Normalu netgi kartkartėmis pagalvoti, ar esi normalus, ar vis dėlto ne. Tradiciškai keistuoliai ir nenormalieji būdavo išstumiami iš visuomenės, o gyvūnų pasaulyje – netgi sunaikinami. Būti normaliam – ar bent apsimesti – tapo tam tikra, beje, veiksminga, išgyvenimo strategija. O štai verslininkas Gintautas Strolys teigia, kad pasaulyje didžiausius pasiekimus, mokslo atradimus padaro tik tie, kurie neatininka normalumo sąvokos, yra unikalūs.
Visuomenės dresūros sąvokos
Bet kuris normalus normalios šalies pilietis šiandien gali akimirksniu mobiliuoju įrenginiu nusipirkti bilietą, šokti į lėktuvą ir skristi už jūrų marių, visiškai nesuvokdamas, kad tai, kas jam atrodo normalu ir įprasta, dar prieš šimtą metų būtų apskritai neįsivaizduojama. Anot verslininko, pasaulio evoliucija sustotų, jei visi žmonės tilptų į kažkieno suprastas normos ribas, atitiktų standartus, nebandytų peržengti savo pažinimo ribų. ,,Norma ir normalumas yra visuomenės dresūros sąvokos“, – sako G. Strolys. Pažinimas ateina tuomet, kai ieškome, analizuojame, keliaujame už savo galimybių ribos.
Nenormalu normuoti žmones
Nenormalu normuoti žmones yra todėl kad šis mūsų veiksmas tiesiog nukerta visa, ką žmogus turi unikalaus. Vienam normalu daug dirbti, kitam – nieko neveikti. Pati normalumo sąvoka signalizuoja mums nuostatą, kad normalu yra tuomet, kai tu elgiesi taip, kaip man, ar kažkam iš tavo aplinkos yra patogu. Jei man esi nepatogus, vadinasi esi nenormalus. ,,Štai, kad ir kumštyje – visi pirštai skirtingi, o kokius darbus nuveikia. Taip ir žmonės, kuo skirtingesni, tuo geresnių rezultatų pasiekia, gali papildyti vieni kitus. O kas būtų, jei nykštys pradėtų galvoti, kad mažasis pirštas turi būti toks, kaip jis. Mūsų stiprybė – skirtingume“, – samprotavo G. Strolys.
Vienodumas – silpnina komandas
Dar pirmykštėje santvarkoje bendruomenė suprato, kad neužtenka sumedžioti žvėrį, reikia sugebėti jį paruošti. Tas, kuris yra geras medžiotojas, šaulys, nebūtinai bus puikus kulinaras. Žmogaus prigimtis duoda įgimtas savybes, tačiau visiems jos išdalintos skirtingos, pasireiškia ne vienodame lygmenyje. Nėra universalių žmonių. Kiekvienas, ateidamas į šią žemę atsineša skirtingas charakterio savybes, būdo bruožus. Vieni gimstame atviresniais, bendraujančiais, kiti – uždaresni. Versle, darbo rinkoje, tam tikriems tikslams pasiekti suburiamos komandos. Kuo skirtingesni žmonės jose susirenka, tuo geresnius rezultatus jos pasiekia. Žmonių gebėjimai – išskirtiniai įgimti talentai, charakterio savybės – geriausiai atsiskleidžia bendruomenėje, bet sudarytoje iš skirtingų žmonių. Jei būryje yra panašūs, ar vienodi, jie gali susilpninti komandą, įvesti nepageidaujamo chaoso. Neatsitiktinai sportinėse komandose taip pat renkami skirtingi, ne vienodi žaidėjai, kad papildytų vieni kitus. Todėl svarbu tinkamai suformuoti personalą, komandą ar bendruomenę, kad išvengti destrukcijos, beprasmio konkuravimo, trinties.
Normuoti nenormalu
Kodėl vienos upės – į jūrą įteka greičiau, o kitoms tenka sruventi, judėti, daryti įvairiausius vingius. Analogiškai ir žmogus – vienas atsiskleidžia greičiau, o kitam tenka nueiti ilgą gyvenimo kelią. Žmonių negalima dresuoti, normuoti jų pagal vieną bendrą modelį. Natūralu, kad asmenybė priešinsis bet kokiai dresūrai. Mokymasis yra darbas su savimi, su savo klaidomis, pasaulio suvokimu, atsakymų ieškojimu. Tai gali žmogus padaryti pats, gyvendamas, patirdamas, klysdamas. Yra daug išminties knygų, bet jos parašytos skirtingais žodžiais, skirtingomis frazėmis. Perskaitę, kiekvienas jas savaip interpretuojame. Tačiau esmė yra viena – turime išmokti priimti save tokį, koks esame, nesikankinti stengiantis kopijuoti autoritetus, nepamėgdžioti, o daryti tai, kas mums malonu, kas gerai sekasi, kas patinka. Normuoti žmones yra nenormalu, nenormalu talpinti save į normos rėmus. Unikalumas, išskirtinumas yra mūsų gyvenimo esmė, kurią mums suteikė žmogiškoji prigimtis.
