Lietuvos verslo iniciatyvą skirti 4 proc. BVP gynybai savo parašais palaikė jau daugiau kaip 50 tūkst. Lietuvos gyventojų. Visi parašai balandžio 29 d. perduoti atsakingoms Lietuvos institucijoms: Prezidentūrai, Seimui, Vyriausybei.
Kaip pabrėžia Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas ir iniciatyvos „4 procentai“ valdybos narys Vidmantas Janulevičius, yra daugybė galimybių verslui ir darbdaviams prisidėti prie gynybos stiprinimo – ne tik per biudžetą perskirstomos lėšos.
„Akivaizdu, kad šiuo metu politikai nesutaria net kokiu būdu pasiekti užsibrėžto tikslo skirti 3 proc. BVP gynybai. Mūsų – LPK, Lietuvos darbdavių konfederacijos, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos, Investuotojų forumo ir daugybės kitų organizacijų bei įmonių – vizija buvo sutikti su Finansų ministerijos siūlymu po 1 procentinį punktą didinti pelno mokestį ir PVM – tai į biudžetą papildomai suneštų apie 420 mln. Eur, kurių užtektų Vokietijos brigados įkūrimo ir planuojamos ginkluotės įsigijimo svarbiausioms reikmėms. Bet dėl PVM kėlimo sutarimo nėra, o pelno mokestis – mažiausiai prognozuojamas“, – sako V. Janulevičius.
LPK prezidentas pažymi, kad 2022 m. pelno mokesčio sumokėta net 1,2 mlrd. Eur., bet investicijos, kurios paprastai siekdavo apie 5 proc. pelno, tais metais buvo 5 kartus mažesnės – sudarė vos 1 proc. 2023 m. pelno mokesčio sumokėta 1,7 mlrd. Eur. Pasak V. Janulevičiaus, kad kol kas nėra duomenų, kiek pernai uždirbto pelno investuota Lietuvoje, bet reikia skatinti kurti gamyklas čia, nes tuomet investuotojui – ar jis Lietuvos pilietis, ar užsienietis – aišku, kas turi būti ginama.
Būtina matyti, kas vyksta kaimyninėse šalyse, kur reinvestuojamam pelnui taikomas 0 proc. pelno mokestis. Kur verslas rinksis kurti gamyklas ir jas plėsti, jei mes turėsime daug didesnius mokesčius. Mes žiūrime į ateitį ir turime supratimą, kad stiprinti šalies gynybą reikia sparčiau ir mes, LPK, palaikėme 4 proc. nuo BPV skyrimo iniciatyvą. Nes galime prisidėti ne per mokesčius, o „gyvai“. Juk išleidę pinigus net moderniausiai karinei įrangai, jei neturėsime specialistų, kurie sugebės ją tinkamai valdyti, nieko nepasieksime. Aš kalbu už LPK – 55 asociacijas, apie 4000 įmonių, kurios būdamos po LPK skėčiu sukuria apie 54 proc. šalies BVP ir kurių eksportas sudaro 83 proc. viso šalies eksporto. Juk jeigu mes skirtume lėšų savaitei apmokyti tuos 300.000 kariauti ar kaip elgtis karo atveju, kokius darbus dirbti užnugaryje, kad padėtume kariui mūšio lauke, išleisti juos iš darbo, kad padėtų valstybei susikurti gynybinius pajėgumus. Tokių žmonių atleidimas savaitei nuo tiesioginio darbo verslui kainuotų ne mažiau kaip 1,5 mlrd. Eur, kas sudaro beveik 1,7 proc. dabartinio BVP“, – sako LPK prezidentas, ragindamas mokytis iš valstybių, kur tokių verslo investicijų apskaita vyksta per specialų Gynybos fondą, kurį jau planuojama kurti ir Lietuvoje.
