Pernai liepą atnaujinus apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, policija išdavė apie 19 tūkstančių apsaugos nuo smurto orderių. Ekspertai teigia, apsaugos nuo smurto orderis – tinkamas sprendimas, tačiau jis nebus toks veiksmingas, nes nėra taikoma atsakomybė smurtautojams.
Vilniaus moterų namuose – pagalba moterims, kurias lydi baimė ir pavojus.
„Nuolatinis pavojus, kad vidury nakties jus už plaukų ištrauks iš lovos, kad jus spardys, kad iš jūsų reikalaus girtai kompanijai padaryti pietus 3 patiekalų, kad jums nereikės ryte užsiverkus ten pudruotis ir vesti vaikus į darželį neišsimiegojus. Visa tai vyksta“, – tvirtina Vilniaus moterų namų vadovė Henrika Vasiliauskė.
Organizacijos vadovė sako, kasmet pagalbos kreipiasi apie 50 tūkst. moterų, kurios patiria smurtą ir prievartą artimoje aplinkoje. Nuo pernai liepos, kai įsigaliojo atnaujintas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, policija išdavė apie 19 tūkstančių orderių.
„Iki įstatymo įsigaliojimo visi tie smurto atvejai, na ne visi, didžioji dalis, baigdavosi tuo, kad policijos pareigūnai, nenustatę nusikaltimo požymių, tiesiog tą situaciją čia ir dabar išspręsdavo, tačiau jokių apsaugos papildomų ar pagalbos priemonių negalėdavo arba neturėdavo, ką inicijuoti“, – tvirtina Viešosios tvarkos biuro viršininko pavaduotojas Mindaugas Akelaitis.
Dabar pagal įstatymą, kai nustatomas smurtas artimoje aplinkoje, smurtautojas gali būti įpareigojamas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, nesilankyti aukos ir jo artimųjų gyvenamojoje vietoje 15 dienų.
„Mūsų didžiausia problema yra smurtautojo nebaudžiamumas. <...> Kada orderis jau buvo išduotas 6-8 kartus, mes nereaguojam. Mūsų valstybė, mūsų sistema, mūsų teisėsauga į tai, kad tai recidyvas, kad yra pakartotinis smurtas, kad kiekvienas tas epizodas gali būti absoliučiai paskutinis“, – sako H. Vasiliauskė.
Nuo 2014-ųjų Latvijoje taip pat taikomas apsaugos orderis, tačiau kaimyninėje šalyje aukai civiline tvarka išduodamas ilgalaikis apsaugos orderis.
„Jei moteris užpildo prašymą, kad teisėsauga suteiktų ilgalaikį apsaugos orderį, smurtautojas negali artintis prie aukos neribotą laiką. Nebent vienas iš jų kreipiasi į teismą, kad nutrauktų šį smurto orderį, tačiau teismas sprendžia orderį nutrauks, ar ne“, – tvirtina Moterų teisių gynimo institucijos Latvijoje vadovė Iluta Lace.
Kasmet Latvijos policija sulaukia nuo 8 iki 10 tūkst. skambučių, jų nuolat daugėja.
Lygių galimybių plėtros centro ekspertės teigimu, Lietuvoje svarbus ne tik apsaugos orderis.
„Orderio turėjimas yra labai svarbu, bet <...> kad jie pradėtų veikti veiksmingai, reikia į problemą žvelgti plačiau. <...> Tą platų požiūrį kaip tik va Stambulo konvencija ir atneša su savimi, nes ratifikavus prasideda stebėsena ir valstybės periodiškai gauna grįžtamąjį ryšį, kas veikia, kas neveikia“, – nurodo Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Margarita Jankauskaitė
Stambulo konvencijos vis dar nėra ratifikavusios Lietuva, Bulgarija, Čekija, Vengrija ir Slovakija.
