Ar po 2021 metais Minske nutupdyto lėktuvo ir 2022 metų vasarį pradėtos rusų invazijos Ukrainoje dar įmanoma palaikyti bent kažkokius santykius sporto srityje su šalimis agresorėmis? Nemaža dalis tarptautinės sporto bendruomenės, tarp jų ir Lietuva, kategoriškai pasisako, kad ne.
Tačiau tai nesustabdo kai kurių lietuvių nuo važiavimo į varžybas Baltarusijoje. Maža to, po truputį prasideda kalbos, kad gal jau laikas grąžinti rusus ir baltarusius į tarptautines varžybas.
Lietuviai Baltarusijoje
Po 2021 metų incidento, kai Aleksandro Lukašenkos režimas Minske nutupdė į Vilnių skridusį lėktuvą, tapo aišku, kad tai pakeis ir Lietuvos sportininkų santykį su Baltarusija. Vienas iš pirmųjų tai savo kailiu pajautė vienas žinomiausių Lietuvos futbolininkų Edgaras Jankauskas.
Praėjus vos kelioms dienoms nuo lėktuvo nutupdymo pasirodė informacija, kad E. Jankauskas buvo kviečiamas sužaisti draugiškame mače, kuris, jo žiniomis, būtų skirtas žinomo Baltarusijos futbolininko Aliaksandro Hlebo atsisveikinimui su profesionalia karjera.
Rungtynės turėjo būti žaidžiamos Minsko „Dinamo“ stadione, o varžytųsi tarpusavyje iš Europos futbolininkų sudaryta komanda ir Baltarusijos legendų ekipa. Be E. Jankausko, žaisti Europos komandoje buvo kviečiami tokie žaidėjai, kaip vokietis Kevinas Kuranyi, čekas Tomašas Rosicky, kroatas Zvonimiras Soldo, portugalas Pedro Mendesas.
Nors E. Jankauskas ir buvo kviečiamas į A. Hlebo atsisveikinimo mačą, tačiau oficialiame Baltarusijos futbolo federacijos tinklalapyje rungtynės buvo pristatytos kitaip.
Teigiama, kad Minske suplanuotas draugiškas susitikimas turėjo sutapti su Baltarusijos futbolo 110-ies metų jubiliejaus švente. Turbūt sunku įsivaizduoti, kad toks renginys šalyje galėtų vykti be A. Lukašenkos režimo palaiminimo.
Ir nors E. Jankauskas pradžioje svarstė duoti teigiamą atsakymą šiam renginiui, tačiau iš Lietuvos visuomenės patirtas spaudimas privertė persigalvoti.
„Man pradžioje buvo keista, kodėl tokiam renginiui buvo kišami politiniai motyvai, jeigu aš važiuoju į savo draugo atsisveikinimo rungtynes.
Norėtųsi žmonėms labai aiškiai ištransliuoti, kad čia neturėjo būti jokio politinio atspalvio. Kita vertus, dabar yra lengva viską sugretinti, kai įvyko tokia situacija su lėktuvu, o ir šiaip ši tema yra jautri. Tad faktas, kad dabar viskas įgavo kitokias spalvas ir kad dabar situacija ženkliai pasikeitė.
Jeigu jau įsikišo mūsų Užsienio reikalų ministerija (oficialiai buvo paraginta susilaikyti nuo kelionių į Baltarusiją, – LRT), be abejo, tai keičia situaciją. Kalboms ir nuomonei pakrypus politikos link, viskas kitaip atrodo. Aišku, jei nebūtų to lėktuvo užgrobimo, kokia situacija bebūtų, bet Baltarusijoje vyksta sporto renginiai ir manau, kad daug žmonių tiesiog pavargo nuo politikos, negatyvo ir norėtų renginių, kur galėtų atsipalaiduoti“, – tuomet su LRT.lt bendravęs kalbėjo E. Jankauskas.
Reikia pripažinti, kad sporto renginiai vyksta Baltarusijoje ir po vasario 24 dienos, tačiau sunku pateisinti ten važiuojančius lietuvius. Reikia nepamiršti, kad sportas yra ta sritis, kurią tiesiogiai kuruoja pats A. Lukašenka ir jo režimas. Vien ką pasako, kad jo sūnus buvo užėmęs Baltarusijos olimpinio komiteto prezidento postą, o kai kurie federacijų vadovai atsiskaito tiesiogiai Baltarusijos diktatoriui.
Vis tik ir vykstantis karas Ukrainoje, kuriame Baltarusija atsistojo į šalies agresorės vietą greta Rusijos, neatbaido lietuvių sportininkų nuo vykimo į šią šalį. Vienas toks atvejis nuskambėjo prieš pat Naujuosius metus. Tuomet delfi.lt žurnalistas Mindaugas Augustis pranešė, kad Vilniuje ir Kaune veikiančios „Gimnastikos akademijos“ atstovai lapkričio pabaigoje Baltarusijos sostinėje dalyvavo SSRS trenerės Larisos Godijevos atminimo varžybose.
„Gimnastikos akademijos“ steigėja Tatjana Linovskienė didelio kriminalo tame neįžvelgė.
„Dalyvavo ne kokiose nors oficialiose varžybose, startavo be vėliavos, be nieko. Kur yra oficialūs turnyrai, kur kviečiamos federacijos, mes ten nevykstame“, – delfi.lt sakė T. Linovskienė, pabrėžusi, kad varžybose dalyvavo tik vienas asmuo iš Lietuvos.
Iš ministerijos – rekomendacijos
Tiesa, nekalta „Gimnastikos akademijos“ atstovų išvyka į Baltarusiją užkliuvo Lietuvos gimnastikos federacijai (LGF). Pastaroji netgi yra boikotavusi Tarptautinės gimnastikos federacijos (FIG) kongresą dėl į jį pakviestų Rusijos ir Baltarusijos atstovų.
LGF tikino, kad imsis priemonių ir kels klausimus dėl tokio Lietuvos gimnastų varžybų pasirinkimo.
Naujienos apie šią situaciją Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją (ŠMSM) pasiekė iš žiniasklaidos. Kaip LRT.lt teigė ministerijos atstovai, tai Lietuvos sporto federacijoms buvo išsakytos rekomendacijos, kaip elgtis dėl Rusijos ir Baltarusijos, tačiau uždrausti šalies sportininkams vykti į šias šalis neįmanoma.
„Teisinio mechanizmo bausti ministerijos rekomendacijų nepaisančių sporto federacijų ir organizacijų nėra. Ministerija ragina nutraukti ryšius su agresorėmis, bet sporto federacijos, būdamos savarankiškos organizacijos, pačios sprendžia, kokios pozicijos laikosi, kaip elgiasi, ir kartu prisiima atsakomybę už savo veiksmus ir galimas tų veiksmų pasekmes, pvz., visuomenės vertinimą, sporto šakos prestižą, populiarumą, užsienio kolegų vertinimą, finansinius nuostolius ir t.t.“, – LRT.lt sakė ŠMSM atstovai.
Panašią poziciją išsakė ir Lietuvos tautinis olimpinis (LTOK) komitetas.
„Žinoma, LTOK tai vertina neigiamai. LTOK palaiko Tarptautinio olimpinio komiteto rekomendacijas ir poziciją, kad Rusijos ir Baltarusijos sportininkai neturėtų dalyvauti tarptautinėse varžybose. Taip pat ir mūsų sportininkai neturėtų dalyvauti varžybose minėtose šalyse.
Deja, svertų užtikrinti, kad Lietuvos sportininkai nedalyvautų varžybose Rusijoje ir Baltarusijoje, neturime. Tačiau džiaugiamės, kad Lietuvos gimnastikos federacija išsakė griežtą poziciją šiuo klausimu“, – LRT.lt sakė LTOK atstovai.
Keblioje padėtyje atsidūrė ir Lietuvos futbolo federacija. Šalies salės futbolo rinktinė ir vyrų rinktinė 2023 ir 2024 metais turės žaisti su Baltarusijos komanda. FIFA ir UEFA iš visų turnyrų išmetė tik Rusiją, tačiau baltarusius paliko. Žinoma, šios šalies rinktinė ir klubai žaidžia neutraliose aikštėse, t.y. kitose valstybėse ir Baltarusiją vykti nereikia.
Tačiau Baltarusijos rinktinės turės atvykti į Lietuvą.
Vis tik atsisakymas žaisti reikštų techninį pralaimėjimą. Federacija vienu metu ieškojo griežtesnio užtarimo iš Lietuvos valdžios, o nutarimas, kad šalies institucijos neleidžia varžytis su šalies agresorės komandomis, galėtų pagelbėti.
Tačiau kol kas yra tik rekomendacijos. Veikiausiai, šis klausimas bus keliamas dar kartą, kai rungtynių su Baltarusija data nebus jau tokia ir tolima.
Siūlymai grąžinti rusus
Praėjus kelioms dienoms nuo 2022 metų vasario 24-osios Tarptautinis olimpinis komitetas (IOC) rekomendavo sporto federacijoms neleisti Rusijos ir Baltarusijos sportininkams dalyvauti tarptautinėse varžybose. Nemaža dalis tarptautinių sporto federacijų taip ir pasielgė. Žinoma, išliko ir tokių, kaip boksas, valdomas ruso Umaro Kremliovo, sankcijų jokių netaikė.
Vis tik daugelyje sporto šakų rusų ir baltarusių nebuvo ir nėra iki šiol. Tačiau klausimas ar tai tęsis dar ilgai?
Jau praėjusių metų pabaigoje nuskambo pirmieji pavojaus varpai, kad karui Ukrainoje tęsiantis, Rusijos ir Baltarusijos sportininkai gali būti grąžinti į tarptautinį sportą. IOC prezidentas Thomas Bachas susitikime su G-20 viršūnių atstovais sukritikavo kai kurių šalių vyriausybes už tiesioginį kišimąsi į sportą.
Netrukus pasklido kalbos, kad Azijos olimpinė taryba (OCA) pasiūlė leisti Rusijos ir Baltarusijos sportininkams dalyvauti 2024 m. olimpinių žaidynių atrankos varžybose.
Maža to, iš JAV olimpinio ir paralimpinio komiteto (USOPC) nuskambėjo siūlymas leisti šalies agresorės sportininkams dalyvauti žaidynėse po neutralia vėliava.
Į tokias kalbas sureagavo ir pats Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Šis T. Bachui išreiškė susirūpinimą dėl tokių pageidavimų.
„Negalima bandyti būti neutraliam, kai griaunami taikaus gyvenimo pamatai ir ignoruojamos visuotinės žmogiškosios vertybės“, – tuomet kalbėjo V. Zelenskis, kuris taip pat prabrėžė, kad sportininkų, trenerių ir sporto pareigūnų tyla pateisina agresiją, o Rusija naudoja sportą propagandos tikslais.
LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė pripažįsta, kad vieningos nuomonės tarptautinėje bendruomenėje dėl Rusijos ir Baltarusijos nėra.
„Nuomonės išties išsiskiria. Europa yra pakankamai vieninga šiuo klausimu – mes nenorime matyti Rusijos ir Baltarusijos sportininkų ar oficialių asmenų nei tarptautinėse varžybose, nei olimpinėse žaidynėse. Todėl nei Europos jaunimo olimpiniuose festivaliuose, nei Europos žaidynėse šiemet, kaip ir pernai, šių šalių atstovų nebus.
Žinoma, Baltijos šalys kartu su skandinavais šiuo klausimu pasisako, ko gero, stipriausiai.
Kai kuriuose kituose žemynuose požiūris yra kitoks. Mūsų istorinė atmintis gyva, mes puikiai pamename, ką reiškia kovoti už laisvę. Tačiau yra šalių, kurių atstovams tai atrodo tolima ir ne taip baisu“, – LRT.lt teigė LTOK vadovė.
Tiesa, LTOK prezidentės teigimu, kol kas yra labai maža tikimybė, kad, pavyzdžiui, Paryžiaus olimpinėse žaidynėse mes išvysime kartu su visais laisvai besivaržančius rusus ir baltarusius.
„Nežinau, kas turėtų įvykti, kad esant dabartinėms aplinkybėms rusai ir baltarusiai galėtų žaidynėse dalyvauti pilnomis teisėmis. Net jei nutiktų taip, kad sportininkams būtų leista dalyvauti žaidynėse, tai vyktų tik po neutralia vėliava, be himno ir bet kokių nacionalinių atributų.
Sprendimas dėl Rusijos ir Baltarusijos sportininkų tarptautinėse varžybose priklauso nuo kiekvienos sporto šakos Tarptautinės federacijos, o jos laikosi Tarptautinio olimpinio komiteto rekomendacijų neleisti minėtų šalių atletams varžytis tarptautinėje arenoje. Be to, kitais metais prasideda olimpinė atranka. Klausimas, ar negalėdami dalyvauti tarptautinėse varžybose rusai ir baltarusiai išvis patektų į olimpines žaidynes“, – sakė D. Gudzinevičiūtė.
