Rugsėjį per visą Lietuvą vilnija Europos paveldo dienų renginiai. Rugsėjo 16 dieną tradiciškai jie vyko ir Rietave. Renginių ciklas skatino domėtis savo šalies kultūra, istorija, nepamiršti Europos šalių kultūros paveldo. Nepabūgę lietaus moksleiviai, mokytojai, kultūros entuziastai, miesto svečiai rinkosi į renginių ciklą, kuriame aktualizuojamas krašto unikalumas, paveldas, jo istorinė raida.
Nepaveikia dramatiškas likimas
Europos paveldo dienos Rietave startavo Rietavo šv. Mykolo arkangelo bažnyčioje, nešini vėliavomis žygiavo Rietavo krašto skautai, juos sekė rietaviškiai, kultūrininkai, miesto svečiai. Žodį tarė Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejaus direktorius Vytas Rutkauskas. Jis akcentavo, kad kilminga Oginsių giminė paliko ženklius pėdsakus ne tik Rietave, bet ir visame pasaulyje. Oginskiai į amžinojo poilsio vietą neišsinešė dvarų, rūmų ar miestų, kuriuose jie gyveno, kūrė, veikė. Dėl skirtingų laikmečių istorijos, karų, architektūrinis urbanistinis krašto paveldas nukentėjo, didžioji jo dalis sunaikinta, tačiau išliko prisiminimai, nesunaikinta balta neoromaninio stiliaus bažnyčia. Kelis dešimtmečius truko jos restauravimo darbai, likviduota avarinė būklė, o šiemet nuprausti jos baltiei fasadai, tvarkomas bažnyčios prieigos. Kultūros, paveldo, istorinės atminties nepaveikia dramatiškas likimas. Jis yra gyvas žmonių atmintyje, prikeliamas antram gyvenimui.
Pirmosios lemputės
Rietavo bažnyčia unikali tuo, kad jos statyboje panaudota daug marmuro. Autentiškos marmurinės grindys, penki marmuriniai altoriai. Į 1892 metus musd nukelia Rietavo bažnyčios sietynas. 1892 metų balandžio 17 dieną Rietavo Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios sietyne įsižiebė pirmosios mūsų šalyje elektros lemputės. Kunigaikščio Bogdano Oginskio dėka Rietavas visiems laikams įėjo į Lietuvos energetikos istoriją. Stebuklu anuomet žmonės vadino pirmosios lemputės įžiebimą. Pažiūrėti šio neregėto, negirdėto įvykio į Rietavo bažnyčią važiavo žmonės iš visos Žemaitijos. Ir tai suprantama, juk buvo praėję vos vienuolika metų nuo 1881-ųjų, kai išradėjas Thomas Edisonas parodoje Paryžiuje sumontavo tūkstantį lempučių, kad apšviestų eksponatus. Nuo tada įsirengti elektros apšvietimą dvaruose ir rūmuose tapo didikų ir turtuolių prestižo reikalu. Inovacija sudomino ir Rietavą valdžiusį kunigaikštį B. Oginskį.
Pasaulio inovacijos Lietuvoje
Lietuvos energetikos istorijoje rašoma, kad kunigaikštis B. Oginskis apie ketinimus įrengti elektrinę ir elektrifikuoti jam priklausantį Rietavo dvarą viešai buvo paskelbęs jau 1888 metais. Jis rinko žinias apie Vakarų Europoje ir Sankt Peterburge veikiančias elektrines ir paskelbė, kad statys modernią elektrinę ir laukia kvalifikuotų pasiūlymų iš elektrotechnikos firmų. 1891 metų vasarį B. Oginskis priėmė elektrinių montavimo bendrovės iš Berlyno pateiktą Rietavo dvaro elektrifikavimo pasiūlymą. Darbai įvertinti 20 400 Vokietijos markių.
Tikėtina, kad elektrinė pradėjo veikti 1891 metų rudenį (tai liudija pirkimo ir pardavimo sutartys ir sąmata).
Žemaitijos paveldas Europos kontekste
Vytas Rutkauskas akcentavo, kad Rietavo kultūros lopšiai, bažnyčia, muziejus, parkas turi daug sąskambių su didžiaisiais Europos miestais. Berlyno architektas Statybai vadovavo architektas Frydrichas Štuleris, meistrai iš Drezdeno statė šventovės vargonus. Rietavo bažnyčios altoriai atkartoja Florencijos architektų statytos Santa Croce bažnyčios fasadų ritmiką. Anot V. Rutkausko, visa tai iliustruoja, jog Žemaitijos kraštas visais laikais buvo Europos kultūros vertybių kontekste.
Visus susirinkusiuosius pasveikino Rietavo miesto meras Antanas Černeckis, Rietavo Šv. arkangelo Mykolo parapijos klebonas Antanas Gutkauskas, kuris akcentavo, jog istorija, ikėjimas, kultūra turi eiti vienu ir tuo pačiu keliu. Rietavo savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus vyresnioji specialistė Kristina Ruikytė apdovanojo fotografijos konkurso „Rietavo kultūros paveldas“ nugalėtoją Almą Riebždaitę, kurios nuotrauka Laimėjusi nuotrauka – „Audra”, surinko 81 balsą.
Atminimo gėlių puokštė padėta prie Oginskių koplyčios.
Europos paveldo dienų istorija
Idėja pradėti rengti paveldo dienas gimė Prancūzijoje dar 1984 metais, jos iniciatorius buvo Prancūzijos kultūros ministras Jack Lang. Per keletą metų šis renginys išplito po daugelį vakarų Europos šalių ir pasidarė toks populiarus, jog nuo 1991 metų Europos Tarybai inicijavus ir parėmus Europos Komisijai, visoje Europoje imta rengti Europos paveldo dienas. Lietuva prie „Europos paveldo dienos” programos prisijungė 1994 m. Europos paveldo dienų metu Europos valstybėse pagal tų metų pasirinktą temą organizuojami įvairaus pobūdžio nemokami renginiai, skirti visuomenei, siekiant ją supažindinti su kultūros paveldu, parodyti tai, kas paprastai yra visuomenei neprieinama, aktualizuojant vienokią ar kitokią kultūros paveldo sritį. Labiausiai tikimasi šia programa sudominti moksleivius ir paskatinti juos domėtis tiek savo šalies kultūra, istorija, tiek ir kitų Europos šalių kultūros paveldu.
Tradicija tapusius EPD renginius Lietuvoje koordinuoja ir organizuoja Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, taip pat miestų bei rajonų savivaldybės, kultūros įstaigos, kultūros paveldo objektų valdytojai.
https://kpd.lt/epd2022/istorija/
