Verslo nerimas dėl Europos vidaus rinkos integracijos: „per pastaruosius 5 metus ji sustojo“

Sausio 17 d. Briuselyje Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (EESRK) surengtoje aukšto lygio diskusijoje apie Europos konkurencingumą ir vidaus rinkos ateitį dalyvavo „BusinessEurope“ generalinis direktorius Markus J. Beyer, Europos profesinių sąjungų konfederacinis sekretorius (ETUC) Ludovic Voet.

Šia diskusija simboliškai užbaigtas ES Vidaus rinkos 30-mečio minėjimas, nors strateginis darbas, tobulinant ES vidaus rinką, bus tęsiamas. Primename, kad Europos Vadovų Taryba yra pavedusi Enrico Letta parengti ataskaitą su konkrečiomis rekomendacijomis dėl Europos bendrosios rinkos ateities. E. Letta paprašė vieno papildomo mėnesio darbui užbaigti – šiuo metu numatyta ataskaitą parengti iki kovo mėn. pabaigos. Vasario pabaigoje E. Letta lankysis Vilniuje, šia proga bus organizuojamas susitikimas bei diskusija su verslu.

Dalijamės pagrindinėmis europinės verslo organizacijos „BusinessEurope“ generalinio direktoriaus M. J. Beyer tezėmis diskusijoje su EESRK:

• Vidaus rinka atlieka pagrindinį vaidmenį sukuriant ES ekonominę galią, kurios reikia, kad ES būtų konkurencinga pasauliniu mastu ir pasiektų dvigubos pertvarkos tikslus. Jei būtų panaikintos visos kliūtys laisvam prekių ir paslaugų judėjimui, vien iki 2029 m. pabaigos vidaus rinka galėtų atsilaisvinti 713 mlrd. EUR. Ši suma galėtų svariai prisidėti prie investicijų į ekologiškas ir skaitmenines technologijas.
• Per pastaruosius 5 metus bendrosios rinkos integracija sustojo. Europos įmonės yra susirūpinusios, kad daugybė naujų ES teisės aktų per dabartinį politinį ciklą iš esmės buvo neveiksmingi šalinant esamas bendrosios rinkos kliūtis laisvai tarpvalstybinei prekybai. Tai lėmė nuolatinį susiskaidymą visose srityse: prekių ir paslaugų, tarp jų skaitmeninių. Jeigu mums nepavyks pakeisti šios tendencijos, ES nepavyks įgyvendinti žaliosios ir skaitmeninės sąjungos užmojų ir ji toliau praras investicijas.
• Kliūčių šalinimas yra ne tik ekonominės naudos ir priemonių investicijoms į naujas klimatui nekenksmingas technologijas generavimas. Kliūčių pašalinimas taip pat reiškia, kad bet kokia tokia technologija visuomenei taps prieinama daug greičiau ir už mažesnę kainą.
• „BusinessEurope“ siekia sukurti visavertę bendrosios rinkos programą, kuria siekiama pašalinti reguliavimo kliūtis produktų, paslaugų, tinklų pramonėje, finansų ir kapitalo rinkose bei mažinti biurokratiją. Keletas elementų tolesniam darbui:
  • Pirma, konkurencingumą skatinanti reguliavimo sistema. Bet kokio naujo ES teisės akto, politikos programos ir strategijos poveikis konkurencingumui turėtų būti patikrintas visapusiškai – EESRK jau paskelbė gerą nuomonę šiuo klausimu.
    
    Be kita ko, turėtų būti įvertinama, kaip gerbiamos ir skatinamos bendrosios rinkos laisvės (kaip vienas iš pagrindinių konkurencingumo elementų). Bet koks papildomas reglamentas turėtų užtikrinti laisvę prekiauti ir investuoti tarpvalstybiniu mastu ES be išimčių, o tai reiškia maksimalų bendrosios rinkos taisyklių suderinimą arba abipusį pripažinimą.
  • Antra, tolesnis paslaugų rinkų atvėrimas. Kadangi 60 % kliūčių laisvam paslaugų judėjimui išlieka tokios pačios kaip ir prieš 20 metų, ES turėtų skubiai liberalizuoti tarpvalstybines paslaugas Europoje, kad pagerintų paslaugų ir gamybos sektorių konkurencingumą ir paskatintų darbo vietų kūrimą. Mums reikia nuodugniai patikrinti leidimų ir licencijavimo sistemas, taip pat ne tik siaurą su švariomis technologijomis susijusių paslaugų sritį. Reikia pradėti nuo paslaugų, kurios yra svarbiausios gamybos pramonei (inžinerija, pramoninis įrengimas ir priežiūra, logistika), nes tai galėtų padėti pasiekti politinį kompromisą tarp valstybių narių.
  • Trečia, pramonės vaidmuo tiekiant saugius ir naujoviškus produktus. ES gaminių reglamentavimo sistema dešimtmečius buvo sėkmingos viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės įrodymas – politikos formuotojai reguliuoja esminius reikalavimus, o Europos standartizacijos organizacijos siūlo savanoriškai taikytinus techninius standartus, pagrįstus geriausiomis pramonės žiniomis. Standartizavimas turėtų išlikti pramonės skatinamu procesu: jo sėkmė teikiant dvigubas pereinamojo laikotarpio technologijas priklauso nuo pramonės praktinės patirties ir sukurtų standartų tinkamumo rinkai.
  • Ketvirta, sustiprintas įgyvendinimas ir vykdymas, daug stipresnis bendrosios rinkos valdymas. Siekdama suderinti politikos formuotojų retoriką dėl bendrosios rinkos teisės aktų pranašumų su įmonių patirtimi, Europa turi investuoti į išteklius ir infrastruktūrą, reikalingą tolesniam sėkmingam naujų teisės aktų įgyvendinimui: pradedant viešojo administravimo ir atitikties vertinimo įstaigoms rinkos priežiūrai. Praktiškai neįgyvendinamos ES taisyklės kelia grėsmę Europos projektui ir mūsų demokratijos modeliui. Šis iššūkis yra susijęs su skirtingais ES taisyklių aiškinimais, kuriuos atlieka prižiūrinčios institucijos nacionaliniu lygmeniu, ir tam tikru pažeidimų politizavimu, kurį galima pastebėti per pastaruosius metus gerokai sumažėjus ETT nagrinėjamų bylų skaičiui. Mums reikia Komisijos, kuri būtų tikrasis Sutarties sargas, sekantis neatitikimus. Tai – teisinės valstybės klausimas.
  • Penkta, koordinavimas su struktūrinėmis reformomis valstybėse narėse. Vien tik bendroji rinka niekada neišnaudos didžiulio potencialo mūsų ekonomikų konvergencijai, taip pat ji niekada neturėtų būti kaltinama dėl daugybės iššūkių (ekonominių, socialinių). Bendrosios rinkos laisvės pasiteisins, jei Europa imsis būtinų reformų energetikos, darbo rinkų ir kt. srityse, už kurias daugiausia atsako valstybės narės.
• Todėl labai svarbu, kad būsimasis E. Letta pranešimas apie bendrąją rinką papildytų M. Draghi ataskaitą dėl konkurencingumo ir būtų su juo suderintas. Pagrindinės problemos, stabdančios Europos verslo potencialą, yra susijusios su didėjančiomis energijos kainomis, reguliavimo našta ir darbo rinka. Daugelis „BusinessEurope“ narių federacijų mano, kad reguliavimo našta ES yra didesnė nei kitose didžiosiose išsivysčiusiose šalyse, o aukštesnės energijos kainos tuo pat metu labai sumažino Europos įmonių sąnaudų konkurencingumą.
• Įgūdžių trūkumas pagrindiniuose sektoriuose riboja įmonių žaliąją ir skaitmeninę transformacijas bei strateginių technologijų verslo plėtrą.
  
  Dėl padidėjusios reguliavimo naštos įmonėms didėja reikalavimų laikymosi išlaidos, o tai mažina Europos konkurencingumą. Tam reikia išteklių, kuriuos būtų galima geriau panaudoti, pavyzdžiui, kuriant naujas žiedines medžiagas ir mažai teršiančias technologijas.
• Turi būti pasiektas suderintas Europos požiūris į leidimų išdavimą visoje pramonės ir infrastruktūros ekosistemoje. Tai ne tik paspartins pramonės pertvarką – perėjimą prie ekologijos ir skaitmeninimo, bet ir atlaisvins išteklius įmonėms, kuriuos vėliau bus galima investuoti į dvigubą perėjimą.
• Kad Europa būtų atsparesnė ir konkurencingesnė, ji turi išlikti atvira. Plataus užmojo prekybos politika, skatinanti geresnes tiek importo, tiek eksporto galimybes, yra labai svarbi siekiant sumažinti dabartinę geopolitinę riziką ir padidinti Europos atsparumą bei strateginę autonomiją diversifikuojant rinką.

ES konkurencingumo ataskaitai Europos pramonė kelia didel…

Pristatytas ES valstybių inovacijų ir techninės pažangos …

BUSINESSEUROPE ekonomikos perspektyvos | 2023 m. ruduo (a…