Užsitęsę vasaros lietūs ūkininkams tapo tikru galvos skausmu dėl laukuose mirkstančių javų. Tačiau čia jų iššūkiai nesibaigia. Šilta ir lietinga vasara sukuria idealias sąlygas įvairių kenkėjų vystymuisi, tarp jų ir tikram rapsų pasėlių siaubui – šliužams. Kaip užkirsti jiems kelią ir išgelbėti savo pasėlius, pataria „Linas Agro“ agrotechnologijų plėtros vadovė dr. Gabrielė Pšibišauskienė.
Daugiau dėmesio kenkėjų prevencijai
„Dėl vėlavusio pavasario ir užsitęsusio lietaus žieminių rapsų sėjos laikas, tikėtina, šiais metais nusikels savaite vėliau. Jei anksčiau žiemines kultūras ūkininkai pradėdavo sėti rugpjūčio viduryje, šiais metais, panašu, sėja prasidės ne anksčiau rugpjūčio 20 d. ir tęsis iki rugsėjo 10 d. Tokią vėlyvą sėją leis prognozuojami šilti rugsėjo orai”,- svarsto agrotechnologė.
Pšibišauskienė įspėja, kad dėl šilto periodo ir įvairiems patogenams tinkamos santykinės drėgmės, ūkininkai turėtų daugiau dėmesio skirti kenkėjų prevencijai, iš kurių vieni pavojingiausių – šliužai. Ypatingai dėmesį į tai turėtų atkreipti tie ūkininkai, kurių laukuose pernai ar užpernai buvo randama šliužų, tai šiemet jų taip pat bus. Juolab, jei tarp rapsų sėjų nedaroma 4 metų pertrauka. Palankios sąlygos šliužams daugintis yra ir laukai, kuriuose taikomas supa-prastintas žemės dirbimas – skutimas ar tiesioginė sėja į neapdirbtą ražieną – čia šliužai turi kur pasislėpti.
Apsivaisinti partnerio nereikia
„Lietuvoje šliužų aptinkama dviejų rūšių, tai mūsų vietiniai dirvašliužiniai ir invaziniai – luzitaniniai arionai, kurie, spėjama, į Žemaitijos kraštą buvo atvežti laivais su mediena ir išplito po visą Lietuvą. Su pastaraisiais bėda ta, kad mes neturime gyvūnų, kuri šią šliužų rūšį valgytų ir taip kontroliuotų jų populiaciją. Šliužas užauga per 6-8 savaites ir tada pradeda dėti kiaušinukus. Tam, kad apsivaisintų, jam partnerio nereikia, nes pats yra dvilytis – apsivaisina pats. Dirvašliužinis per parą gali įveikti iki 5 metrų, arionas – daugiau, nes yra didesnis ir stipresnis, tačiau kartu ir daugiau suvalgantis. Per parą šliužai vidutiniškai suvalgo pusę savo kūno svorio. To, kas jų kelyje papuola minkščiausio ir žaliausio. Ypatingai jų mėgstami skilčialapiai augalai, tokie kaip rapsai, pupos, žirniai. Mažiems šliužiukams palankesni maži lapeliai, pvz., ką tik išdygusios rapsų sėklos“,- laukuose „karaliaujančių“ patogenų elgseną komentuoja „Linas Agro“ agrotechnologijų plėtros vadovė dr. Gabrielė Pšibišauskienė.
Moliuskocidai
Kaip teigia mokslų daktarė, užkirsti kelią šliužų invazijai gali tik specialios priemonės – moliuskocidai. „Šiuo metu Lietuvoje galima įsigyti keleto rūšių moliuskocidų. Šios priemonės turi būti naudojamos prieš sudygstant rapsams. Paruoši dirvą, pasėji rapsus ir įterpi moliuskocido granules. Technologiškai moliuskocidas yra skirtas išbarstymui ant žemės, tačiau kai kurie ūkininkai dalį priemonės kartu su trąšomis įterpia į žemę, kad šliužai dozę moliuskocido gautų tiek žemėje, tiek ant žemės. O ūkininkai, praktikuojantys supaprastintą žemės dirbimą, moliuskocidą įterpia prapjaudami žemėje eilutę, kad šliužas, lįsdamas iš žemės, jo paragautų. Moliuskocidas veikia viliojamai – savo kvapu traukia šliužą jo paragauti”.
Lieka tik juoda žemė
Gabrielė Pšibišauskienė tikina, kad laiku neapsaugojus savo laukų, pasekmės gali būti labai liūdnos – pasėlis vietomis, arba ištisais laukais, gali žūti, lieka tik juoda žemė.
„Kartais būna, kad šliužai atsiranda jau rapsams esant keturių lapelių: ar iš kito lauko traktoriaus ratai kiaušinius atvežė, ar iš kokio griovio atšliaužė. Apie tokius atėjūnus gali įspėti ant skilčialapių augalų atsiradę iškandimai ar šiužų palikti sidabriniai takeliai ant dirvos paviršiaus. Tokiu atveju dalį pasėlio dar galima išsaugoti dirvą pabarsčius moliuskocidu.”
