Spalio 1 d. rusų kariai dar kartą šturmavo Vuhledarą ir užėmė visą miestą. Pasak Donecko srities karinės administracijos vadovo Vadimo Filaškino, kovos vyko pačiame miesto centre, nors mieste buvo likę daugiau nei šimtas civilių gyventojų. Vakare „Hromadske“ šaltiniai 72-ojoje brigadoje ir analitinis portalas „DeepState“ pranešė, kad Rusijos kariai užėmė miestą. O spalio 2 d. pasitraukimą iš Vuhledaro oficialiai patvirtino ir karinis dalinys „Chortycia“.
Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Hromadske“ originalus kūrinys.
Po vasario mėnesį užimtos Avdijivkos šio miesto užėmimas yra antroji didelė Rusijos kariuomenės pergalė šiais metais. „Hromadske“ analizuoja, kodėl Vuhledaras buvo toks svarbus Ukrainos gynybai ir kaip jo žlugimas gali paveikti karo eigą.
Kaip viskas prasidėjo?
Vuhledaras yra vienas iš svarbiausių Donecko srities Volnovachos rajono miestų. Jo užėmimas reikšmingas tuo, kad iš karto atsiveria kelias į dvi kitas svarbias gyvenvietes – Kurachovę, į kurią rusai taip pat bando veržtis, ir Velyką Novosilką – forpostą Donecko ir Zaporižios sričių pasienyje, kurio praradimas sukeltų problemų abiem regionams.
2022 m. Vuhledaras atsilaikė. Vėliau Ukrainos vadovybė jo gynybai permetė 72-ąją Juodųjų zaporižiečių atskirąją mechanizuotąją brigadą, anksčiau sėkmingai dalyvavusią mūšiuose Kyjivo srityje. Ilgą laiką rusai čia negalėjo pralaužti ukrainiečių gynybos.
Be to, 2022 m. birželį Ukrainos kariai bandė prie Vuhledaro organizuoti kontrpuolimą ir išstumti okupantus. Tuo metu kelios šalia miesto esančios gyvenvietės ėjo iš rankų į rankas.
Bene aktyviausiai Vuhledarą buvo bandoma užimti 2023 m. vasarį. Tuo metu miestą puolė Rusijos Ramiojo vandenyno laivyno 155-oji jūrų pėstininkų brigada. Iš tiesų ji visą mėnesį vykdė aktyvius mechanizuotus Ukrainos kariuomenės pozicijų puolimus, tačiau pagrindinio tikslo – užimti visą miestą – nepasiekė, priešingai, Rusijos pajėgos faktiškai patyrė pralaimėjimą.
Kas nutiko dabar?
Šių metų rugpjūčio pabaigoje ir rugsėjo pradžioje padėtis aplink Vuhledarą labai pablogėjo. Šį kartą agresorius atsisakė frontalių atakų, kurias bandė rengti 2023 m. žiemą, ir ėmėsi Pokrovsko ašyje jau išbandytos taktikos – užimti miestą „žnyplėmis“, atkertant tiekimo kelius.
Todėl rugpjūčio pabaigoje rusai ėmė veržtis Vodianės kaimo, esančio į rytus nuo Vuhledaro, ir Prečistivkos, esančios į vakarus nuo miesto, kryptimis. Taip jie sukaustė miestą ir pradėjo puolimą iš abiejų pusių.
Bene pagrindinės gynybinės linijos Vuhledaro pakraštyje buvo Pivdennodonbaska-1 ir Pivdennodonbaska-3 kasyklos, esančios atitinkamai į pietus ir rytus nuo miesto.
Šių pozicijų ilgai išlaikyti nepavyko, nes rusų buvo daugiau nei gynėjų, todėl jiems pavyko išstumti ukrainiečių dalinius. Viena iš kasyklų vėliau buvo susprogdinta.
Kovos persikėlė į miestą ir truko apie dvi savaites. Spalio 1 d. Rusijos propagandiniai „Telegram“ kanalai paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip okupacinės pajėgos kabina trispalves. Spalio 2 d. popietę operatyvinė-strateginė kariuomenės grupuotė „Chortycia“ oficialiai paskelbė apie kariuomenės išvedimą iš Vuhledaro dėl apsupimo grėsmės.
„Patyręs rimtų nuostolių dėl užsitęsusių kovų, priešas nesiliovė bandęs užimti Vuhledarą. Stengdamasis bet kokia kaina perimti miesto kontrolę, jis sugebėjo permesti rezervus ir vykdyti flangines atakas, kurios išsekino Ukrainos ginkluotųjų pajėgų gynybą, – skelbiama kariškių pranešime. – Dėl tokių priešo veiksmų miestui grėsė apsuptis. Aukštesnioji vadovybė leido surengti manevrą ir atitraukti dalinius iš Vuhledaro, kad būtų išsaugotas personalas ir karinė įranga bei užimtos pozicijos tolesnėms operacijoms.“
Rusams pavyko užimti miestą dėl kelių priežasčių. Pirmiausia dėl kiekybinės persvaros. 72-osios brigados bepiločių sistemų bataliono vadas Andrijus Nazarenka sakė, kad Vuhledaro puolime dalyvavo penkios brigados, kurios, pasak kariškių, buvo „šviežios“. Per visą miesto gynybos laikotarpį Ukrainos kariai sunaikino devynias priešo brigadas.
Tuo pat metu A. Nazarenka aiškina, kad rusai miestą užėmė ne iš karto. Pasak jo, priešas pastaruosius šešis mėnesius aktyviai šturmavo flangus Vuhledaro ašyje, konkrečiai Vodianės kryptimi, tačiau užimti miestą pavyko tik rugsėjį.
Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos Kovos su dezinformacija centro vadovas Andrijus Kovalenka taip pat minėjo puolimą flangais. Pasak jo, miestą buvo lengva ginti, nes jis įsikūręs aukštumoje. Tačiau rusams pavyko jį sunaikinti, naudojant valdomas aviacines bombas, ir taip pereiti į flanginį puolimą.
„Deja, valdomos aviacinės bombos ir aviacija yra vieninteliai dalykai, leidžiantys priešo pėstininkams judėti pirmyn“, – sakė A. Kovalenka.
Ką reiškia Vuhledaro praradimas?
Užėmę šį miestą, rusų kariai užėmė dominuojančią aukštumą, ant kurios stovi Vuhledaras, todėl okupacinės pajėgos galės laisvai apšaudyti aplinkines vietoves, kuriose nėra jokių pastatų. Be to, rusai artėja prie kito Donecko srities miesto – Velykos Novosilkos, kuris buvo 2023 m. vasaros kontrpuolimo atspirties taškas.
Vuhledaras taip pat suteiks Rusijos kariuomenei logistinį pranašumą. 2023 m. rudenį okupacinė administracija pradėjo tiesti naują geležinkelio atšaką iš Rostovo prie Dono į laikinai okupuotą Volnovachą Donecko srityje, tapusią geležinkelio Doneckas-Volnovacha-Mariupolis dalimi. Šis geležinkelis driekiasi iki pat Krymo ir yra vienas pagrindinių Rusijos kariuomenės aprūpinimo kelių laikinai okupuotose teritorijose. Vuhledaro praradimas reiškia, kad geležinkelis per Volnovachą galės veikti daugiau ar mažiau visavertiškai, o sunaikinti jį įprastine artilerija bus neįmanoma.
Tuo pat metu JAV Karo studijų instituto (ISW) atstovai mano, kad Vuhledaro užėmimas iš esmės nepakeis Rusijos puolamųjų operacijų Donecko srities vakaruose eigos, nes šis miestas, anot analitikų, nėra itin svarbus logistikos centras, be to, Rusijos kariai dar prieš užimdami Vuhledarą kontroliavo daugumą pagrindinių į jį vedančių kelių.