Knygų iliustravimas, grafika, atvirukų kūryba yra unikalus verslas. Jam reikia nepaprasto jautrumo, polėkio savitu žvilgsniu atvaizduoti pasaulį, suprasti tautos kultūrinius klodus, įsiklausyti į tylą. Gabių dailininkų sukurti meno kūriniai nesensta. Jie turi ilgalaikę išliekamąją vertę, tampa šalies kultūros, istorijos dalimi. Kiekviename kūrinyje užkoduota unikali kūrėjo patirtis, pamatyti vaizdai, ieškojimai, asmeninis santykis su krašto kultūra, tautosaka. Apie tai, kaip sekasi kūrybą paversti verslu, kalbamės su knygų iliustratore, atvirukų kūrėja, grafikos dailininke Loreta Uzdraite.
Tyloje išsigrynina idėjos
„Vertinu tylą. Joje galima susikaupti, gimsta mintys, sprendimai, atsakymai į klausimus, išsigrynina idėjos, sumanymai“, – sako dailininkė iš Anykščių Loreta Uzdraitė, kurios grafikos darbai, ekslibrisai, iliustruotos knygos, atvirukai išrikiuoti jos pačios sukurtoje elektroninėje parduotuvėje, laukia savo pirkėjo – menui, knygai, ženklui, originaliam atvirukui neabejingos sielos. Loretos kūrybos kraičio skrynioje yra lino raižiniai, ekslibrisai, grafikos darbai, gausybė knygų iliustracijų. Kūrėja yra surengusi ne vieną personalinę parodą Anykščiuose, Kaune, Vilniuje, Plungėje. Jos darbai eksponuoti ir grupinėse parodose. Knygos meno konkurse „Vilnius 2016“ dailininkės iliustruota ir apipavidalinta knyga A. Baranausko „Anykščių šilelis“ apdovanota diplomu.
Meną verčia verslu
„Esu kūrėja. Man yra įdomus kūrybos procesas – užčiuopti mintį, ją plėtoti ir paversti žinutę nešančiu kūriniu. Nuolat ieškau naujų kompozicijų, atlikimo technikos niuansų. Kūrybos procesas įsipynęs į mano kasdienybę. Darbams idėjų semiuosi iš augalų, pamatytų architektūrinių detalių, perskaityto teksto, ar net pokalbio, aplankytos parodos. Atkreipiančias dėmesį detales fiksuoju. Nesvarbu ar tai augalo tekstūra, pastato puošybinė detalė ar senas grindinys. Kiekviena detalė padiktuoja idėją. Mano darbas – tai menas, o kiekvienas meno kūrinys pirmiausia suteikia geras emocijas, pasitenkinimo džiaugsmą, dailininkui savirealizaciją, o vykstantys pardavimai savaime tai verčia verslu“ – apie savo darbo pobūdį atviravo pašnekovė.
Tenka įveikti
Siekiant būti paklausiu ir perkamu, menininkei tenka susidurti su užsakovų poreikiais, sumanymais, diktuojamomis taisyklėmis. „Kai pradedu kurti pagal kitų diktuojamus norus, tuo kūriniu dažniausiai nusiviliu. Laikausi nuomonės, kad kūrinys visada atranda savo savininką ir kūryboje svarbiausia – dailininko savitumas. Kaip ir kiekvienoje veikloje, taip ir kūrėjos darbe, yra begalės iššūkių, sunkumų, kliūčių, kurias tenka įveikti. Kliūtys, iššūkiai ar pasakyta kritika atveria kitą matymo kampą, atsiveria erdvė naujiems kūrybiniams sprendimams. Smagu, kai pasakomas noras ir suteikiama laisvė kūrybai“, – pasakojo kūrėja. Ilgametė patirtis ją išmokė išlikti ištikima sau – išlaikyti savo stilių ir jį auginti.
„Kuriu ekslibrisus, knygų iliustracijas, atvirukus. Tai yra dovanos nešančios vertę: dovanojimo, gavimo džiaugsmą, prisiminimų saugojimą, pagarbą, dėkingumą. Laikausi nuomonės, kad kūrinys visada atranda savo savininką ir kūryboje svarbiausia – dailininko savitumas. Investicija į kūrinį labai plati. Reikia skirti laiko ieškant idėjų knygose, lankant parodas, stebint gamtą. Paveikslas brandinamas mintyse, galiausiai ateina kūrinio realizavimas ir reikiamų priemonių jam sukurti įsigijimas. Didžiausia sėkmė yra pozityvus grįžtamasis ryšys. Tai patvirtinimas, kad einu savo širdies keliu ir tai mane džiugina.
Kaip parduoti savo talentą?
Loreta tikino, kad pardavimai kuriančiam žmogui nėra lengvoji dalis, visa tai tenka prisijaukinti, daug mokytis. Dažniausiai pardavimai vyksta per soc. tinklų sklaidą, elektroninę parduotuvę. „Padedančią parduoti komandą auginu, konsultuojuosi, mokausi eiti į verslumo erdvę. Didžiausio populiarumo sulaukia kalėdiniai atvirukai, po to seka vestuviniai ir kt. Man yra svarbu, kad atvirukų piešinys neštų tam tikrą žinutę. Natūraliai pasirinkau simbolių kalbą. Simboliai, mane žavi tuo, kad jais galima pasakyti įtaigiau nei tekstu ir jiems nereikia vertimo“, – apie su verslu susijusią kūrėjo darbo pusę, kūrinių pardavimus, pasakojo grafikė. Jos pasirinkta atvirukų kūrimo lino raižinio technika yra riboto tiražo. Atvirukai atspaudžiami grafikos presu, jos pačios studijoje. Kai kuriuos pieštinius, ir jų paruoštus maketus atspaudžia spaustuvė. O pardavimų skatinimas vyksta per komunikaciją socialiniuose tinkluose, asmenines rekomendacijas, yra susiformavęs ištikimų klientų ratas.
Ekslibris – dovanoms ir konkursams
Knyga dailininkei nuo mažų dienų buvo tarsi meno kūrinys. Pirmiausia dėmesį patraukdavo knygos viršelis, iliustracijos, bet ne turinys. „Iš pradžių „perskaitydavau“ iliustracijas ir tik tuomet tekstus. Tyrinėdavau knygoje esančius paveikslėlius ir žavėdavausi dailininkų išmone, fantazija. Analizuodavau jų piešinius ir svajodavau ateityje kurti iliustracijas, kaip ir jie. Toks buvo kelio į kūrybą impulsas. O ekslibrisai yra knygos ženklai nurodantys knygos savininką. Ekslibrise – mažame popieriaus lapelyje arba štampe galima piešiniu papasakoti apie savininką, kokie jo pomėgiai, profesija, o ne tik parašyti vardą ir pavardę. Atvertus tokią knygą su esančiu ekslibrisu, jau galima sužinoti ar nuspėti knygos savininko profesiją, pomėgius“– pasakojo dailininkė. Anot jos, ekslibriso antspaudas pažymimas vidinėje knygos viršelio pusėje. Jis net padeda paskolintai knygai rasti kelią pas savo savininką. Kita ekslibriso prasmė – įamžinti asmenybę arba paminėti istorinį įvykį. Ta proga rengiami ekslibrisų konkursai. Dabar, ekslibrisas tampa ir originalia dovana jie kuriami įvairiomis grafikos technikomis.
Pažvelgus į dailininkės dirbtuves
„Mano grafikos studija susipynusi su darbo ir poilsio erdve. Čia yra ir darbo stalas, knygų lentynos. Kambario erdvę užima grafikos presas ir vietą atradę foteliukai su staliuku poilsio atokvėpiui, pasimėgavimui kava ir pašnekesiais su svečiais. Studijoje verda tiek kasdieninis gyvenimas, tiek kūrybinis, darbo procesas“ – apie savo dirbtuves pasakojo Loreta. Didžioji dailininkės dienos dalis skirta leidinių apipavidalinimui, maketavimui, o grafikai jau dažniausiai lieka vakarai. Kiekviena diena persipynusi daugiau mažiau su buities kasdienybe, knygų skaitymu, kūrybos procesu, susitikimais, pasivaikščiojimu su šeima ir bičiuliais, kitais smagiais netikėtais nutikimais.
Reikia planuoti
Pasak pašnekovės, ji dažnai vadovaujasi posakiu – dirbk mėgstamą darbą ir nereikės dirbti. „Man kūryba kyla iš išgyventų patirčių, jausmų. Pirmiausia aš atliepiu savo vertybes. Grafiką įvilkau į atviruko rūbą. Norint galima jį įsirėminti, nes tai grafikos atspaudas“, – apie darbą kalbėjo Loreta. Kūrėjai nuostabiausias dalykas pasaulyje yra atsikelti anksti ryte ir atlikti suplanuotus darbus. Tai labai palengvina dieną. Vakarus ji skiria atokvėpiui nuo intensyvios darbo dienos – susitikimams su draugais, kūrybai ir kitiems žemiškiems malonumams. Savaitgalis – poilsio laikas.
