Nuostolius dėl elektros sutrikimų skaičiuoja ne tik gyventojai, bet ir verslas. Štai viešbučio-kavinės „Raganė“ klientai jau ketvirtą parą prausiasi po šaltu dušu, negali įsikrauti telefonų, genda ne tik svečių, bet ir pačios kavinės maistas – per 600 kilogramų virtinukų.
Į LRT.lt besikreipusi įmonės „Raganė“ savininkė Daiva Žiupsnienė teigė, kad elektros viešbutyje nėra nuo pirmadienio.
„Praktiškai šiandien ketvirta diena – ir viešbutis, ir kavinė esame be elektros“, – neslėpė apmaudo ji.
Pasak verslininkės, pastangos susisiekti su ESO buvo bevaisės. „Skambinau, tai tik klausiau muzikos, rašiau elektroninius laiškus, negavau jokio atsakymo. <...> Galiausiai parašė, kad užregistruota, bet daugiau jokių atsakymų negavau“, – pažymėjo ji.
Kėdainių rajone įsikūrusios įmonės savininkė tvirtino nuvykusi ir į savivaldybę, ši pažadėjo kaip galėdama padėti.
„Ketvirta para neveikiančiame šaldiklyje virš 500 kilogramų pagamintų virtinukų, viešbutyje turiu daug svečių, kurie nuolat gyvena“, – pasakoja D. Žiupsnienė.
Žinokit, kažkokia tragedija.
D. Žiupsnienė
„Suprantu, kad audra, tikrai kantriai laukiau, bet keturios paros, žinokit, jau per daug ir nebežinau, kur kreiptis, kad padėtų“, – pridūrė ji.
Paklausta, kaip į nepatogumus reaguoja viešbučio svečiai, verslininkė pasakoja, jog dauguma jų supratingi.
„Jie yra darbininkai, dirba lauke, grįžta iš darbų, reikia išsimaudyti, šilto vandens nėra, kur įsikrauti telefonus – irgi nėra, kambariuose jie turi virtuvėles, tai maistas šaldytuvuose sugedo.
Žinokit, kažkokia tragedija. Žiūri jie į mane – „mes suprantam“, ką padarysi, bet man jų šypsojimasis yra pajamos, yra nuolatiniai klientai. Atrodo, turėčiau ką nors padaryti, bet esu visiškai bejėgė“, – teigia D. Žiupsnienė.
Kompensacijų už patirtus nuostolius verslininkė sako nesitikinti: „Aš niekuo nebetikiu.“
„Visi labai eskaluojame, kad karo atveju žmonės žinotų, ką daryti. Aš įsivaizduoju, kas tokiu atveju būtų, čia po audros nesugeba keturias paras susitvarkyti“, – pažymi ji.
Apibendrindama verslininkė sako mananti, jog su panašia situacija susiduria ir kiti verslai. „Žinokite, tikrai labai skaudu“, – neslepia ji.
LRT.lt kreipėsi komentaro į ESO ir Kėdainių rajono savivaldybę, tikimasi papildyti.
Nedirba tris paras
Ketvirtą dieną be elektros skundėsi esantis ir Vilniaus centre įsikūręs baras „Dėvėti“. Įmonės savininkas Dmitrijus Petrauskas LRT.lt sakė, jog baras neveikia jau tris paras. „Labai liūdna“, – neslepia jis.
Paklaustas, ar nesvarstė įsigyti generatoriaus, D. Petrauskas teigė, jog tai problemos neišspręstų. „Suprantat, pas mane ir lempos, pas mane net markizė nepasikelia, kad barą atidarytum, ji nuo centrinės elektros. <...> Ten reikia visą įvadą keisti. Pas mane vien alaus šaldytuvai šeši“, – vardija verslininkas.
Tiesa, apie 12.40 val. verslininkas informavo, kad elektros tiekimas bare buvo atkurtas.
Elektros Lietuvoje iki šiol neturi per 30 tūkst. namų ūkių
ESO duomenimis, dėl audros padarinių Lietuvoje elektros iki šiol neturi apie 30 tūkst. klientų, gyvenančių Pakruojo, Kėdainių, Pasvalio, Panevėžio ir kituose rajonuose. ESO skelbia užregistravęs 429 gedimus.
Ugniagesiai gelbėtojai toliau šalina ant kelių, elektros linijų nuvirtusius medžius.
Galiojantys teisės aktai numato, kad Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) turi priimti sprendimą dėl avarijos fakto ir teritorijos. Tuomet žala kompensuojama tiems vartotojams, kuriems elektros energijos tiekimas sutrikęs daugiau nei 72 valandas. Kompensacijų dydis skaičiuojamas individualiai, kaip numato įstatymas.
ESO audros padarytos žalos duomenys rodo, kad avarijos zona bus paskelbta visoje šalyje, tačiau galutinį sprendimą dėl fakto ir teritorijos, pasak ESO, priims VERT. Po priimto VERT sprendimo ESO patys susisieks su klientais, kuriems priklauso kompensacija.
ESO pabrėžia, kad kompensacija yra skaičiuojama nuo elektros tiekimo sutrikimo pradžios iki elektros tiekimo atnaujinimo. Anot bendrovės, gali pasitaikyti situacijų, kai tvarkant sutrikimus randamas daugiau nei vienas pažeidimas toje pačioje ar kitos įtampos linijoje. Pavyzdžiui, pašalinus gedimą vidutinės įtampos (10 kV) linijoje, siunčiamos SMS žinutės vartotojams apie pašalintą elektros tiekimo sutrikimą.
Jeigu gavę SMS klientai vis dar neturi elektros energijos, prašoma registruoti sutrikimą ir ieškomas ir šalinamas pažeidimas arčiau objekto esančiose žemos įtampos (0,4 kV) linijose. Tą galima padaryti ESO sutrikimų žemėlapyje.
Bendrovė akcentuoja, kad net ir tokiais atvejais kompensacija yra skaičiuojama už visą laikotarpį nuo elektros tiekimo sutrikimo pradžios, iki elektra kliento objekte yra atstatyta, nepriklausomai nuo tarpinių pažeidimų šalinimo darbų eigos.
Teisės aktai numato, kad avarijos atveju elektros energijos tiekimo neatnaujinus daugiau nei per 72 valandas, vartotojui turi būti išmokama kompensacija. Jos dydis priklauso nuo atjungimo trukmės ir klientui priskaičiuotos persiuntimo paslaugos mokesčių sumos per kalendorinius metus (vienkartinė fiksuota 30 proc. dedamoji nuo vartotojo persiuntimo paslaugos mokesčių metinės sumos ir kintamoji 0,7 proc. dedamoji nuo vartotojo persiuntimo paslaugos mokesčių sumos už kiekvieną papildomą vėlavimo valandą).
ESO skaičiuoja, kad jeigu vidutiniam vartotojui Lietuvoje, kurio suvartojimas yra apie 150 kWh/mėnesį, elektros tiekimas nebuvo atnaujintas per 72 val., jam priklauso beveik 35 Eur dydžio fiksuota kompensacijos dedamoji ir 0,82 Eur dedamoji už kiekvieną vėlavimo valandą.
