Vyriausybės pasitarime liepos 5-ąją pritarta Užsienio reikalų ministerijos parengtai Lietuvos Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono strategijai „Už saugesnę, atsparesnę ir ekonominį augimą užtikrinančią ateitį“. Strategijoje nustatomi esminiai Lietuvos veikimo regione interesai, įtvirtinamos prioritetinės veiklos kryptys. Dokumentu siekiama prisidėti prie Lietuvos saugumo, ekonominės gerovės stiprinimo bei tinklaveikos Indijos ir Ramiojo vandenynų regione didinimo.
„Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono strategija – tai naujas ir svarbus žingsnis stiprinant visapusišką Lietuvos bendradarbiavimą su šiuo regionu. Džiaugiuosi, kad su šia priimta strategija Lietuva yra tarp pasaulio lyderių“, – teigia G. Landsbergis.
Ministras padėkojo LR institucijų, asociacijų ir akademinės bendruomenės atstovams aktyviai prisidėjusiems rengiant dokumentą ir pažymėjo, kad artėjančio NATO viršūnių susitikimo Vilniuje metu, kuriame dalyvaus ir Australijos, Japonijos, Pietų Korėjos ir Naujosios Zelandijos vadovai, su kuriais bus kalbamasi apie bendras veiklas įgyvendinant šias gaires.
Strategijoje pažymima, kad pastaraisiais metais smarkiai išaugo Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono strateginė reikšmė bei įtaka geopolitiniams ir ekonominiams pasaulio procesams. Regione vykstantys geopolitiniai pokyčiai daro tiesioginę įtaką mūsų valstybei ir Europos Sąjungai. Dokumente teigiama, kad esminis Lietuvos veikimo regione interesas – taisyklėmis grindžiamos pasaulio tvarkos stiprinimas. Strategija tikimasi prisidėti prie darnaus Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono vystymosi, suvokiant šio proceso galimą įtaką ir Lietuvos valstybės raidai, saugumui ir gerovei.
Indijos ir Ramiojo vandenynų regionas – sparčiausiai augantis regionas, kuriame gyvena kone du trečdaliai pasaulio gyventojų. Regione yra 3 iš 5 didžiųjų pasaulio ekonomikos šalių, sukuriama virš 60 proc. pasaulio BVP ir trečdalis pasaulio ekonomikos produkcijos. Šiam regionui tenka arti pusės pasaulinės prekybos prekėmis, per jį vyksta pusė pasaulinės jūrų prekybos. Strateginėse gairėse pažymima, kad ekonominio bendradarbiavimo su Indijos ir Ramiojo vandenynų regionu plėtra yra strategiškai svarbi Lietuvos ekonominės ir užsienio politikos dalis.
Strategijoje taip pat išskirtas kitas svarbus Lietuvos įsitraukimo regione dėmuo – aktyvi, žmonių tarpusavio santykiu grįsta tinklaveika. Dokumente teigiama, kad Lietuvos ir Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono šalių bendradarbiavimas mokslo, kultūros, švietimo, moterų ir jaunimo įgalinimo srityse yra viena iš pagrindinių sėkmingo veikimo regione prielaidų. Strategijoje numatyta aktyviau pristatyti modernios, demokratinės Lietuvos valstybės patirtį, plėtoti bendradarbiavimą turizmo, sporto, studijų srityse, aktyviau pasitelkti lietuvių bendruomenę regione.
2022 metų statistika rodo, kad siekis diversifikuoti eksporto rinkas pasiteisino – žymiai padidėjo prekyba su Indijos ir Ramiojo vandenynų regionu. Palyginti su 2021 m., prekyba su Australija išaugo 44 proc., su Indija – 57 proc., su Indonezija – 106 proc., su Japonija – 16 proc., su Malaizija – 34 proc., su Pietų Korėja – 22 proc., su Taivanu – 50 proc., su Tailandu – 36 proc., su Vietnamu – 20 proc. 2020–2022 m. atidarytos Lietuvos ambasados Australijoje, Pietų Korėjoje, Singapūre, įkurta prekybos atstovybė Taipėjuje. Regiono valstybės taip pat stiprina atstovavimą Lietuvoje: Australija įsteigė prekybos atstovybę Lietuvoje, Indija atidarė ambasadą, ją ketina steigti ir Pietų Korėja. Praėjusiais metais 87,2 proc. lietuviškos kilmės prekių (už 23,7 mlrd. EUR) buvo eksportuojama į bendramintes šalis, priklausančias ES, Europos ekonominei erdvei, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai, NATO.
Lietuvos strategija parengta įgyvendinant Vyriausybės tikslą sustiprinti Lietuvos tarptautinę padėtį, jos politinius ir diplomatinius santykius su bendramintėmis partnerėmis Rytų Azijos regione, įtvirtinti Lietuvos piliečių saugumą ir gerovę bei atverti Lietuvos eksportuotojams naujų galimybių pažangiausiose pasaulio rinkose.
Strategines gaires galima rasti čia.
Užsienio reikalų ministerijos informacija.
