Tai įvyko, o gal pasirodė, kad įvyko labai seniai. Tada, kai Julijona, kuri senokai ilsisi Gargždų kapeliuose, su kitais šeimos vaikais augo Gargždų miestelyje ir lakstė po miestelio apylinkes. Augo tie vaikai neturtingo savamokslio vestuvių muzikanto šeimoje. Todėl ir sugauta Minijoje žuvis, ir uogos, ir grybai šeimai labai pravertė.
Retkarčiais jie eidavo ant piliakalnio varniukų gaudyti. Jei kur nors vaikai eidavo, tai eidavo visu būriu. Julijona tada dar tebebuvo visai nedidukė, bet jai jau reikėjo prižiūrėti dar porą už save mažesnių vaikų. Gaudė paukščius vyresnieji broliai, o mažieji jų laukė atokiau. Todėl Julijona vėliau neatsiminė, nei kaip jie buvo gaudomi, nei kaip jie namie buvo taisomi. Vienas įvykis vaikus atbaidė nuo to užsiėmimo ir įstrigo visam gyvenimui į atmintį.
Apie tai, kad kartais ant piliakalnio pasirodo pilies ponaitis vaikai buvo ne kartą girdėję ir žinojo, kad toks susitikimas nieko gero neatneša. Miestelyje tą sekmadienį buvo tylu, tylu, niekas nesidarbavo, niekas be reikalo nevaikščiojo. Varpas pranešė, kad jau artėja sumos laikas. Tokiu laiku žmonės skubėdavo į mišias, arba meldėsi namuose. Buvo pasakojama, kad tie, kurie nepaisė sumos laiko rimties susidurdavo su antgamtinėmis būtybėmis. Taigi, Julijona žaidė su mažaisiais broliais, bet jau nekantravo, kad vyresnieji kažkur užtruko. Buvo nejauku sumos laike būti toli nuo tėvų ir nuo namų.
Ji pakėlė galvą ir pamatė žemyn nuo piliakalnio takeliu besileidžiantį poną. Pono išvaizda labai nustebino vaikus, net prieš kelias minutes triukšmavę, klegėję vaikai nutilo. Jis buvo apsirengęs raudonu kostiumu ir ilgu raudonu švarku, truputėlį šlubčiojo. Atidžiai apžiūrėjusi ponaitį Julijona pastebėjo, kad ponas neavėjo batų, vietoj pėdų buvo kanopėlės. Vaikai pasislėpė už tankesnių krūmų. Jų link ponas nėjo.
Laimei, sugrįžo didieji broliai. Julijona papasakojo, kokios baimės jie – visi mažieji patyrė. Broliai pasiteiravę į kurią pusę nuėjęs tas ponas. Greitai nusilaužė keletą storų šermukšnio šakų ir nuėjo ton pusėn, kur rodė Julijona. Broliai nepamatė jokio ponaičio. Tačiau po to įvykio daugiau paukščių gaudyti jie nebėjo.