Šiuo metu Vilniuje gyvena beveik 600 tūkstančių žmonių, o priedangų, kur galima slėptis nuo oro pavojaus, tėra 205. Civilinės saugos specialistai sako, kad nuo atakų būtų galima slėptis ir daugiabučių rūsiuose. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako, kad statant naujus pastatus, juos reikėtų pritaikyti ir civilinės saugos poreikiams.
Priedangų Vilniuje yra 205, jos turi specialų ženklinimą ir jas turi būti lengva rasti. Civilinės saugos specialistai aiškina, kad žmonės jau dabar turėtų apsižvalgyti ir sužinoti, kur yra artimiausia priedanga.
„Dabartinis reglamentavimas tą ir nusako, kad prioriteto tvarka yra parenkami tie pastatai ir patalpos, kurie turi rūsius, cokolius ir pusrūsius, kurie turi mažas langų angas ir panašiai. Bet tai nereiškia, kad priedangomis negali būti ir antžeminiai aukštai“, – dėmesį atkreipia Vilniaus Civilinės saugos skyriaus vedėjas Modestas Rudys.
Nors gyventojams nuo galimų oro atakų siūloma slėptis mokyklų ar kitų pastatų rūsiuose, tačiau karas Ukrainoje sukėlė abejonių, ar tai tikrai tinkamos vietos išvengti raketų.
Visgi Civilinės saugos planavimo ir koordinavimo skyriaus viršininkas sako, kad slėptis galima ne tik priedangose.
„Visi gyventojai, žinodami, kur yra jų artimiausia priedanga, į tą priedangą ir turėtų judėti, jeigu yra tam laiko. Jeigu laiko neturime, tada turime pasinaudoti kitomis priedangomis, kaip kokios daubos, tuneliai grioviai – tai kas yra aplinkui“, – sako Civilinės saugos skyriaus viršininkas Žydrūnas Kuodis.
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas sako dar neužmiršęs susitikimo su Charkivo meru. L. Kasčiūnui Ihoris Terechovas pasakojo, kad atstatant miestą nauji pastatai bus statomi taip, kad jų rūsiuose būtų galima saugiai laukti, kol baigsis užpuoliko atakos. Anot L. Kasčiūno, taip turėtų vykti ir statybos Vilniuje, ir kituose šalies miestuose.
„Trisdešimt metų mes nieko nedarėme. Suprantam, nieko nedarėm. Nors šiaip pakalbėdavom nemažai, bet daryt nieko nedarėm. Na, pradėjom – pradėjom bent inventorizuot, kad tokiam laikinam pabuvimui kažkokios nelaimės atveju bent jau būtų planas, kur galima būtų bent laikinai slėptis“, – komentuoja L. Kasčiūnas.
Gyventojai turėtų žinoti, kad priedanga nėra slėptuvė. Slėptuvės Vilniuje tėra kelios ir jos pritaikytos taip, kad būtų galima užtikrinti pagrindines valstybės funkcijas.
Skaičiuojama, kad Vilniaus savivaldybės teritorijoje gyvena beveik 600 tūkstančių žmonių. Priedangų užtektų ne visiems, todėl gyventojai turėtų žinoti, kad laikinai galima slėptis ir daugiabučių ar kitų pastatų rūsiuose.
