Investuotojai mano, kad centrinių bankų keliamos palūkanos pasaulio šalyse sukels ne tik recesiją, bet ir ekonominę krizę.
„Jeigu šiemet planuojame matyti recesiją, tai kylančios palūkanos kada nors kaip sniego kamuolys, paleistas nuo kalno, sukels krizę“, – renginyje „Lietuvos Davosas“ kalbėjo investuotoja, bendrovės „Evernord“ grupės įkūrėja Jolanta Jurga.
Anot jos, centriniams bankams keliant palūkanas, per pastaruosius 50 metų toks veiksmas visada baigdavosi ekonomikos nuosmukiu, todėl dabar, tikėtina, laukia toks pats scenarijus.
Jeigu šiemet planuojame matyti recesiją, tai kylančios palūkanos kada nors kaip sniego kamuolys, paleistas nuo kalno, sukels krizę.
J. Jurga
„Niekada nebuvo kitaip, keliamos palūkanos galutiniame etape visada nulemdavo krizę. Kada nors tas didelis ir nuo kalno nuriedėjęs kamuolys sukels katastrofą“, – pridūrė ji.
Niekada nebuvo kitaip, keliamos palūkanos galutiniame etape visada nulemdavo krizę. Kada nors tas didelis ir nuo kalno nuriedėjęs kamuolys sukels katastrofą.
J. Jurga
J. Jurga svarsto, kad didesnio ekonomikos nuosmukio būtų galima tikėtis 2026–2027 m.
„Ar tai bus šiais metais? Manau, kad ne. Ar tai bus kitąmet? Turbūt irgi dar ne. Ar tai bus 2026 ar 2027 m.? Turbūt tai įvyks ir mes to neišvengsime“, – svarstė investuotoja.
Situacija finansų rinkose nėra normali
Bendrovės „Synergy Finance“ Investicijų valdymo skyriaus vadovas Artūras Milevskis sako, kad investicinę aplinką šiuo metu labiausiai lemia palūkanų didėjimas, o situacija finansų rinkose nėra normali.
„Šios dienos duomenimis, skaičiuojant pagal tam tikrus modelius, tikėtina akcijų grąža per ateinančius 10 metų bus 5 proc. JAV įmonių obligacijų pajamingumas yra 5 proc. JAV valstybinių obligacijų pajamingumas yra 4–5 proc. Tai yra nesąmonė. Dažniausiai rizikingas turtas, tarkime, įmonių akcijos, turėtų generuoti rizikos premiją. Pagal dabartinius skaičius to nėra“, – sako A. Milevskis.
Tokias tendencijas, anot investuotojo, lemia padidėjusių palūkanų aplinka.
„Dabartinio palūkanų pakėlimo mes dar gal nematome, tačiau <...> jis ištraukia pinigus iš rinkos, iš ilgo laiko rizikingesnių investicijų į trumpo termino investicijas.
Šie dalykai turi išsispręsti. Jie gali išsispręsti su laiku arba per tam tikrus didesnius judesius. Kaip bus, sunku pasakyti. Mano asmenine nuomone, dar nėra blogų įvykių pabaiga. Manau, kad pastarieji kelių savaičių blogi įvykiai tiesiog išlindo ir būtų naivu tikėtis, kad ateityje niekas nebeišlys“, – aiškina investuotojas.
Mano asmenine nuomone, dar nėra blogų įvykių pabaiga.
A. Milevskis
A. Milevskis teigia, kad ir jo dalis valdomų fondų, esant ekonominiam neapibrėžtumui, pakeitė investavimo strategiją.
„Turime aktyvių fondų. Praėjusių metų pradžioje portfelyje turėjome žaliavų, aukso, grynųjų, o dabar turime aukso, grynųjų, trumpalaikių obligacijų, o žaliavų nebeturime. Mes jį vadiname kriziniu portfeliu. Tokia portfelio struktūra yra tada, kai tikimąsi, kad kažkas bus blogai arba dabar nėra gerai. Tai nereiškia, kad po 1–3 mėnesių nepagerės situacija, o portfelis nebus formuojamas iš naujo“, – pažymi investuotojas.
Jis sako negalintis teigti, kad krizė tikrai bus, tačiau pažymi, kad centrinių bankų vykdoma politika artina ekonomiką prie nuosmukio.
„Mano kolega sako, kad nėra logiška laukti blogiausio scenarijaus, nes tikimybė, kad vėl pasikartos „Lehman Brothers“ scenarijus, maža, tarkime, 2 proc. Tai visus gąsdina, visi apie tai skaito, visiems įdomu. Tačiau tikimybė yra labai maža.
Vis dėlto, žiūrint, kas dėliojasi, man akivaizdu, jog centriniai bankai labai aiškiai komunikuoja, kad infliacija yra problema, todėl keliamos palūkanos. Kylančios palūkanos išima pinigus iš rinkos, pinigai brangsta, tai turi įtakos finansavimui, finansavimas brangsta, įmonių maržos traukiasi ir visa tai kažką sukels. Dar nesukėlė, bet sukels“, – akcentuoja A. Milevskis.
NT rinką veikia ne tik palūkanos, bet ir karas
Investuotojas į nekilnojamąjį turtą Paulius Gebrauskas mano, kad NT rinka Lietuvoje vis dar juda iš inercijos ir didelių judėjimų kainų srityje nėra.
„NT Lietuvoje turi tam tikrą imunitetą dideliems sukrėtimams ir svyravimams, nes tiesiogiai veikia rinkos dėsniai, pasiūla ir paklausa. Su COVID-19 susijęs pasiūlos trūkumas nepasiveja iki šių dienų. Logiška būtų manyti, kad prasidėjęs ekonomikos sulėtėjimas, didžiulė infliacija, didelės palūkanų normos turėtų tiesiogiai veikti rinką, bet matome, kad 2022 m. praėjo ir toliau nematome didelių kainų svyravimų“, – akcentuoja P. Gebrauskas.
Vis dėlto jis teigia pastebėjęs, kad investicinę aplinką paveikė karas.
„Karo atveju pamatėme, kad nemažai turto yra perkama užsienyje. Nuo pat nepriklausomybės pradžios 30 metų nematėme to. Nuo kovo 1 d. buvo didelis srautas užklausų ir investicijų tiek Europos Sąjungoje, tiek už jos ribų. Deja, esame arti fronto linijos ir tai lemia, kad žmonės nori diversifikuoti NT portfelį“, – sako P. Gebrauskas.
Tačiau pasitaiko ir priešingų atvejų, kai lietuviai investuoja į NT Ukrainoje.
„Lietuviai yra drąsi tauta. Tenka susidurti su lietuviais, kurie jau šiuo metu investuoja į nekilnojamąjį turtą Kyjive. Kvadratinio metro kainos yra kritusios 6–8 kartus. Jie ten perka prestižinius projektus ir žemes“, – pastebi investuotojas.
