Rugpjūčio 5 – 6 dienomis Daugoduose, Raseinių raj. šurmuliavo dainuojamosios poezijos festivalis „Dpoezijos šaltinis“. Erdvioje Redos ir Rosvaldo Kunickų sodyboje svečius pasitiko festivalio rengėjai Arminas ir Alma Elijošiai. Naujų patirčių pasisemti sugužėjo lietuviškos kūrybos entuziastai, bardų kūrybos išsiilgę festivalio senbuviai ir naujokai. Nekantriai savo pasirodymų eilės laukė vietiniai muzikantai bei svečiai iš Ukrainos.
Lemtinga idėjų kalvė
Kuo žymus Daugodų kaimas, turbūt vos išgirdus šį pavadinimą, nelabai pasakytumėte?.. Aišku tik viena, tai yra miškų apsuptyje esanti vietovė Raseinių rajone, prie Dubysos upės. Pakeliui tave iš aukštumų stebi kartkartėmis sparnais pamojantys gandrai, akį traukia žaliuojantys miškai, o nuostabi vieta kviečia apmąstyti egzistencines tiesas, gamtos didybę, savo gyvenimą, jo trapumą.
Be abejo, į turistinius maršrutus, kol kas ši vietovė nėra įtraukta, tačiau, žymūs Daugodai yra tuo, kad jau aštuonerius metus iš eilės čia – Redos ir Rosvaldo Kunickų sodyboje – godoja gyvenimą savo eilėmis bardai. Festivalio organizatoriai siekia, kad renginys būtų ne tik koncertinė vieta, bet ir idėjų kalvė. Per aštuonerius metus daug sodyboje patirta, pajausta, išgodota.
Pabėgti iš miesto triukšmo ir dulkių
Dainuojamosios poezijos festivalio pradžių pradžia pirmieji susibūrimai mena net 1994 metus, buvo rengiami kituose Lietuvos kampeliuose. Palaipsniui kito pavadinimai, atlikėjai, tačiau bendra idėja vienijo kuriančius, dainuojančius ar bardų kūrybą pamėgusius žmones. Pagrindinis renginio tikslas yra pakviesti visus geros muzikos gerbėjus atsikvėpti gamtoje, toli nuo didmiesčių šurmulio, triukšmingų autostradų, industrinių dulkių ir dūmų, atsitraukti nuo blogos nuotaikos.
Festivalio rengėjai, teisinėje sistemoje dsug metų dirbusi šeima – Alma ir Arminas Elijošiai kasmet rūpinasi kiekvienu atvykusiu, kad jaustųsi patogiai, jaukiai ir gerai. Jų pomėgis yra suburti kuriančius žmones ir sukurti gerą nuotaiką. Muzikos ir poezijos gerbėjai čia turi galimybę atsikvėpti gamtoje, toli nuo didmiesčių šurmulio, triukšmingų autostradų, industrinių dulkių ir dūmų, pasikrauti geros energijos.
Aštuonerius metus vykstantys festivaliai ir kitos kūrybinės dirbtuvės Daugodų sodybą pavertė legendine vieta, žinoma plačiam kūrybos mylėtojų ratui.
Bardiškosios muzikos pamatas
Penktadienį, pirmąją festivalio dieną, visus susirinkusiuosius pasveikino festivalio organizatoriai bei sodybos šeimininkas. Jie džiaugėsi matydami tokį gausų būrį geros muzikos entuziastų.
Publiką plojimais ir trepsėjimu atlikėjus į sceną skatino kviesti vedančioji Ieva Giniotytė, o šeštadienį prie jos prisijungė ir Darius Peckus. Renginį pradėjo Albinas Stakauskas, kuris, pasak Armino Elijošiaus, lyg šio festivalio namo pamatas, medžio šaknys ar upės ištakos. Būtent Albinas 1994 metais su bendraminčiais suorganizavo pirmąjį Lietuvoje šio žanro atlikėjų festivalį. Savo dainomis jis gaivino bardiškosios muzikos istoriją, renginio organizatoriams įteikdamas 1994 metais išleistą programą.
Eilę metų atlikėjai festivaliui dovanoja savo kūrinius visuomeniniais pagrindais. Stebina, jog vietos savivalda, miesto seniūnija neatvyko pasveikinti gausaus būrio muzikantų ir renginio svečių, nerėmė šios tarptautinės iniciatyvos, ją ignoravo. Daugodų, Raseinių vardo garsinimas, ne visiems rūpi?..
Ant duonos tepti bučinius ir sviestą
Santūriai, kukliai ir jautriai sekmadienį ant duonos tepti bučinius ir sviestą kvietė Darius Leveckis ir Rytas Germanavičius. Prasmingi žodžiai ir muzika liejosi natūralia tėkme, vėliau jie taps įkvėpimo šaltinu kitiems. Besišypsančia gitara apie apsėstą nerimo ir bardą pasitinkantį vėją dainavo Kąstytis Petryla. Lašas po lašo poetinis žodis, nugulęs bardų dainose, ištekėjo sraunia kūrybine tėkme, kuri išaugo į gaivaus poezijos šaltinio sruvenimą. Dainuojamoji poezija atgimė naujame kontekste.
Festivalyje „Dpoezijos šaltinis“ skambėjo ir žemaičių kalba, kuria eiliuotai prisitatė telšiškis bardas Andrius Jokubauskas. Jis į sceną kopė ne vienas, o su dviem dukrytėmis. Vyresnioji Miglė, kartu su bardais nuo pat savo užgimimo, todėl apie savo kraštą, Žemaitijos žalias pievas, slėpiningus miškus dainavo kartu su tėčiu. Nors dainuoti dar nebandė, tačiau scenoje jautėsi puikiai ir jaunesnioji jos sesutė, kuri pritarė tėčiui rankytemis ir kojytemis, sunku buvo ją iš scenos išvesti.
Jautrią dainos ir tapybos sintezę į festivalį atvežė Žydrė Adomaitienė. Muzika ją lydi tiek darbe (dirba fortepijono mokytoja), tiek laisvalaikiu. Gyvenimo įspūdžiams įamžinti ji ėmėsi tapybos, savo kūrinius eksponavo ir sodybos erdvėje. Jos daina, kaip ant upės skruosto laumžirgis užmigo buvo vizualizuota ir tapybos darbe.
Ekspromtu
Melodingas dainas, gerą humoro jausmą scenoje demonstravo Aldona Stankutė. Ji įrodė, kad mokytis niekada nevėlu. Atlikėja atviravo, jog šiuo metu yra įsikibusi į rimtus muzikos mokslus.
,,Muzika gydo, muzika šildo, per muziką galiu pasakyti daug daugiau, ką pasakyčiau vien žodžiais. Tikiu, kad muzika daro žmones geresnius, ypač jei tai muzika, kylanti iš širdies. Džiaugiuosi galėdama su jumis pasidalinti dalele savo širdies”, – kalbėjo menininkė.
Ji greitai susikooperavo su festivalyje dalyvaujančia grupe iš Ukrainos „Oчеретяний Kіт” (Nendrių katinas), ekspromtu kūrė teatralizuotą reginį su fleitos muzika bei šokiais.
Poetiniai pašnekesiai
Poetinius skaitymus moderavo Zita Norkienė. Eiles skaitė Tauragės literatų klubo nariai Iveta Skurvydienė, Lina Astrauskienė, Regina Fominichienė ir Eugenijus Šaltis, kelmiškė Jadvyga Šimkienė, vilnietė Saulė Salvija Babrauskaitė, grupės „Be rėmų“ poetės Dalia Griškevičienė ir Kristina Jankūnienė. Veikė amatų kiemelis, vaikų erdvė. Savo knygą ir kompaktinę plokštelę pristatė Dalia Teišerskytė. Poetai iš Aukštaitijos „Kita Jūra“ ir Gaudentas Kurila į sceną palydėjo paslaptinguosius „Naktiraščius“, labai įdomų poezijos ir muzikos audinį.
Kario dalia
Išgyvenimai kare atsiskleidė Valerijaus Šerelio, Ernesto Kuckailio bei bardo Romo Naidzinavičiaus pasirodymuose. V. Šerelis dainomis kalbėjo apie savo asmeninę patirtį, o Ernestas bei Romas kėlė susirinkusiuosius į istorijos gelmes. Ernestas ir Romas bardiškai pristatė E. Kuckailio knygą „Partizano žiedas”. Šios knygos autorius, karys, rašytojas Ernestas Kuckailis teatralizuoto pasakojimo formatu, tarsi pats būdamas partizano kailyje, kūrė scenoje mono spektaklį.
Eurovizijos aidai ir naujas talentas
„Nors rašau savo dainas, man ne mažiau patinka atlikti cover‘ius. Visada jaučiu malonumą dainuodama puikias kitų autorių dainas, man patinka pajausti jas savaip“ – pasakojo ir Lietuvai Eurovizijoje atstovavusi atlikėja Julija Ritčik. Daugoduose skambėjo melodingos, poetiškos dainos, ji lyrišku balsu klausė ,,Kaip tu ten?”. Išryškėjo dar vienas dainininkės talentas – Julija sugebėjo mikliai susimeistrauti muzikos instrumentą netgi iš skardinės ir grikių.
Tekėjo dainų ir meno šaltinio srove
,,Iš Marso į Venerą ir atgal“ nukeliauti kvietė poeto dramaturgo, bardo Mindaugo Valiuko ir Agnės Sabulytės dainos. Tai, menininkų teigimu, – viskas apie meilę, kuri turi daug kalbų. Festivalyje pasirodė ir Justinas Žilinskas, Jonas Bagdonavičius, Alvydas Stalaučinskis, Naglis Mačėnas, Jonas Baltokas ir ,,Jie Du“ (šeimyninis Vilijos ir Ramūno Šepučių duetas), Jurbarko bardų klubas. Į sceną žengė ir jaunosios kartos atlikėjos Emilija Statinaitė, Gintarė Bauerytė, Živilė Mackevičiūtė. Į ukrainietiškų dainų siautulį panardino grupė Очеретяний кіт.. Prasmingi žodžiai ir muzika tekėjo skaidria poezijos, dainų ir meno šaltinio srove.
Stebuklinis festivalio įvaizdis
Rašytojai, bardai yra jautrūs pasaulio stebėtojai. Jie kūrė poetinius burtus, kai tuo tarpu Raganos namelyje vyko ateities spėjimai, likimo pranašystės. Kaunietė dailininkė Jurgita Rancevienė pasiūlė įgyvendinti festivalio vizualizaciją. Įkvėpta dailininko Gintauto Velykio piešinių, paprašė jo sukurti būtent šio, dainuojamosios poezijos šaltinio festivalio renginiui skirtus kūrinius. Taip šių metų renginio šių metų dvasia tapo iš gėlių lapų ar šilko audinių vėjyje išaugusios svajų ir kūrėjų mistifikuotos figūros. Dizainerė, architektė Vilmantė Pakštienė apjungė seriją kūrinių ir sukūrė įspūdingą programos, scenos, afišų dizainą.
Naujų projektų idėjų kalvė
Renginio svečiai pastebėjo, kad Daugoduose kūrybingos sielos suranda viena kitą, o tuomet naujos idėjos perauga į naujus projektus, renginius ar eilėraščius bei knygas. Emocija, patirta gamtoje, prie laužo, ilgai negali išgulėti kūrėjo stalčiuje. Na, o paklausus, kas yra Daugodai, dabar galite drąsiai atsakyti – Daugodus garsina pilna ramybės ir paslapčių Redos ir Rosvaldo Kunickų sodyba, į kurią kartą metuose tiesiog būtina atvažiuoti, paklausyti bardų dainų, poezijos, pavakaroti prie laužo.
Pagrindiniai renginio rėmėjai: Reda ir Rosvaldas Kunickai, Lietuvos garbės konsulas Stavangeryje (Norvegija) Tor Alm, UAB „Raseinių statyba, Inga Stoškevičienė, Vidmantas Laurynas, Vladas Karpavičius, Vlada Buivydienė, Jurgita Rancevienė, Gintautas Velykis, Vilmantė Pakštienė, Daiva Dobrovolskytė „Muilo turgus“ , Danutės Jokšienės „Mamos kepiniai“, Turizmo informacijos centras „Atrask Raseinius”.
