„Vis dažniau pagalvoju, kad laimės išvis nėra, nes ją reikia kažkokiais būdais pasiekti. Jeigu nesi laimingas važinėdamas su „golfu“, lygiai taip pat nebūsi ir sėdėdamas prie „mers‘o“ vairo. Su krikščionimis susitinku, pasišnekučiuojam įvairiomis temomis, pas juos labai paprasti automobiliai. Bet jie patys romūs, pasiekę tą laimę. Būna, nušvinti, pagauni. Man ateina tam tikri ciklai, pakilimas. Vieną dieną – visus myli, o paskui nejučiomis nuvažiuoji žemyn. Bet žinau, kad visa tai dėl praeityje mane kamavusių priklausomybių“, – taip šiandien atvirai kalba kaunietis Andrius Gavėnas, kurio gyvenimo istorija verta atskiros knygos arba net dokumentinių filmų ciklo.