19 a. antrosios pusės Londonas garsėjo kaip dendžių – vyrų puošeivų – sostinė, bet pats ryškiausias estetas ir kultūros komentatorius čia buvo dramaturgas, rašytojas Oscaras Wilde`as. Nedaugelis žino, kad būtent tekstas apie madą – 1885 m. pasirodžiusi esė „Aprangos filosofija“ – išaugino šio autoriaus populiarumą ir padėjo pagrindą reikšmingiems pokyčiams Viktorijos laikų moteriškoje madoje.
1854 m. gimęs airių kilmės rašytojas O. Wilde`as augo šeimoje, kurioje mada buvo išties labai vertinama. Jo mama buvo viena ekscentriškiausių Dublino madisčių. Ji ne tik mėgdavo ryškių spalvų sukneles, tačiau ir visuomet įvairiai interpretuodavo pačias naujausias mados tendencijas, atkeliaudavusias į Airiją.
Dublino Švč. Trejybės koledže 1871–1874 metais studijavęs klasikinę literatūrą, vėliau O. Wilde`as gavo stipendiją studijoms Oksfordo universitete. Vos atvykęs į Oksfordą, jis iš karto pakeitė visą savo garderobą: atsikratė airiškai atrodančių drabužių, pradėjo labai intensyviai sekti madas ir pats jas interpretuoti.
Bestudijuodamas Didžiojoje Britanijoje, O. Wilde`as rašė poeziją anglų kalba, pardavinėdavo savo eiles ir dažniausiai beveik viską, ką jam pavykdavo susitaupyti, išleisdavo pas siuvėją. Mėgstamiausi jo apdarai buvo aksominiai kostiumai. Airiui šis audinys patiko dėl to, kad labai minkštai krenta ant kūno, sudaro labai gražias draperijas, o judant labai gražiai blizga.
Baigęs studijas ir apsigyvenęs Londone, O. Wilde`as ir toliau kruopščiai rūpinosi savo išvaizda. Kaip pasakoja britų autorius Richardas Ellmanas, parašęs O. Wilde`o biografiją, rašytojas „dėvėjo tvido švarkus, labai mėgo mėlynus kravatus, kuriuose netgi neretai atsirasdavo viena kita paukščio plunksna, taip pat mėgo aukštas apykakles ir skrybėles, kurias šiek tiek palenkdavo link vienos ausies“.
Be to, anot R. Ellmano, O. Wilde`as „labai mėgdavo mūvėti bridžus ir juos derindavo su ilgu paltu, sukurdamas keistą kontrastą, tačiau kartais visai mėgdavo ir baltą kaklaraištį, šilkines kojines ir labai elegantiškus aksominius batelius“.
Gyvendamas Londone, dramaturgas buvo labai aktyvus estetinio judėjimo dalyvis. Šis judėjimas smerkė Viktorijos laikų puritonizmą, ragino meną kurti dėl meno ir visą aplinkui matomą bjaurumą skatino keisti grožiu.
Buvo tikima, jog ganėtinai griežta ir sudėtinga Viktorijos laikų mada žmogų įkalina, neleidžia jam užsiimti normalia saviraiška. Estetai tikėjo, kad reikia atsisakyti bet kokių industrinių mados apraiškų, pavyzdžiui, mašininiu būdu dažytų audinių, medžiagų, gaminamų naujai atsiradusiuose fabrikuose.
Vietoje to, estetų teigimu, reikia rinktis kažką, kas, visų pirma, teiktų didžiulį estetinį pasitenkinimą. „Reikia arba būti meno kūriniu, arba dėvėti meno kūrinį“, – sakydavo O. Wilde`as. Siekdamas parodyti, kad estetika jam kiekviename gyvenimo žingsnyje yra svarbiau už viską, jis Londono gatvėmis vaikščiodavo su saulėgrąža rankoje.
Iš tiesų gan mažai žinomas faktas apie garsųjį dramaturgą yra tai, kad populiarumo jis, kaip rašytojas, sulaukė dėl savo teksto apie madą – 1885 m. leidinyje „The New York Tribune“ pasirodžiusios esė „Aprangos filosofija“. Joje O. Wilde`as negailėjo kritikos tuo metu vyravusiai Viktorijos laikų madai.
O. Wilde`as išreiškė labai aiškų impulsą reformuoti Viktorijos laikų aprangą, kurią daugelis jo amžininkų laikė tam tikra duotybe. Kaip žinia, Viktorijos laikų apranga buvo labai smarkiai suvaržanti kūną, tam tikra prasme labai puritoniška ir konservatyvi. Pavyzdžiui, moterys tuomet turėdavo dėvėti korsetus. Tokią madą O. Wilde`as apibūdino kaip elementariai negražią.
„Mada yra tik tam tikra bjaurumo forma, kuri yra tokia nepakenčiama, kad ją reikia keisti kas pusmetį“, – esė rašė jis.
Būtent po šio teksto išspausdinimo O. Wilde`o pasaulis apsivertė aukštyn kojomis. Jam staiga buvo pasiūlytas paskaitų turas, jis tapo kelių žurnalų redaktoriumi, o visa tai jam suteikė užtikrintą auditoriją ir tam tikrą finansinį saugumą, leidusį sukurti žymiausius jo literatūros kūrinius.
Įsidarbinęs moterims skirtame leidinyje „The Lady`s World“ (vėliau pervadintame „The Woman`s World“), O. Wilde`as jį iš esmės reformavo, pakėlė į dar nematytą lygį. Žurnalui tekstus jis rašė kartu su savo žmona Constance. Juose teigė, kad požiūris į moterų madą turėtų būti šiek tiek racionalesnis, neskiriant tiek daug dėmesio kūno suvaržymui.
Pavyzdžiui, O. Wilde`as leidinyje „The Woman`s World“ svarstė, kaip būtų galima pergalvoti moteriškus apatinius drabužius tam, kad moterys galėtų aktyviau dalyvauti visuomeniniame gyvenime, būti atsakingos pačios už save ar net įsilieti į darbo rinką. Pasak kai kurių istorikų, tai galimai buvo pirmasis žingsnis link moterų, mūvinčių kelnes.
Viso pasakojimo klausykitės LRT KLASIKOS laidos „Tendencingai“ įraše.
Parengė Aistė Turčinavičiūtė.
