Neseniai paminėta Tarptautinė slaugytojų diena. Šventiniam šurmuliui kiek nutolus, norisi atsigręžti į Regioninės Telšių ligoninės slaugytojų kasdienybę – iš pirmo žvilgsnio, nesusidūrus su šiuo atsakingu darbu, menkai besiskiriančią, bet kartu kasdien kupiną nemenkų iššūkių, netrafaretiškų sprendimų, kuriuos lydi profesinė patirtis, užuojauta, pagalba, gailestingumas ir pasiaukojimas. Apie tai savo profesinėmis įžvalgomis, darbais, džiaugsmais ir rūpesčiais dalinasi keturios šios profesijos atstovės.
Algirdas Dačkevičius
Pirma ir vienintelė darbovietė
Regioninės Telšių ligoninės Akušerijos-ginekologijos skyriaus bendrosios praktikos slaugytoja Reda Dajorienė atvyko iš Šilalės. Telšių ligoninėje ji skaičiuoja jau 47-uosius metus, kai nesiskiria su slaugytojos profesija. Slaugytojos darbą pradėjusi dar senuosiuose gimdymo namuose, Naujagimių kambaryje, vėliau ji perėjo į ligoninės Akušerijos-ginekologijos skyrių, kur iki šiol tebedirba.
„Prieš keturis dešimtmečius naujagimių į šį pasaulį ateidavo labai gausiai: per metus jų sulaukdavome apie 1200. Ir daugelis mano rankomis iščiupinėti“,– prisiminė Reda Dajorienė. Pasak kolegų, ji visuomet kupina energijos, o su darbo krūviu tvarkosi „šokio ritmu“, nes net nepastebima, kaip nuo vieno darbo ji jau atsidūrusi prie kito – ir visų dienos procedūrų bei operacijų kaip nebūta.
Subtilus šios slaugytojos humoro jausmas žavi ne tik kolegas, bet ir pacientus.
Slaugytoja per beveik 50 darbo metų yra susidūrusi su įvairiomis situacijomis, todėl visada išlieka rami, optimistiška bei profesionali. Kolegų nuomone, ji yra Regioninės Telšių ligoninės Akušerijos-ginekologijos skyriaus pasididžiavimas ir nenutrūkstamos grandinės dalis, dėl kurios tiek moterų, ne tik iš Telšių miesto ir rajono, bet ir iš kitų Lietuvos miestų ir miestelių atvyksta į šią ligoninę ir pasitiki teikiamomis paslaugomis.
„Kartais pajuokaujame, kad skyriaus be šios darbuotojos neįsivaizduojame, nes ji visuomet paslaugi, atjaučianti ir kiekvienu pacientu besirūpinanti kaip savo artimu žmogumi. Reda išklauso pacientų rūpesčius, paguodžia ir nuramina taip, kad kartais nebereikia ir raminamųjų vaistų. Ji ne tik maloni su pacientais, bet ir noriai apmoko jaunąsias slaugytojas, yra kantri bei geranoriška studentams. Regioninė ligoninė didžiuojasi, turėdama tiek daug metų tokią pasišventusią savo darbui ir profesionalią slaugytoją kolektyve, gebančią prisitaikyti prie vis kintančių, inovatyvesnių slaugos bei gydymo metodikų“,– vienu balsu kalbėjo bendradarbės.
Motinystė darbui netrukdo
Julita Grigalauskė šiuo metu Regioninės Telšių ligoninės Akušerijos-ginekologijos skyriuje laikinai eina vyresniosios akušerės pareigas. Julita baigė mokslus 2017 metų pavasarį Kauno kolegijoje ir beveik iškart – nuo tų metų balandžio mėnesio – pradėjo dirbi Akušerijos-ginekologijos skyriuje akušere pogimdyminiame skyriuje. Moteris 2019-aisiais metais pati susilaukė pirmagimio, po to ir antrojo vaikelio. Po atsidavimo motinystei, 2023 metų rudenį vėl sugrįžo dirbti skyriaus akušere. Ir taip jau likimas susiklostė, kad teko išbandyti ir šiek tiek kitokias – vyresniosios akušerės pareigas. Julita vertinama už savo profesijos išmanymą ir kolektyve yra gerbiama.
Puiki darbuotoja ir veikli visuomenininkė
Rita Šedleckienė – telšiškė, ligoninėje dirbanti jau 34 metus. Per šį laiką dirbo keliuose skyriuose, o nuo 2013 metų yra Sterilizacijos ir infekcijų kontrolės skyriaus vyresnioji slaugytoja. Šis darbas yra labai svarbus, nes skyriuje atliekama tai, kas daugeliui plika akimi nepastebima, tačiau vaidina svarbų vaidmenį pacientų sveikatos saugumui. Veikli moteris dar spėja pasidarbuoti Dienos stacionare. Ji – ir Lietuvos slaugos specialistų organizacijos (LSSO) Telšių ligoninės pirminės grupės pirmininkė. „Iš viso ligoninėje dirba 187 slaugytojos ir akušerės, o LSSO organizacijai priklauso 140. Vadinasi, turime nemažą jėgą, kurios balsas ligoninėje girdimas“,– sakė R.Šedleckienė. Moteris pasakojo, jog su ligoninės administracija randa bendrą kalbą. Žinoma, aktualiausias atlyginimų klausimas, tačiau jis priklauso ne vien nuo administracijos sprendimų, bet nuo realių finansinių išgalių. Vis tik R.Šedleckienė pasidžiaugė, kad ligoninės administracija sudaro finansines galimybes tobulintis, dalyvauti įvairiuose kursuose, konferencijose, ko kai kurios ligoninės savo darbuotojams nesuteikia. Gegužės 18-ąją planuojama išvyka į Kretingą, o birželio 8-ąją numatomas pasibuvimas gamtoje. Visa tai tik stiprina bendrystę ir nuteikia geresniam darbui.
Slaugymas – didelis menas
Neurologijos skyriaus vyresnioji slaugytoja ir ligoninės l.e.p. vyriausioji slaugos administratorė Daiva Paškauskienė pastebėjo, jog seniau slaugytojas buvo tik gydytojo asistentas, padėjėjas, dažniausiai procedūrų atlikėjas. Bėgant metams, šios profesijos prestižas auga. Dabar slaugytojas yra savo srities profesionalas, ant kurio pečių laikosi visa sveikatos priežiūros sistema. Pats darbas irgi labai keitėsi, diegiamos informacinės technologijos, moderni medicinos ir slaugos įranga. Jai valdyti būtinas informacinių technologijų išmanymas, todėl slaugytojos privalo tobulinti profesines kompetencijas, nepriklausomai nuo to, kokias studijas yra baigusios. „Nuolat keliame kvalifikaciją, einame į priekį koja kojon su visomis naujovėmis, kurios padėtų geriau suprasti ir tenkinti pacientų poreikius“,– sakė D.Paškauskienė.
Darbas yra labai atsakingas, reikalaujantis daug kantrybės ir profesinių žinių, o ir krūvis neretai būna didelis. Norint kokybiškai suteikti paslaugas, svarbus asmenybės charakterio lankstumas, gebėjimas savarankiškai atpažinti slaugos problemas, kūrybingai įgyvendinti slaugos veiksmus. Slaugytojoms tenka sunki emocinė našta, bendraujant su pacientais, jų artimaisiais, visa komanda. Todėl labai svarbu, kad slaugytojos savivertė būtų aukšta, kad jos būtų išgirstos ir vertinamos.
Šioje profesijoje ypatingai svarbu mokėti bendrauti tiek su pacientu, jo šeimos nariais, tiek su visu personalu. Užuojauta, kantrybė ir supratimas gali padėti įgyti pasitikėjimą, ypač su nerimaujančiais ar skausmą kenčiančiais pacientais. „Svarbiausios slaugytojų savybės, mano manymu, yra sąžiningumas, atjauta, supratimas ir meilė žmogui“,– sakė D.Paškauskienė.
Augantis dėmesys sveikatai ir senstanti visuomenė diktuoja pokyčius. Reiklūs pacientai ieško slaugytojo, kuris ne tik išklausytų, bet ir parodytų dėmesį, supratimą ir pagalbą. Bendravimas pacientui yra vienintelis būdas gauti informaciją apie savo ligą, savo problemoms išsakyti bei ryšiams su slaugytoja palaikyti. Informacijos teikimas palaipsniui virsta konsultavimu ir mokymu sveikatos problemoms įveikti bei sudaro galimybę slaugytojai tinkamai atlikti savo profesinę pareigą. Pacientas tampa komandos nariu, įjungiamas į sprendimų priėmimą ir slaugos procesą, todėl sprendimai būna priimami, atsižvelgus į pacientą – kartu su juo.
„Žinoma, didžiausias iššūkis kyla tada, kai trūksta darbuotojo. Slaugytojų trūkumas jaučiamas visoje Lietuvoje. Ne išimtis ir Telšiai. Jaunų specialistų, norinčių atlikti praktiką, yra daug ir priimame visus norinčius. Stengiamės ir bandome pritraukti praktikantus čia pasilikti. Patys praktikantai ligoninę įvardina kaip turinčią geras ir saugias darbo sąlygas, draugišką kolektyvą, puikią atmosferą, visą reikalingiausią įrangą ir technologijas. Čia yra visos galimybės tobulėti, įgyti gerų praktinių įgūdžių“,– sakė ligoninės l.e.p. vyriausioji slaugos administratorė.
Varomoji kolektyvo jėga
Regioninės Telšių ligoninės direktorė Jovita Seiliuvienė nuoširdžiai sveikino slaugytojas jų profesinės dienos proga. „Slaugytojos yra ligoninės varomoji jėga, todėl visoms esu dėkinga už pasiaukojantį darbą, o mūsų veteranė Reda Dajorienė yra pavyzdys daugeliui, nes ji dirba tyliai, ramiai, be priekaištų, skleisdama savo ypatingą aurą“,– sakė ligoninės vadovė. Vien tas faktas, kad R.Dajorienę ligoninės bendruomenė ir administracija pasiūlė Sveikatos apsaugos ministerijai kandidate Nusipelniusio Lietuvos slaugytojo vardui suteikti yra labai iškalbus.
Direktorė palinkėjo visoms slaugytojoms sveikatos, energijos, vidinės stiprybės, meilės žmogui ir kad kuo dažniau jų veidą nušviestų šypsena.
