Žemaitijos nacionaliniame parke Visvainių kaime, nedideliame biodinaminiame ūkyje „Miško sodai“ ekologiškus produktus augina Vaiva Jundulaitė -Kosienė kartu su vyru Giedriumi. Jie ne tik rūpinasi savo produkcija, bet taip pat telkia aplink gyvenančius – nuolat bendradarbiauja su greta esančiu Vaivos sesers Nijolės Makiejevienės ūkiu bei kaimynystėje įsikūrusiu bitynu „Medaus klėtelė“.
Seserų ūkiai prekiauja įvairiais žolynų produktais, arbatomis, prieskoniais bei daržovėmis, o drauge su šalia esančiu bitynu rengia edukacijas, siūlo bendrus gaminius. Nedidelį verslą nuo žolynų rinkimo ir auginimo pradėjo iš miesto į kaimą persikėlusi viena iš seserų – Vaiva Jundulaitė-Kosienė.
Moteris sako, kad pirmiausiai įsigijo trobą miške prie Platelių, į kurią ji atsikraustė gyventi su šeima – keturiais mažamečiais vaikais. „Mėgstu megzti, siūti, išmokau austi. Pasinaudojama parama, pasistačiau klėtį, ten susinešiau stakles, netrukus atsirado norinčių išmokti austi. Taip natūraliai prasidėjo edukacinės programos“, – pasakoja V. Jundulaitė. Kai vaikai paaugo, Vaiva pradėjo galvoti, kad ūkį reikia plėsti. Dabar ji su vyru dirba 4 ha, augina uogas ir įvairias daržoves, turi kelis šiltnamius. „Tikrai galima išgyventi ir iš nedidelio ūkio – ne žemės kiekis, o galva, kuri yra ant pečių, lemia sugebėjimą išsiversti“, – įsitikinusi V. Jundulaitė.
„Iš pradžių dirbome vieni, o paskui pradėjau žvalgytis, kas yra aplinkui, kokie čia dar žmonės gyvena ir dirba. Pasirodo, netoli nuo mūsų gyvena bitininkas Donatas Abrutis su žmona Daiva. Pasikalbėjome ir sutarėme bendrai daryti edukacijas, nes bitės juk draugauja su augalais“, – sako V. Jundulaitė. Edukacinė programa prasideda Vaivos darže, vėliau klėtyje skanaujama vaistažolių arbatų, o tada apie pusę kilometro mišku einama pėsčiomis iki Donato bityno, ten visi ragauja medaus ir klausosi įdomių istorijų apie bičių gyvenimą.
„Pasikvietėme dar vieną ūkininką nuo Plungės – Arūną Normantą, gaminantį sūrius. Vis didėja mūsų bendraminčių komanda, gimsta graži draugystė tarp kaimyninių ūkių“, – sako V. Jundulaitė. Į veiklą įsitraukusi ir jos sesė N. Makiejevienė irgi turi ekologinį-biodinaminį ūkį, yra sertifikavusi ir perdirbimą. Susiklostė labai geri ir abipusiai naudingi ryšiai: Vaiva augina ir renka vaistažoles, o Nijolė gamina arbatas ir prieskonius. Ūkis daugiau orientuotas į švietėjišką veiklą ir yra visiškai atviras.
„Mielai priimame visus, kas nori įsigilinti į ekologiją ir biodinaminį ūkininkavimą. Sakyčiau, kad 50–70 proc. žmonių apskritai nelabai supranta, kas tai yra ekologija, todėl pritraukti tokį pirkėją yra sudėtinga, būtina edukacinė veikla. Kasmet rugpjūčio pirmą savaitgalį kviečiame savo valgytojus – tas šeimas, kurios nuolat perka mūsų produktus – į pomidorų degustavimo šventę“, – apie naujas tradicijas pasakoja V. Jundulaitė.
„Patiems auginti, gaminti ir betarpiškai bendrauti su klientais ir jiems parduoti savo gaminius yra tokia pati laimė kaip neskubėti ir gyventi gamtos diktuojamu ritmu“, – moteris prisimena ilgus tikros šaltos žiemos vakarus, kuomet gali prisėsti prie taip mėgiamos audimo veiklos, trumpam sustabdant ūkio darbus.
