Skanaudami kastinį su karštomis bulvėmis, turbūt nepagalvojame, kad ragaujame unikalų gaminį. Europos Komisija į saugomų produktų sąrašą įtraukė žemaitišką kastinį, kuris tapo penktuoju lietuvišku saugomu produktu Europos Sąjungoje. O kaipgi gaminamas kastinys?
Žemaitiškas kastinys yra tradicinis pašildytos išsuktos ir po to atšaldytos grietinės produktas. Jam būdinga vienalytė, tiršta masė ant kurios gali susidaryti pavieniai drėgmės lašeliai. Gerai tirpstanti burnoje konsistencija. Priklausomai nuo vartotų prieskonių žemaitiškas kastinys gali turėti atspalvį ir įdėtų prieskonių dalelių. Žemaitijos krašte gamintas dar pagonybės laikais. Dabar parduodamas ir prekybos centruose. Na, o geros šeimininkės kastinį gamina moliniame inde ir būtinai mediniu šaukštu.
Molinį arba emaliuotą dubenį reikėtų dėti į karštą vandenį (svarbu jo neperšildyti). Į dubenį dėti po šaukštą grietinės, šaukštą rūgpienio, šaukštą tirpdyto tikro naminio sviesto ir sukti, kol pradės darytis tirštoka masė. Po to procedūrą kartoti, visą Žemaitiško kastinio masę sukant į vieną pusę. Druskos reikia dėti tiek, kad masės skonis būtų sūresnis, nes kastinį sudėjus į indelius, o juos – į šaldytuvą, sūrumas sumažės. Gardinti galima kmynais, krapų sėklomis, smulkintais svogūnų laiškais, krapais, peletrūnais, petražolėmis, raudonėliais. Tradiciškai žemaitiškas kastinys valgomas su bulvėmis, virtomis su lupenomis, bet tinka ir kaip pagardas prie gruzdintų, keptų, troškintų bulvių, bulvinių sklindžių, cepelinų, kugelio, ir kitokių bulvinių valgių, taip pat troškintų daržovių, žuvienos ir paukštienos patiekalų, virtų makaronų, ryžių, pupų ir pupelių bei žirnių.
