Dėmesio centre šiemet – mokesčių mokėtojų pareiga prisidėti prie augančių valstybės finansavimo išlaidų. Todėl kaip niekad dera į valstybinį lygį pakelti ir unikalią šiomis dienomis švenčiamą Pagarbos mokesčių mokėtojams dieną. Tai proga pagerbti visus, sunešančius biudžeto pajamas, ir priminti visuomenei, kad mokesčių mokėtojai turi ne tik pareigas, bet ir teises.
Elena Leontjeva yra Lietuvos laisvosios rinkos prezidentė.
Todėl šventės proga surinkome įstatymuose išsibarsčiusius principus į Mokesčių mokėtojų teisių chartiją, kad visi drauge atrastume naują požiūrį į mokesčių mokėtojus. Tik paklausykite: teisė į mokesčių stabilumą, į efektyvią mokesčių sistemą bei efektyvų surinktų lėšų panaudojimą, teisė į kokybiškai parengtus įstatymus ir į kokybišką mokesčių administravimą, konsultavimą, o taip pat į proporcingus ir nuspėjamus mokesčių administratoriaus veiksmus. Po kiekvienos teisės norisi dėti šauktuką!
Ko verta vien tik teisė į tai, kad neaiškūs ir dviprasmiški įstatymai būtų traktuojami mokesčių mokėtojų naudai? Įgyvendinti ją nėra lengva – juk būdamos valstybinės įstaigos, VMI ir Sodra suinteresuotos surinkti valstybei didesnes pajamas. Kita vertus, jeigu šios teisės būtų nuosekliai laikomasi ir visi neaiškumai iš tiesų būtų aiškinami mokesčių mokėtojų naudai, labai greitai tų neaiškumų mastas įstatymuose radikaliai sumažėtų. Tai būtų pats taikliausias įstatymų padarinių įvertinimas (ex post), skatinantis įstatymo leidėją taisyti identifikuotas spragas. Kokia netikėta tik vienos mokesčių mokėtojų teisės nauda valstybei!
Skaidrūs, neutralūs mokesčiai yra geriausia apsauga nuo dviprasmiškumų. Tačiau tam negana vien deklaracijų: reikia, kad kiekviena įstatymo raidė iš tiesų įkūnytų skaidrumą bei aiškumą, o stabilumą saugotų Konstitucija. Kiekvienam mokesčių surinkimo specialistui pažįstamas bazinis principas – „apmokestinti prie šaltinio“. Jis reiškia, kad mokesčiai nuo pajamų atskaičiuojami prieš išmokant jas konkrečiam naudos gavėjui, taip nepaliekant erdvės jokioms klaidoms, manipuliacijoms ir interpretacijoms.
O dabar pritaikykime šį principą iš esmės ir kūrybiškai: tam, kad Mokesčių mokėtojų teisių chartija neliktų vien deklaracija ir kad visos sisteminės mokesčių ydos būtų pašalintos, šalinti jas reikia būtent taip – „prie šaltinio“. Ką tai reikštų? Kad problemos išraunamos su šaknimi ten, kur jos gimsta, o ne vėliau, kai apauga interpretacijų, aiškinamųjų raštų ir įvairių pataisų mišku.
Štai, pelno mokesčio atveju, tai reikštų perkelti pelno mokesčio momentą į pelno paskirstymą. Tokiu atveju, įmonės mokesčių prievolės bus suderintos su pinigų srautais ir joms nereikės skolintis lėšų tam, kad sumokėtų mokesčius ir tuo pačiu suteiktų nemokamą kreditą valstybei. Avansinio pelno mokesčio problema išnyktų tiesiog „prie šaltinio“. Išnyktų ir sąnaudų pripažinimo problemos, nusidėvėjimo skaičiavimo vingrybės ir daugybė juos lydinčių aiškinamųjų raštų, kolizijų ir neapibrėžtumų, individualių užklausų ir atsakymų į jas. Fiskalinė apskaita praktiškai susijungtų su finansine ir sutaupytų įmonėms ir valstybei taip reikalingus išteklius.
Dėkojant labiausiai prie mūsų biudžeto prisidėjusioms įmonėms, dera prisiminti, kad nuo šių metų joms taikomas pasaulinis pelno mokestis kaip tik ir bando suvienyti finansinę bei fiskalinę apskaitą. Nes kito bendro vardiklio paskaičiuoti efektyvųjį mokesčio tarifą globalios mokesčių institucijos nesurado.
Tiesa, šis mokestis ne tik baudžia labiausiai prie biudžeto prisidėjusias įmones, bet ir laužo net kelias mokesčių mokėtojų teises. Jis įvedamas, vėluojant perkelti ES direktyvą ir numato baudas įmonėms, kurios neteisingai pateiks duomenis ar kitaip nusižengs tvarkai, kurios dar nėra. Tik pagalvokite – tvarkos dar nėra, o pareigos ir atsakomybės jau egzistuoja! Gal Seimas bus drąsus numatyti, kad iš tiesų baudas derėtų taikyti ne įmonėms, kurios ir taip vargsta dėl jas ištikusio teisinio neapibrėžtumo, bet tiems, kas pakišo joms tokią daugybę neaiškumų ir dviprasmiškų klausimų, į kuriuos iki šiol nėra atsakyta – o baudas jau rengiamasi taikyti.
Tad, pagerbiant mokesčių mokėtojus, pats laikas spręsti sistemines mokesčių problemas „prie šaltinio“, užtikrinant sistemos skaidrumą. Tuomet ir Chartijoje surinktos teisės būtų užtikrintos savaime, sklandžiai, be atskiro priminimo. O tai iš esmės pagerintų mūsų konkurencingumą, kuriam įtakos turi ne tik nominalūs mokesčių tarifai, bet ir valdžios santykis su ekonomikoje veikiančiais ir vertę kuriančiais žmonėmis.
Mūsų geopolitinėje situacijoje palanki ir lojalumą užtikrinanti mokesčių aplinka yra ne tik mokesčių mokėtojų teisė, bet ir tvaraus biudžeto sąlyga.
Originaliai publikuota verslozinios.lt
