Daugelis žmonių, kurie stebi krepšinio rungtynes, šią nuolat besišypsančią ir energiją spinduliuojančią moterį puikiai atpažįsta ir tik ją pamatę sieja su mūsų žaviosiomis krepšinio šokėjomis. Būtent ji visada buvo ir turbūt dar ilgai išliks reprezentuojančiu minėto šokėjų kolektyvo veidu.
LKF įteikė garbingą apdovanojimą
Tuoj pat B. Švitrienė suskubo paaiškinti, kad jokiu būdu Klaipėdos universiteto „Leader dance“ kolektyvas nesubyra ir neišsiskirsto – krepšinio sirgalius savo šokių pasirodymais džiugins ir toliau.
„Perduodu estafetę ilgametei šokėjai Laurai Žaludaitei. Nuo šiol ji vadovauja kolektyvui. Ji mūsų kolektyve šoka jau aštuonerius metus, yra kruopšti, atsakinga, Klaipėdos universitete baigė Kūno kultūros ir sporto pedagogiką. Juk aš šokiams atidaviau 30 metų, atėjo metas šiek tiek atsikvėpti.
Turiu 5 anūkus, 2 proanūkius, dabar su jais leidžiu laiką sodyboje. Tai taip pat atgaiva širdžiai ir sielai.
Tiesa, negaliu sakyti, kad jau tapsiu visiška močiutė ir ilsėsiuosi. Ne, to daryti nesiruošiu, ginklų dar tikrai nesudedu“, – šyptelėjo B. Švitrienė.
Ir tuoj pat pridūrė: „Dar veiklos tikrai turiu. Dėstysiu Klaipėdos universiteto magistrantams taikomąjį fizinį aktyvumą…
B. Švitrienė yra ilgametė Klaipėdos universiteto docentė ir dėstytoja.
Klaipėdos šokėjų karalienė su kolektyvu atsisveikino būdama aukštumoje ir turėdama pagarbą. Bronelę šių metų balandžio 22 dieną Kaune, „Krepšinio namuose“, per Lietuvos krepšinio šimtmečio pagrindinį minėjimo renginį apdovanojo Lietuvos krepšinio federacija. Renginio metu „Už gyvenimo nuopelnus krepšiniui“ buvo apdovanoti krepšiniui nusipelnę asmenys. Tarp 15 labiausiai krepšiniui nusipelniusių asmenų buvo apdovanota būtent ir ji.
„Man tai – didžiulis įvertinimas. Buvau labai pamaloninta, kad atsidūriau garbių asmenų sąraše. Tai taip suvirpino širdį, kad net iš džiaugsmo riedėjo ašaros. Net sunku nusakyti žodžiais tą jausmą, koks virė mano viduje“, – atskleidė B. Švitrienė.
Ji atsisveikindama dėkojo Klaipėdos universitetui, LKF, LKL, krepšinio klubams: „Lietuvos rytui“ (šoko 4 metus), „Žalgiriui“ (šoko 6 metus), „Neptūnui“ (apie 10 metų ir šoka iki šiol).
Klaipėdos universiteto „Leader dance“ kolektyvo branduolį visada sudarė buvusios profesionalios meninės, sportinės ar aerobinės gimnastikos atstovės. Kolektyvas nesubyra – krepšinio sirgalius džiugins ir toliau, tačiau šalia jų jau nebeišvysime vadovės Bronelės Švitrienės.
Šoko net NBA rungtynėse
Bronele, turbūt, kai pasakėte, kad perleidžiate savo kurto kolektyvo vairą, suspaudė širdį? Kokie užplūdo jausmai?
Pro akis prabėgo visi tie puikūs metai. Prisiminimų labai daug.
Mes su kolektyvu pasiekėme labai daug: dalyvavome daugelio šalių krepšinio finalinės varžybose, žvaigždžių dienose Turkijoje, Graikijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje, Lenkijoje, Latvijoje ir kitose šalyse, įvairiuose televizijos projektuose.
Šokome penkiuose Europos vyrų čempionatuose – 2007 metais Ispanijoje, 2009 metais – Lenkijoje, 2011 metais – Lietuvoje, 2013 metais – Slovėnijoje, 2015 metais – Latvijoje. Taip pat dukart Europos moterų krepšinio čempionatuose – 2011 metais Lenkijoje ir 2013 metais Prancūzijoje.
Dukart teko pasirodyti ir pasaulio čempionatuose – 2010 metais Turkijoje, 2014 metais – Ispanijoje.
Šokome ir Čikagos lietuvių krepšinio lygos žvaigždžių dienos renginyje (2014 metais JAV) ir NBA rungtynių tarp Čikagos „Bulls“ ir Hiustono „Rockets“ rungtynių pertraukėlių metu (2014 metais JAV), FIBA čempionų l lygos finaliniame ketverte (2017 metais Tenerifėje).
2016 ir 20108 metais tapome geriausiomis LKL šokėjomis.
Kolektyvo branduolį visada sudarė buvusios profesionalios meninės, sportinės ar aerobinės gimnastikos atstovės.
Mus visada palaikė ir sirgaliai, ir krepšinio komentatoriai. Visada sulaukiame daug dėmesio ir pagyrų.
Dar 2011 metais, kai Lietuvoje vyko Europos krepšinio čempionatas, užsienio šalių žiniasklaida skyrė mums daug dėmesio. Tuomet slovėnai apie mūsų grupę sukūrė išsamią filmuotą vaizdo medžiagą, o rusai vienoje iš interneto svetainių paskelbė didžiulį straipsnį, kurio pavadinimas „Parketo karalienės“.
Panašūs straipsniai ir filmukai mums – ne naujiena. 2010 metų planetos pirmenybėse Turkijoje apie „Leader dance“ specialius reklaminius filmukus rodė Turkijos ir Argentinos televizijos.
2011 metas Slovėnijos sirgaliai „Leader dance“ kolektyvui padovanojo savo šalies nacionalinės ekipos krepšinio marškinėlius.
Užsienio šalių sirgalius išmokėme tarti Klaipėdos vardą. Anksčiau dar būdavo, jog mūsų miesto pavadinimą tardavo iškraipytai, neaiškiai, o kuo toliau, tuo daugiau krepšinio sirgalių jau šį žodį taria taisyklingai.
Šokėjoms sakomi komplimentai, eilėraščių eilės, gėlės, šampanas, autografų prašymai po pasirodymų – jokia naujiena.
Per tiek metų prie dėmesio pripratome. Tai malonus jausmas. Paglosto mūsų širdeles.
Žinoma, viso to pasiilgsiu, bet jau priėmiau sprendimą, kad jau viskas – užteks.
Išugdė apie 300 šokėjų
Kiek seku Jūsų kolektyvo šokėjas, pastebiu, kad kone kasmet yra narių kaita. Ar bandėte skaičiuoti, kiek per tuos 30 metų esate išugdžiusi kolektyvo narių?
Ne, nebandžiau, bet dabar galime paskaičiuoti. Per metus – apie 10 šokėjų, tad per 30 metų išeina apie 300. Taip pat vėliau į kolektyvą įliedavome ir po vaikiną. Jų iš viso buvo 4.
Ar yra buvę kivirčų ir pykčių?
Niekada nebuvo taip, kad susipyktume ir kuri nors mergina trenktų durimis ir išeitų. Kolektyvą palikdavo dėl kitų priežasčių. Pavyzdžiui, baigdavo mokslus ir išvykdavo į užsienį ar pradėdavo dirbti kitus darbus, kitos – ištekėdavo ir panašiai.
Juk tai – juodas darbas. Nemanykite, kad šokėjos išbėga ant parketo, pašoka ir tiek. Visos vasaros būdavo parduotos. Kai ruošdavomės čempionatams, repeticijose šokdavome net po du kartus per dieną po kelias valandas, o pasirodymai dažniausiai vyksta savaitgaliais. Įsivaizduokite, kaip merginos aukojasi…
Kiti mato tik gražiąją šokių pusę, o kol to pasieki – tai juodas ir varganas darbas.
Ne visos šokėjos atlaikydavo tokį tempą…
Ar surengėte atsisveikinimo vakarėlį?
Dar nespėjome, bet minčių yra. Apie savo pasitraukimą pranešiau visai neseniai savo „Facebook“ paskyroje. Dabar merginoms atostogos, gal rudens pradžioje pamąstysime apie atsisveikinimo vakarą. Kol kas dar vakarėlio scenarijaus nėra.
Pripažinsiu, nėra paprasta pamiršti, kad nebesu kolektyvo vadovė. Pavyzdžiui, merginos šoko per draugiškas Lietuvos rinktinės rungtynes ir aš įdėmiai stebėjau jas per televiziją, skambinau, klausiau, kaip sekėsi ir panašiai. Dar toks jausmas, kad turiu viską sustyguoti…
Supraskite, kartu praleista tiek metų. Jos man – tarsi mano vaikai. Šokėjos mane kviečia ir į treniruotes, klausia ir patarimų. Kol kas ir aš jų mintimis dar negaliu paleisti…
Asmeninio archyvo nuotraukos
Šaltinis: www.ve.lt
