Pastaraisiais metais urbanistikoje pastebimai įsitvirtina nauja miestų planavimo paradigma, kuri keliais žodžiais galėtų būti nusakyta kaip miestų tankinimas. Ši tendencija pastebima daugelyje Europos miestų, o taip pat neaplenkia ir Lietuvos. Mintimis apie tai, kuo kompaktiškas miestas yra pranašesnis ir kas svarbu jį plėtojant, dalinasi bendrovės YIT viceprezidentas miestų plėtrai Juha Kostiainen ir Lietuvos architektų sąjungos pirmininkė Rūta Leitanaitė.
Tankesnis miestas – gyvybingesnis ir patogesnis
Leitanaitės teigimu, pagrindinė priežastis, dėl kurios vis daugiau Europos miestų savo plėtros vizijas ir strategijas sieja būtent su kompaktiško miesto koncepcija, yra ta, kad tankesnės urbanistinės zonos, kuriose persipina ir koegzistuoja skirtingos funkcijos yra gyvybingo miesto prielaida.
„Kai žmonės gyvena, dirba ir leidžia laisvalaikį santykinai nedidelėje, tačiau kompaktiškoje miesto teritorijoje – tai atveria geresnes galimybes socialiniam ir ekonominiam gyvybingumui, įvairių paslaugų infrastruktūros plėtrai, o tuo pačiu patogesniam miesto gyvenimui. Tokiame mieste darbas, namai, pramogos ir paslaugos yra šalia – viskas pasiekiama nedideliu atstumu, kurį galima įveikti pėsčiomis, dviračiu ar paspirtuku“, – sako R. Leitanaitė.
Architektės teigimu, kai miesto rajonai yra monofunkciniai ir išsidėstę didelėje teritorijoje situacija yra priešinga. Žmonėms tenka keliauti didesnius atstumus, gatvėse yra daugiau automobilių, o skirtingos miesto dalys tam tikru metu ištuštėja – miegamieji rajonai dieną, o tie, kuriuose dominuoja administraciniai pastatai – po darbo valandų. Savo ruožtu paliktos tik turizmui centrinės miesto dalys netenka gyvybingumo ir autentiškumo.
„Tankinant miestus ir skatinant jų gyvybingumą per skirtingų funkcijų perpynimą, šios problemos sprendžiamos. Svarbu ir tai, kad kompaktiškame mieste galima racionaliau panaudoti ir valdyti socialinę ir transporto infrastruktūrą, kitus viešuosius resursus, todėl sumažinami ekonominiai bei aplinkosauginiai miesto gyvenimo kaštai. Tad nenuostabu, kad miestų tankinimas, bent jau Europoje, pastaraisiais metais išryškėjo kaip vyraujanti miestų plėtros strategija“, – sako R. Leitanaitė.
Miestų plėtrą svarbu gerai apgalvoti
Architektei pritaria ir J. Kostiainen, kuris sako, kad kompaktiškas miestas išties yra patogesnis jo gyventojams ir geriau atliepia šiandienos tvarumo siekius. Visgi, anot jo, tikslas nėra paprasčiausiai kuo tankiau apstatyti miesto teritorijas. Miestų tankinimas turi būti vykdomas apgalvotai ir pasitelkiant šiuolaikinius architektūrinius, projektinius ir inžinerinius sprendimus.
„Miestų tankinimas apima daugybę aspektų – tiek patogiam gyvenimui ir darbui pritaikytų pastatų statybas, tiek apleistų ar neišnaudojamų teritorijų konversiją, efektyvaus transporto tinklo ir viešųjų erdvių kūrimą, siekį apjungti skirtingas funkcijas. Be to, labai svarbu, kad į miestų planavimą būtų įtrauktos vietos bendruomenės ir skirtingos socialinės grupės. Tik tokiu būdu miesto išplanavimas ir infrastruktūra gali iš tiesų atspindėti jo gyventojų poreikius“, – įsitikinęs J. Kostiainen.
Kostiainen teigimu, miestų tankinimas pasitarnauja ir tvarumo siekiams, nes leidžia su mažiau resursų pasiekti geresnę gyvenimo mieste kokybę. Kai miestai plečiasi į išorę, reikia nutiesti daugiau kelių, gatvių, vamzdynų sistemų ir kitų komunikacijų, o tai pareikalauja didelių išteklių ir lemia reikšmingą CO2 emisiją. Koncentruotame mieste naujos infrastruktūros poreikis, o tuo pačiu ir plėtros poveikis aplinkai yra mažesnis.
„Tam, kad tankinamas miestas butų išties patogus jo gyventojams, didelis dėmesys turėtų tekti ne tik efektyviai viešojo ir bemotorio transporto, bet ir įvairių paslaugų infrastruktūrai. Dėl to kompaktiškam miestui reikalingi mišrios paskirties pastatai ir jų kompleksai, kurie sudaro galimybę gyvenamajai, administracinei, komercinei ir rekreacinei funkcijoms būti vienai šalia kitos, o kartu suteikia impulsą ekonominiam aktyvumui“, – sako J. Kostiainen.
Tikslas – skirtingų funkcijų sinergija
Kaip pavyzdį J. Kostiainen pateikia Helsinkyje YIT vystomą projektą „Tripla“. Šalia vieno aktyviausių Suomijos sostinės transporto mazgų vystomas kompleksas apjungia 50 tūkst. kv. m biuro erdvių, 400 butų ir viešbutį. Šalia taip pat įsikūręs ir prekybos centras su 250 parduotuvių. Modernus kompleksas susieja skirtingas funkcijas ir leidžia maksimaliai išnaudoti šios miesto dalies potencialą.
„Savo bendrovėje tokią NT plėtros filosofiją vadiname 15 minučių miesto koncepcija. Mintis paprasta – namus, darbą, paslaugas ir pramogas turėtų skirti ne didesnis nei 15 minučių atstumas pėsčiomis ar dviračiu. Šis poreikis kyla ir iš pačių gyventojų noro būti miesto įvykių centre, negaišti laiko spūstyse ir galėti lengvai pasiekti visas reikiamas paslaugas. Vystydami savo projektus visuomet galvojame apie šiuos poreikius“, – sako J. Kostiainen.
Anot J. Kostiainen, multifunkciniai projektai, kuomet administracinės paskirties patalpos statomos greta gyvenamųjų, naudingi tiek gyventojams, tiek verslui. Gyventojai gali džiaugtis lengvai pasiekiamomis darbo vietomis ir paslaugomis, o verslas priartėja prie darbo rinkos ir gali lengviau pritraukti reikiamus darbuotojus. J. Kostiainen įsitikinimu, vystant tokias urbanistines zonas svarbi privataus ir viešojo sektoriaus partnerystė, kuri leidžia efektyviau pasiekti miesto plėtros tikslų.
Miestų tankinimas kelia savų iššūkių
Lietuvos architektų sąjungos pirmininkė R. Leitanaitė savo ruožtu pažymi, kad tankinimo tendencijos atsispindi ir mūsų šalies didmiesčių plėtroje. Architektės manymu, jos labiausiai išreikštos Vilniuje, kur tankinimas kaip plėtros kryptis yra įtvirtinta miesto planavimo dokumentuose. Savivaldybė aktyviai skatina investicijas į NT plėtrą centrinėse miesto dalyse ir pati investuoja į tam reikiamą infrastruktūrą.
„Be abejo, miesto tankinimas yra susijęs su tam tikrais architektūriniais, techniniais ir administraciniais iššūkiais. Įgyvendinti projektus miesto centre yra sudėtingiau ir brangiau, nei plyname lauke miesto pakraštyje. Tenka ieškoti būdų harmoningai įsiterpti į esamą architektūrinį ir istorinį kontekstą, taikytis prie paveldosaugos ir kitų reikalavimų, vykdyti statybas kompaktiškuose sklypuose, apsuptuose kitų pastatų ir transporto srautų. Visgi, manau, kad šie iššūkiai padeda kelti architektūros kokybės kartelę, skatina ieškoti ne paprasčiausių, o geriausių sprendimų, leidžia pasitempti tiek architektams, tiek vystytojams“, – sako R. Leitanaitė.
Leitanaitės manymu, tankinant miestus viena iš svarbiausių užduočių išsaugoti jų identitetą ir unikalumą. Pavyzdžiui, Vilnius gali didžiuotis į UNESCO paveldo sąrašą įtrauktu senamiesčiu ir savo žaliosiomis erdvėmis, todėl miesto plėtros procesai turėtų derėti su šių išskirtinumų išsaugojimu ir išryškinimu. Architektės nuomone, kol kas Vilniuje miesto tankinimo ir unikalumo išsaugojimo tikslus suderinti pavyksta neblogai.
„Galiausiai, šiuolaikiškas ir tvarus miestas turėtų atsižvelgti į tokius aspektus kaip viešų erdvių prieinamumas ir pritaikymas skirtingų gyventojų poreikiams, infrastruktūros sukūrimas negalią turintiems žmonėms ir palaikymas, automobilių srautų mažinimas, tvarumą didinančių sprendimų diegimas ir skatinimas. Visa tai labai svarbu, kad gyventi ir dirbti mieste būtų patogu ir gera. Džiugu, kad vis daugiau pastangų šioje srityje matoma tiek iš miestų, tiek NT plėtotojų pusės“, – sako R. Leitanaitė.
