Miesto žmonės, gyvenantys daugiabučiuose palėpių neturi. Tačiau jas atstoja nuošalesni spintų ar indaujų kampeliai, kuriuose neabejotinai galima rasti mielų širdžiai daiktų, kurių istoriją mena tik jų šeimininkai. O štai Antano Bilevičiaus namuose – didžiulė pasaulio kriauklių kolekcija. Tad pabandykime atverti kolekcininko namų duris. Kolekcionieriaus pomėgis, meilė jūrinei kultūrai ir didžiulė pasaulio kriauklių kolekcija yra neabejotinai jo ilgaamžiškumo paslaptis.
Sieks įminti vandenynų paslaptis
Palanga – jūrinis kurortas, kuriame gausu entuziastų, neabejingų jūros šniokštimui, jos bangoms, o kartais neapsakomam ramybės jausmui. Čia gausu žmonių, kolekcionuojančių gintaro gabalėlius ar besidominčių, kas slepiasi jūros dugne. Vienas jų – kriauklių kolekcionierius Antanas Bilevičius. Jis, per savo gyvenimo kelią, sukaupęs gausią kriauklių kolekciją, vis dar bando įminti vandenynų paslaptis. Jūros ar vandenyno dugne povandeninio pasaulio gyventojai – žuvys, koralai, medūzos, jūros ežiai – varžosi spalvų ir formų įvairove. Vandens gelmėse gyvybė tiesiog pulsuoja, nenurimdama jokiu metų laiku, nei dieną, nei naktį. Deja, ne kiekvienas gali pasinerti į jūros gelmes, pamatyti koralų grožį, pažinti pulsuojančią gyvybę. Povandeninio pasaulio spalvomis galima grožėtis ir be sudėtingos nardymo įrangos. Prie jūros ar vandenyno krantų, smėlyje galima pastebėti nepaprasto grožio dalykus – kriaukles. Kai kurios jų atkeliauja netgi iš paties jūros dugno. Parneštos namo – jos tampa puikia interjero puošmena, tyrinėjimo objektu, skleidžia neapsakomą grožį. Jos šniokščia, atkartoja vandenyno garsus, vos pridėjus prie ausies, deja – ne visos. Jų yra visokių – ir didelių, ir mažų. A. Bilevičių, kriauklių kolekcionierių, jos sužavėjo savo forma, dydžiu, o brangiausios jam – yra tos, kurios labiausiai retos.
Baltijos jūroje – mažai
Žmogaus savivertę lemia ne tik išoriniai, bet ir vidiniai veiksniai. Kolekcionavimas suteikia naujų žinių, įgūdžių. Mylima veikla suteikia jėgų, pasitikėjimo savimi, o per ilgą laiką susikaupia gausybė autentiškos medžiagos, tinkamos kitiems pamokyti ar perduoti ateities kartoms. A. Bilevičiui kriauklės – namų interjero puošmena, unikalus tyrinėjimo objektas, o kartu ir tam tikra savirealizacijos forma. Jų gausu tiek jo namuose, tiek rūsyje. Palangiškis jau pats net nebesuskaičiuoja, kiek kriauklių, pašto ženklų ar atvirukų su kriauklėmis jis yra surinkęs. „Kiekvieną kriauklę rinkau dėl savęs, nė vienos jų neparduočiau. Tai yra mano pomėgis, laisvalaikio parleidimas ir mylima veikla. Tikėjausi, kad vaikai irgi kolekcionavimu užsikrės, deja, jie turi savo gyvenimus, mano kolekcija nesidomi“, – atviravo 98-erių metų kriauklių kolekcininkas ir keturių vaikų tėtis, palangiškis A. Bilevičius. Baltija nėra labai turtinga kriauklėmis, tad senjoro kolekcijoje dauguma eksponatų atkeliavę iš viso pasaulio vandenynų. Vyriškis atviravo, kad gyvenime nieko bendra nei su jūra, nei su kelionėmis neturėjęs. Jis – pagal specialybę prekių žinovas, inžinierius, nors didžiąją savo gyvenimo dalį praleido statybų versle. Jo pomėgis leido jam susipažinti su tolimųjų reisų, žvejybinių laivų kapitonais, jūrininkais, kurie jam parūpindavo unikalių eksponatų, net iš tolimiausių pasaulio kampelių. Pirmoji į jo namus atkeliavusi kriauklė – žvejybinio laivo kapitono dovana.
Akį traukė neįprasta forma
Savo forma akį traukė gan neįprasta kriauklė „nautilas“. Tai yra Ramiajame vandenyne gyvenančio keturžiaunio moliusko spiralinės formos kriauklė, turinti storą perlinės masės sluoksnį. Ši kriauklė kiek primena povandeninį laivą. Jos paviršius išmargintas dryželiais, apačia – balkšva, o viduje – net kelios kameros. Nautilo kriauklės spalva padėjo moliuskui prisitaikyti, o kai kada užsimaskuoti vandenyje. Žiūrint į ją iš viršaus, apvalkalas yra tamsesnės spalvos ir pažymėtas netaisyklingomis juostelėmis, kurios padeda susilieti su žemiau esančiu tamsiu vandeniu. Apatinė dalis yra beveik visiškai balta, todėl kriauklės gyvūno negalima atskirti nuo ryškesnių akmenų šalia paviršiaus. Šis kamufliažo būdas vadinamas užtemimu. Įdomu yra tai, kad jos pavadinimo reikšmė, išvertus iš graikų kalbos yra „jūrininkas“. Iš šios kriauklės gan neįprastos formos juvelyrai kuria unikalius papuošalus, o mokslininkai, ją tyrinėjantys nustatė, kad jos kameros, jų matmenys, iš pirmo žvilgsnio gal ir nesusiję, tačiau jos pasižymi logaritmiškumu. Moksliniai tyrimai rodo, kad nautiloidai per pastaruosius 500 milijonų metų mažai vystėsi, jie išlikę beveik nepakitę. Be galo įdomus kolekcijos eksponatas – didžioji Australijos Rifo kriauklė Tridakna. Tai yra dvigeldis jūrinis moliuskas. Jos viduje gali susiformuoti net perlas. Deja, pridėjus prie ausies, ji nešniokščia. Kolekcionierius pasakojo, kad Tridaknos moliuskas be galo plėšrus – jei naras netyčia įkiša koją ar pirštą į medžiojančio moliusko nasrus, jis gali netikėtau užsiverti, o be peilio iš jo gniaužtų beveik neįmanoma išsivaduoti. Tačiau literatūroje rašoma, jog tai tik populiari nuomonė. Mitas, kad ji kelia pavojų narams, įstrigusiems ar sužeistiems tarp uždarymo aštriabriauniu apvalkalu, nėra labai tikras, nes jos uždarymo reakcija yra gana lėta. Kriauklė turi sunkius apvalkalus, su keliais raukšlių sluoksniais. Mantija yra ryškiaspalvė. Tridaknos gyvena sekliuose, šiltose koralinių rifų vandenyse. Šie moliuskai yra populiarūs jūriniuose akvariumuose, jos renkamos nes puikiai dera meno kūriniuose.Tačiau bene vertingiausias ir pačiam kolekcionieriui mieliausias eksponatas – Ramiojo vandenyno konusas ,,Indijos šlovė“. Ji pati brangiausia, nes kuomet ji papildė palangiškio kolekciją, tokių egzempliorių buvo likę vos 14 visame pasaulyje. A. Bilevičius pasakojo, kad buvo ir tokių žmonių, kurie siekdami užkelti šio moliusko vertę, suradęs pirmasis vos 20 vienetų, 18 iš jų sunaikino, tam, kad pasididžiuoti, jog esąs nykstančios moliuskų veislės atradėjas ir savininkas. O štai kolekcionieriaus rūsyje – garbingoje vietoje kabo keli omarai. Vieną jų Kretingos miškų ūkio direktoriaus dovana. Omaras kolekcionieriui buvo mielai atiduotas, nes savininkas jau norėjo išmesti, sakė, kad dulkes tik renka.
Aprašyti visas – didelis darbas
Palangiškis atviravo, kad būtų labai laimingas, galėdamas perduoti kolekciją į tikrai geras rankas. Tiems, kas vertintų, tyrinėtų, o savo atradimais dalintųsi su visuomene. Jis rinko kriaukles dėl savęs, tad jų nedatavo, neaprašinėjo. Tačiau jam malonu būtų susipažinti su jūrų biologu, specialistu, turinčiu pakankamai žinių ir gebėjimų aprašyti jo kriauklių kolekciją. Jis pasakojo, kas su savo gyvenimo drauge – žmona gan ilgą gyvenimą nugyvenęs. Abu juos vienijo bendri pomėgiai, supratingumas ir šeimyninė darna. O susipažinę jie, nes anuomet dar jauna panelė, A. Bilevičiaus būsima žmona, dirbusi prekyboje, o jam tekę jos parduotuvėje inventorizaciją daryti. Jis radęs trūkumų, su kuriais jo išrinktoji nesutikusi. Ilgai jiedu ieškojo trūkstamų prekių, kurios pasirodo buvo ant vienos pakabos sukabintos, ir taip užsimezgęs pirmasis ryšys, graži draugystė. Santuokoje A. Bilevičius nugyveno laimingus 65-erius metus. O šeimyninės laimės paslaptis – neišsenkantis humoro jausmas. A. Bilevičiaus kolekcijoje – ne tik kriauklės, bet ir pašto ženklai, atvirukai. Jie taip pat atkeliavę į palangiškio kolekciją iš viso pasaulio – Kenijos, Dubajaus, Vietnamo. Gausu koralų, kurie palangiškio namuose yra nuo 1970 metų. Atrodytų mažytis jūros dugno gyvūnas, jo kriauklė prieš keletą amžių numesta priekrantės smėlyje, o kiek istorijos, žinių, atradimų galima padaryti detaliau patyrinėjus tai, ką per ilgus metus kolekcionierius sukaupė, saugojo ir iki šiol jomis puošia savo namus. Jo kolekcijoje net tūkstantį metų smėlyje išgulėjusi krauklė atrodo taip, lyg būtų bangų išmesta dar vakar.
