Darbo kodekso 100 straipsnis reglamentuoja sezoninio darbo sutartis. Sezoninio darbo sutartis sudaroma sezoniniams darbams atlikti. Sezoniniais darbais vadinami darbai, kurie dėl gamtinių ir klimato sąlygų dirbami ne visus metus. Jie negali būti ilgesni nei 8 mėnesiai vienas po kito einančių dvylikos mėnesių laikotarpiu.
Atkreiptinas dėmesys, kad sudarant sezoninio darbo sutartį svarbu patikrinti, ar konkretus darbas yra įtrauktas į sezoninių darbų sąrašą. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 patvirtino Sezoninių darbų sąrašą, kurį galima rasti čia.
Sezoninio darbo sutarties sudarymo, pakeitimo ir nutraukimo, taip pat darbo ir poilsio laiko ir darbo apmokėjimo ypatumų aprašas, patvirtintas minėtu nutarimu, nustato sezoninio darbo sutarties sudarymo, pakeitimo, nutraukimo, taip pat darbo ir poilsio laiko suteikimo ir darbo apmokėjimo tvarką.
VDI kancleris Šarūnas Orlavičius akcentuoja, kad sezoninio darbo sutartis gali būti sudaroma sezoniniams darbams atlikti vienam sezonui, keliems sezonams arba neterminuotai.
„Sezoninio darbo sutartis gali būti pakeista arba pasibaigti Darbo kodekse nurodyta bendra tvarka, tačiau taikomi sutarties nutraukimo ypatumai, – pabrėžia Š. Orlavičius. – Sezoninio darbo sutartis gali būti nutraukta ir nepasibaigus sezoninio darbo sutarties terminui, apie tai darbuotojui įspėjus darbdavį raštu prieš 5 kalendorines dienas. Tiesa, nutraukiant sezoninio darbo sutartį darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės dėl Darbo kodekso 57 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų priežasčių, tai yra kai darbuotojo atliekama darbo funkcija darbdaviui tampa perteklinė dėl darbo organizavimo pakeitimų ar kitų priežasčių, susijusių su darbdavio veikla, darbuotojas įspėjamas prieš 5 kalendorines dienas.“
Kancleris pabrėžia, kad pasibaigus sezoninio darbo sutarties terminui darbuotojo sezoninio darbo sutartis gali būti pratęsta kitam sezonui, nenutraukiant darbo santykių. Dirbant sezoninius darbus ir prireikus gali būti taikoma suminė darbo laiko apskaita, įvedama Darbo kodekse nustatyta tvarka.
„Labai svarbu žinoti, kad darbuotojams, dirbantiems vieną sezoną, kasmetinės atostogos nesuteikiamos, o atleidžiant juos iš darbo už nepanaudotas atostogas mokama piniginė kompensacija, – akcentuoja Š. Orlavičius. – Darbuotojams, kurie pasibaigus jų sezoninio darbo sutarties terminui pratęsia sezoninio darbo sutartį kitam sezonui, nenutraukdami darbo sutarties, kasmetinės atostogos suteikiamos tarpsezoniniu laikotarpiu, nepažeidžiant Darbo kodekso reikalavimo jas suteikti bent kartą per darbo metus. Kasmetinės atostogos suteikiamos ir ne tarpsezoniniu laikotarpiu, jeigu tai numatyta kolektyvinėje sutartyje arba sezoninio darbo sutartyje.“
Kancleris pažymi, kad darbuotojams, kurie dirba du sezonus ir daugiau iš eilės, nenutraukę sezoninio darbo sutarties, už tarpsezoninius laikotarpius mokama kolektyvinėje sutartyje arba sezoninio darbo sutartyje nurodyto dydžio išmoka. Jeigu sezoninio darbo sutartis nutraukiama sezonui pasibaigus ir tarpsezoniniu laikotarpiu su tuo pačiu darbdaviu sudaroma nauja sezoninio darbo sutartis, už laiką nuo naujos sezoninio darbo sutarties sudarymo iki sezono pradžios mokama kolektyvinėje sutartyje arba sezoninio darbo sutartyje nurodyto dydžio išmoka.
