( Pasibuvus)
Tačiau lyrinis herojus ne pasyvus pasaulio chaoso stebėtojas:
Mano skurdžios eilės – skurdžiams,
Jos- kasdienei vargo košei,
Kad jausmybių nepralošus,
Gardintų it vyno gurkšnis
<…>
Šių eilių viltingas balsas-
Tildyt kriokiantį pasaulį,
Perplėšt uždangas apgaulių-
Saulėn iš tamsos bedvasės.( Skurdžiams)
Kuo pradžiugino klaipėdiečius poetė?
Pastaruoju metu ji rašo knygutes, skirtas vaikui, jo tėveliams ir seneliams. Suaugusiems knygelės turinys siūlo temas pokalbiams neįkyriems pamokymams. Knygelėje „Ženklai „ tėveliai ras eilėraštį „Filantropė – Velykų bobutė.“, kuris padės ne tik papasakoti apie tautosakos dovanų vaikams dovanotoją, bet ir apie dosnumą, geraširdiškumą, džiaugsmą galėti padėti kitam. Novelė- „Laisvė arba derlius“ moko, jog laisvė rinktis tai, kas nėra naudinga ir protinga įmanoma, bet neverta. Knygutės paskutiniame puslapyje lyriškas eilėraštis Kalbinu Žemę, Motiną , Tėvynę. Vaikutis gali spalvoti gražius, fantaziją lavinančius ir piešimo įgūdžius ugdančius I. Vaitkevičienės, R. Vasiljevos piešinius.
Mažiesiems kodėlčiukams dovanoja serijos“ Atrandu pasaulį“ knygelę – Romualdas Karazija šviesos ir šešėlio paslaptys, V.,2009. Knygelės anotacijoje rašoma” Perskaitę šią knygelę ,sužinosite apie šviesos stebuklus, įminsite spalvų mįslę, išmoksite pasidaryti šešėlių teatrą, nupiešti šešėlinį portretą. Ar ne smagūs užsiėmimai žiemos vakarais?
Kiekviena tauta turi tautosakos vaikams. Tarp tautosakos ir autorinės kūrybos yra auklių eilėraštukai ir dainelės. Tokių eilėraštukų eilėdara būna sklandi, nesudėtinga, tekstukai greitai išmokstami mintinai. Jie padeda vaikams iki trijų metų skirti kalbos garsus, juos taisyklingai ištarti, vėliau tai puiki mokymo priemonė skaičiuoti, skirti gamtos, aplinkos garsus, spalvas, geometrines figūras. Šie eilėraštukai, dainelės pagyvina vaikų šventes. Tos dainelės ar eilėraštukai moko, koks poelgis geras, koks blogas. Taip susiformuoja vertybinės nuostatos.
Janinos Žemaičiūnienės Klaipėdos miesto L,- d. “Obelėlė” meninio ugdymo mokytojos ekspertės knygelė Vir Vir Vir pelytė: Dainelės mažiems vaikams. Klaipėda,2009 – nedidukė knygelė, bet labia kruopščiai sudaryta : pateikiamas originalus autorės tekstas. Daineles vaikai gali dainuoti, rengdamiesi, valgydami košę, klausydamiesi lietučio., mergaitės migdydamos lėles. Čia pat vaikų ugdytojai randa natas ir vaikų judesių aprašymus.
Pratarmėje rašoma: Muzika yra vienas svarbiausių teigiamų emocijų šaltinių. Vaikas klausosi, dainuoja, šoka, groja ritminiais instrumentais. Tai teikia džiaugsmo, turtina jausmus, vysto kalbą.
Vaikiškos knygelės gali suteikti gražių sumanymų įdomiems užsiėmimams. Žiemos vakarais.
Svarbi bendrystė
Projektas didino Klaipėdos gyventojų, senjorų, neįgaliųjų ir kitų visuomenės grupių socialinę integraciją ir tarpusavio supratimą. Surengtas savęs pažinimo, meno terapijos ir komunikacijos gebėjimų ugdymo kursus padėjo sesijų dalyviams tapti savarankiškas, už savo mokymąsi atsakingais žmonėmis, gebančiais užsibrėžti aiškius tikslus, jų siekti. Suaugusiųjų buvimas kartu, bendravimas, bendradarbiavimas ir komunikacinių kompetencijų lavinimas mokymų ciklo metu padėjo įveikti nepasitikėjimą savo jėgomis, suteiks komunikavimo gebėjimų, padės išreikšti save, įgyti mokymo – mokymosi įgūdžių, kartu kurti, rengti ir aplankyti parodą, patirti prasmingo buvimo kartu pilnatvę.
