Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta teigia, kad 2022 metų paskutiniojo ketvirčio laikotarpiu Lietuvoje veikiančios finansų įstaigos fiksavo tik negausius mokėjimus iš ar į Rusiją bei Baltarusiją. Visgi, anot jo, per 2022 metus triskart išaugo mokėjimo operacijų mastai iš ir į Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) šalis, bet šie – daug mažesni nei buvę srautai į Rusiją ar Baltarusiją.
„Mes stebime srautus ir matome, kad finansiniai srautai į Rusiją ir Baltarusiją, kurie buvo prieš Rusijos agresiją, iš esmės yra išnykę. Tačiau stebime tam tikrą paaugimą transakcijose su NVS valstybėmis, iš kurių labiausiai išsiskiria Kazachstanas ir Uzbekistanas“, – trečiadienį Seimo Ekonomikos komiteto posėdžio metu sakė S. Krėpšta.
Anot LB atstovo pateiktų duomenų, 2022 m. pirmajame ketvirtyje mokėjimų operacijų į ir iš Rusijos vertė siekė 1,123 mlrd. eurų, o 2022 m. ketvirtojo ketvirčio metu jos siekė vos 61 mln. eurų. Tuo metu, banko duomenimis, 2022 metų pradžioje mokėjimų vertė į ir iš Baltarusijos siekė 871 mln. eurų, tuo metu 2022 metų pabaigoje – vos 47 mln. eurų.
Anot S. Krėpštos, piniginės transakcijos iš ir į NVS valstybes, tokias kaip Armėnija, Azerbaidžanas, Kazachstanas, Kirgizija, Moldova, Tadžikistanas ir Uzbekistanas paaugo iki 400 mln. eurų. Visgi, jo teigimu, padidėję srautai į kitas šalis nekompensuoja susijusių su Rusija ir Baltarusija, tad nematomas akivaizdus pinigų srautas iš ir į šias valstybes per aplinkui.
„Teigiama žinia yra ta, kad transakcijos su Rusija ir Baltarusija 2021 metų pabaigoje siekė maždaug 2,5 mlrd. eurų per ketvirtį, dabar jos išnyko. Transakcijos į NVS valstybes paaugo, bet tai tik 300–400 mln. eurų. Tai tos proporcijos akivaizdžiai neparodo, kad visas srautas būtų nukreiptas per kitas valstybes“, – sakė jis.
Pasak jo pateiktų LB duomenų, 2022 m. pirmojo ketvirčio metu mokėjimo operacijų vertė į ir iš NVS šalių siekė 286 mln. eurų, tuo metu paskutiniajame ketvirtyje išaugo iki 775 mln. eurų. Labiausiai toks augimas buvo matomas iš ir į Kazachstaną, kur tarp pirmojo iki ketvirtojo 2022 m. ketvirčio paaugo 126 mln. eurų, Uzbekistaną, kur fiksuojama 52 mln. eurų paaugusi mokėjimo operacijų vertė, ir Kirgiziją, operacijų vertė iš ir į kurią siekia 63 mln. eurų.
Visgi, pasak LB atstovo, svarbu, kad finansų bendrovės stebėtų šias operacijas ir užtikrintų, kad mokėjimai susiję su NVS valstybėmis būtų tikri, o ne Rusijos bandymas apeiti sankcijas. Jis paminėjo, kad Lietuvos bankas nuolat tikrina, kad Lietuvoje veikiančios finansų bendrovės išlaikytų tinkamą vidaus kontrolę ir per jų sistemas negalėtų būti apeinamos sankcijos.
„Labai svarbu, kad tos finansų įstaigos, kurios vykdo mokėjimus su NVS valstybėmis, būtų tikros, kad tai – ne sankcionuoti mokėjimai“, – teigė S. Krėpšta.
„Mes, kaip Lietuvos bankas, siekiame, kad mūsų finansų sektorius nebūtų epicentre galimų sankcijų apėjimų ir tikriname, ar mūsų rinkos dalyviai taiko tinkamas vidaus kontrolės saugos priemones“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad nuo Rusijos invazijos į Ukrainą ES jau priėmė vienuolika sankcijų Rusijai paketų, kurie numato daugybę prekybos ribojimų ir kitų priemonių.
