Vizitas pas psichologą – tik spalį: specialistų trūkumas bado akis, o laukti teks net ir susimokėjus keliasdešimt eurų

Spalio 2-oji – tokią anksčiausią galimą vizito datą išvydo vilnietė Marija, norėjusi užsiregistruoti vizitui pas psichologą sostinės Antakalnio poliklinikoje. „Mano pasirinkimas – arba laukti keturis mėnesius, arba eiti privačiai ir mokėti keliasdešimt eurų“, – portalui LRT.lt pasakojo moteris. Tiesa, situacija ne tokia ir paprasta, mat ir pas privačiame sektoriuje dirbančius psichologus patekti gali būti sudėtinga.

Ne vieną mėnesį su stresu darbe ir asmeninio gyvenimo sunkumais susidoroti bandžiusi Marija suprato – pakelti viską vienai darosi sudėtinga. Todėl jauna moteris nutarė kreiptis pagalbos ir užsirašyti konsultacijai pas psichologą.

„Kad man reikia pagalbos jutau ne vieną savaitę, gal net ne vieną mėnesį, bet pripažinti sau, kad reikia pasikalbėti su specialistu, nebuvo paprasta. Galiausiai, gegužės pabaigoje nutariau – viskas, ieškosiu psichologo ir užsirašysiu vizitui“, – dalijosi Marija (vardas ir pavardė redakcijai žinomi – LRT.lt).

Kadangi žinojo, kad kiekvienam gyventojui kasmet priklauso dešimt valstybės apmokamų psichologo konsultacijų, Marija pirmiausia bandė registruotis pas specialistą Antakalnio poliklinikoje, kurios paciente yra.

Tačiau moteris sakė buvusi šokiruota, kai internetiniame registracijos lange pamatė, kad artimiausia galima vizito pas psichologą data – spalio 2-oji. Kitaip tariant, eilėje jei reikėtų laukti keturis mėnesius.

„Ir nebuvo taip, kad aš norėjau labai konkretaus specialisto. Suprantu, kad kai nori konkretaus gydytojo ar konkretaus specialisto, gali tekti laukti ilgiau. Bet čia ne tas atvejis. Man būtų tikęs bet kuris ten dirbantis psichologas. Tačiau jokios ankstesnės datos nebuvo“, – dėstė Marija.

Birželio 12-ąją, šios publikacijos rašymo metu, portalas LRT.lt patikrino, kada anksčiausiai galima patekti pas psichologą Antakalnio poliklinikoje. Internetinės registracijos lange artimiausia siūloma data buvo rugsėjo 26-oji.

Norint patikrinti, kada greičiausiai galima patekti pas vaikų psichologą, Antakalnio poliklinikos internetinės registracijos lange išvydome žinutę, kad šios specialybės gydytojai registracijai skirto laiko neturi ir nurodyta, kad registruotis internetu pas šiuos specialistus galimybės nėra.

„Mano pasirinkimas – arba laukti keturis mėnesius, arba eiti privačiai ir mokėti keliasdešimt eurų. Gerai, kad galiu sau leisti privačią konsultaciją, išgaliu susimokėti. Bet ką daryti žmonėms, kurie neturi tokių resursų, o jiems čia ir dabar reikia pagalbos?“ – kalbėdama su LRT.lt klausė moteris.

Suprantu, kad kai nori konkretaus gydytojo ar konkretaus specialisto, gali tekti laukti ilgiau. Bet čia ne tas atvejis.

Marija

Nors Marijos pasakojime minima Antakalnio poliklinika, aiškėja, kad problema – gerokai platesnė ir neapsiriboja vien šia sveikatos priežiūros įstaiga.

Portalo LRT.lt kalbinti pašnekovai tvirtino, kad investicijos į gyventojų psichologinę gerovę vis dar yra gerokai per mažos, o net ir išgalint susimokėti už privačią psichologo konsultaciją gali tekti eilėje laukti ne vieną mėnesį.

Ieško ir vaikų, ir suaugusiųjų psichologų

Kad situacija dėl patekimo pas psichologą nėra paprasta, patvirtino ir Marijos minėta Antakalnio poliklinika. Jos komunikacijos koordinatorės Rūtos Vanagienės raštu perduotame komentare teigiama, kad pastaruoju metu pastebimas išaugęs psichikos sveikatos paslaugų poreikis.

Dėl šios priežasties Antakalnio poliklinika priėmė sprendimą plėsti Psichikos sveikatos centro komandą.

„Šiuo metu ieškome tiek suaugusiųjų, tiek ir vaikų psichologų. Visgi, pastaruosius kelerius metus stebime tendenciją, kad vis daugiau psichologų renkasi darbą ne gydymo įstaigose, o privačią praktiką, todėl susiduriame su iššūkiais formuojant komandą“, – dėstoma R. Vanagienės perduotame komentare.

Jame taip pat teigiama, kad tokį psichologų pasirinkimą lemia nepakankamas psichikos sveikatos srities finansavimas šalyje.

„Dirbdami privačiai psichologai turi galimybę gauti žymiai didesnį atlygį, o taip pat ir dirbti mažiau intensyviai, skiriant pacientui daugiau laiko.

Taip pat didelę psichologų darbo laiko dalį užima darbas su savižudybės riziką patiriančiais pacientais, kuriems paslaugos teikiamos skubos tvarka“, – komentare portalui LRT.lt rašė Antakalnio poliklinikos komunikacijos koordinatorė.

Šiuo metu ieškome tiek suaugusiųjų, tiek ir vaikų psichologų.

R. Vanagienė

Gerieji pokyčiai išryškino ir blogąją pusę

Tuo metu Lietuvos psichologų sąjungos (LPS) prezidentė Aina Adomaitytė teigė, kad nors per daugelį metų psichikos sveikatos srityje įvyko nemažai teigiamų pokyčių, visgi dar susiduriama su problemomis, kurios dažnai remiasi į nepakankamą šiai sričiai skiriamą finansavimą.

Kaip portalui LRT.lt vardijo A. Adomaitytė, per ilgą laiką pavyko visuomenę suaktyvinti ir paskatinti sąmoningiau žiūrėti ne tik į savo fizinę, bet ir į psichikos sveikatą.

Pasak jos, kreiptis į specialistus gyventojai pradėjo ne tik kilus ypač ūmioms situacijoms, bet ir tiesiog norėdami spręsti psichologines problemas, stiprinti savo asmenybę.

„Kitas aspektas, kad keičiasi žmonių požiūris į gydymą, išsiplečia ir tampa inovatyvesnis. [Žmonės] suvokia, kad vien medikamentinio gydymo nepakanka, kad reikia ir psichologo ar psichoterapeuto. Dažnai gydymą renkasi kombinuotą, kartu derinant medikamentus ir terapiją.

Patys psichiatrai skatina spręsti gilumines problemas, o ne tik laikinai „pagerti“ vaistų. Tokių pasikeitimų visuma ir duoda pokytį sistemoje, kai besikreipiančiųjų skaičius žymiai išaugo“, – portalui LRT.lt komentavo LPS prezidentė.

Tačiau, anot A. Adomaitytės, tai atvėrė ir blogąsias pokyčių puses. Ji kalbėjo, kad psichologams tenkančių etatų skaičius nedidėja taip greitai, kaip auga besikreipiančiųjų į specialistus skaičius. Todėl, pasak LPS prezidentės, eilės pas psichologus yra išaugusios, o regionuose specialistų trūkumas matomas dar ryškiau.

„Mažesniuose regionuose visai trūksta specialistų. O trūksta ne tik todėl, kad rajonai nutolę nuo didžiųjų miestų, bet ir valstybinėse įstaigose atlygio klausimas lieka neišspręstas.

Psichologas yra baigęs bakalauro ir magistro psichologijos studijas, tai tiek investavus į save, atlygis turėtų būti orus, o ne kažkiek didesnis už minimalų atlyginimą, kurį gauna darbuotojas, dirbantis nekvalifikuotą darbą“, – kalbėjo A. Adomaitytė.

Tokių pasikeitimų visuma ir duoda pokytį sistemoje, kai besikreipiančiųjų skaičius žymiai išaugo.

A. Adomaitytė

Kiekvienoje įstaigoje atlyginimas, anot LPS prezidentės, skiriasi, tačiau ji teigė, kad privačiame sektoriuje dirbantis psichologas gauna du ar tris kartus didesnį atlygį, nei dirbdamas valstybinėje sveikatos priežiūros įstaigoje.

Todėl, kaip sakė A. Adomaitytė, logiška, kad specialistai didesnę savo darbo laiko dalį praleidžia teikdami privačias konsultacijas, o valstybinėse įstaigose dirba tik iš dalies arba darbo jose visai atsisako.

„Yra nemažai psichologų, kurie renkasi vienokias ar kitokias savanorystės formas arba kažkiek konsultacijų teikia socialine kaina, bet atsisako darbo ligoninėse ar ugdymo įstaigose“, – sakė LPS prezidentė.

Pasak jos, iššūkių psichologams kyla ne tik dėl valstybinėse sveikatos priežiūros įstaigose mokamų nepakankamų atlyginimų, bet ir dėl nereglamentuoto darbo laiko, didelių darbo krūvių bei papildomų įsakymais numatytų reikalavimų.

Psichologas yra baigęs bakalauro ir magistro psichologijos studijas, tai tiek investavus į save, atlygis turėtų būti orus, o ne kažkiek didesnis už minimalų atlyginimą, kurį gauna darbuotojas, dirbantis nekvalifikuotą darbą.

A. Adomaitytė

„Kol nebus atsižvelgta į kylančias kainas ir sureguliuotas orus atlygis specialistams, psichologų stygių jausime vis labiau“, – portalui LRT.lt komentavo LPS prezidentė A. Adomaitytė.

Trūksta investicijų, o pokyčių reikia nuo pirmųjų žingsnių

Kad pokyčiai psichikos sveikatos prieinamumo srityje yra būtini, portalui LRT.lt teigė ir dviejų Seimo komisijų, tiesiogiai susiduriančių su emocinės sveikatos klausimais, vadovai.

Parlamento Savižudybių ir smurto prevencijos komisijai vadovaujantis Andrius Navickas komentavo, kad tai, jog dabartinė situacija yra prasta ir taip būti neturėtų, yra savaime suprantama.

Pasak A. Navicko, ne vienus metus žmonės skatinami kalbėti apie emocinę sveikatą ir nebijoti kreiptis pagalbos, jei susiduria su iššūkiais, tačiau kai jie kreipiasi, sveikatos priežiūros įstaigos nėra pajėgios atliepti kylančios paklausos.

„Susiduriame su tokia situacija, kai Seime žiūrime ataskaitas – viskas gražu, viskas atrodo numatyta. Bet kai pradedi praktikoje nagrinėti, pamatai, kiek įstaigų neturi, tarkime, medicinos psichologų. Problema, man atrodo, ta, kad nepaisant, ką bekalbėtume, valstybė iki galo nepripažįsta, kad investicijos į emocinę sveikatą yra tiek pat būtinos, kiek ir kitur“, – portalui LRT.lt kalbėjo A. Navickas.

Jis dėstė, kad gyventojų psichinės ir emocinės sveikatos gerovė yra tarsi maratonas ir tai, ko imsimės dabar, bus aiškiai matoma po penkerių ar dešimties metų. Todėl norint užtikrinti, kad ateityje visuomenė šiuo klausimu jaustųsi geriau, veiksmų reikia imtis ir investuoti į psichikos sveikatos paslaugų ir prieinamumo gerinimą jau dabar.

Susiduriame su tokia situacija, kai Seime žiūrime ataskaitas – viskas gražu, viskas atrodo numatyta. Bet kai pradedi praktikoje nagrinėti, pamatai, kiek įstaigų neturi, tarkime, medicinos psichologų.

A. Navickas

„Problema ta, kad dažnai emocinė sveikata yra ta sritis, kurioje administracijos taupo. Ar turėti chirurgą, ar turėti psichologą? Aišku, kad rinksis chirurgą, nes psichologo tarsi galima palaukti.

Mes nesuvokiame, kaip stresas mus veikia ir kiek galiausiai pinigų sumokame padarinių likvidacijai, vietoje to, kad spręstume priežastis“, – vertino Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos vadovas.

Tuo metu Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkė Morgana Danielė portalui LRT.lt kalbėjo, kad tokios situacijos atskleidžia, kiek fragmentacijos vis dar psichikos sveikatos priežiūros srityje. Anot jos, vienas iš sveikatos reformos lūkesčių yra, kad šią fragmentaciją pavyks suvaldyti.

„[Kad] išsiaiškinsime, kas ir ką daro, kad pasidalins funkcijas psichikos sveikatos centras, visuomenės sveikatos biurai, nevyriausybinės organizacijos, ligoninės, antrinis lygis, tretinis lygis ir t.t., nes dabar visur visko prikamšyta ir galiausiai viskas baigiasi tuo, kad žmogus nežino, kur eiti ir net specialistai negali pasakyti, kur kas veikia ir ką kas daro.

Nors šita valdžia žadėjo psichikos sveikatą kaip prioritetą, bet tikrai jokio prioriteto nėra nei finansavimo, nei darbotvarkės prasme. Net kai reformą aptarinėjome, visiškai yra likusi šešėlyje psichikos sveikatos sritis, reforma daugiau sukosi apie akušerijos, chirurgijos skyrius ir visa kita“, – komentavo M. Danielė.

Tiesa, kaip teigė Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkė, tai, kad žmogus gali susimokėti už privačias psichologo konsultacijas, dar nereiškia, kad vizito jam nereikės laukti kelias savaites ar net mėnesius.

„Privačioje praktikoje taip pat yra eilės ir, jei norėtumėte užsirašyti pas gerus psichologus, jie taip negali priimti. Jie gali pasiūlyti laukti neapibrėžtą laiką, nes konsultuoja tam tikrą skaičių žmonių ir naujų priimti tiesiog nebegali.

Vadinasi, tenka laukti, kol vienas iš tų žmonių, kurie lanko konsultacijas metus iš metų, nuspręs, kad jam tos paslaugos nebereikia. Visiškoje neapibrėžtyje esi ir privačiame sektoriuje“, – kalbėjo M. Danielė.

Jos manymu, pradėti pokyčius psichikos sveikatos priežiūros srityje reikėtų nuo specialistų rengimo. Kaip portalui LRT.lt nurodė LAMA BPO, kasmet į psichologijos krypties studijas Lietuvos aukštosiose mokyklose priimama 300–400 studentų.

Tačiau, anot M. Danielės, specialistų reikės vis daugiau, o psichologija – daug žadanti specialybė.

„Taip, mano galva, turėtų būti rengiama daugiau specialistų, aišku, mes turime tą problemą taip pat su vaikų gydytojais psichiatrais, kad mes kaip ir parengiame, bet jie išvyksta“, – portalui LRT.lt komentavo Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkė.

Privačioje praktikoje taip pat yra eilės ir, jei norėtumėte užsirašyti pas gerus psichologus, jie taip negali priimti.

M. Danielė

Ėmėsi peržiūrėti įkainius

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovų raštu atsiųstame komentare nurodoma, kad specialistų trūkumas šiuo metu yra viena iš didžiausių kliūčių psichikos sveikatos priežiūros paslaugų plėtrai, ypač regionuose, tačiau, jų teigimu, nemažai daroma siekiant gerinti situaciją.

„Lietuvoje turime daugiau nei šimtą pirminės psichikos sveikatos priežiūros centrų, kuriuose dirba specialistų komanda: gydytojas psichiatras, psichikos sveikatos slaugytojas, medicinos psichologas, socialinis darbuotojas.

Per pandemiją radome finansinių galimybių padidinti medicinos psichologų skaičių pirminiuose psichikos sveikatos centruose. Taip pat sudarytos prielaidos įdarbinti psichologus pagal sumažintą aptarnaujamų gyventojų skaičiaus normatyvą (10 tūkst. vietoj 17 tūkst.) ir gauti už tai apmokėjimą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF)“, – nurodė ministerija.

SAM komentare taip pat rašoma, kad palaipsniui didinami paslaugų įkainiai leis mokėti orius atlyginimus, pritraukti specialistus iš privataus sektoriaus. Jau yra peržiūrėti psichoterapijos, psichosocialinės reabilitacijos paslaugų, dienos stacionaro paslaugų suaugusiesiems įkainiai.

Per pandemiją radome finansinių galimybių padidinti medicinos psichologų skaičių pirminiuose psichikos sveikatos centruose.

SAM

„Nuolat akcentuojame, kad siekiant pritraukti, įgalinti ir išlaikyti sveikatos priežiūros specialistus, svarbu taikyti kompleksines skatinamąsias priemones, kurti palankų psichoemocinį klimatą, organizacinę kultūrą, suteikti profesinio tobulėjimo galimybes, įtraukti į sprendimų priėmimą, užtikrinti savęs realizaciją, padėti sėkmingai integruotis į regioną, visuomenę, kolektyvą bei taikyti kitas pinigines ir nepinigines skatinamąsias priemones, nes svarbu ne tik pritraukti, bet ir išlaikyti bei įgalinti sveikatos priežiūros specialistus“, – komentare tikino SAM atstovai.

Jų teigimu, sveikatos priežiūros specialistų pritraukimo priemonėms numatytas 14 mln. Eur finansavimas iš 2021–2027 m. Europos Sąjungos fondų investicijų programos.

SAM komentare taip pat nurodoma, kad dabartinės Vyriausybės programoje skiriamas reikšmingas dėmesys psichikos sveikatai, numatoma vykdyti asmens psichikos sveikatos paslaugų pokyčius, gerinti žmogaus teisių situaciją psichiatrijoje, stiprinti visuomenės psichikos sveikatą.

„Pokyčiai asmens psichikos sveikatos srityje yra dalis bendros sveikatos priežiūros tinklo reformos, kuri yra vienas iš prioritetinių šios Vyriausybės darbų.

Nuolat akcentuojame, kad siekiant pritraukti, įgalinti ir išlaikyti sveikatos priežiūros specialistus, svarbu taikyti kompleksines skatinamąsias priemones.

SAM

Reforma orientuota į ambulatorines ir bendruomenines paslaugas, kur dėmesys skiriamas asmens visapusiškam atsistatymui ir sveikimui. Pirminiuose psichikos sveikatos centruose bus išbandytos ir vėliau išplėtotos atvejo vadybininko paslaugos, skirtos daugiau specialistų dėmesio reikalaujantiems pacientams“, – dėstė SAM.

Taip pat planuojama plėsti dienos stacionarų tinklą ir įsteigti daugiau nei 40 naujų dienos stacionaro skyrių, daugiausia regionuose, kur tokių paslaugų nebuvo arba buvo teikiama nepakankamai.