Jei nesugebame sukurti, gal tiesiog nukopijuokime? Nes tarptautiniai duomenys rodo, kad mūsų mokesčių sistema jau dabar veikia prastai, o sudarkyta naujos reformos atrodys tiesiog graudžiai.
Mūsų kaimynės Estijos mokesčių sistema 2022 metais buvo pripažinta pačia efektyviausia tarp EBPO šalių. Vienas pagrindinių tokios sėkmės bruožų yra jos paprastumas, nes pelno mokestis taikomas tik paskirstomam pelnui (jis siekia 20 proc.), dividendai neapmokestinami gyventojų pajamų mokesčiu (20 proc.), o turto mokesčiai taikomi tik žemės vertei (ne pastatams).
Pagrindinis mūsų valdžios argumentas – BVP perskirstymo problema. Tai atsakykime į klausimą, ar paprasta, pigi ir aiški Estijos mokesčių sistema generuoja adekvačias mokestines biudžeto pajamas? Tikrai taip! Estijoje daugiau kaip 33 proc. nacionalinio biudžeto pajamų yra generuojama iš surenkamų mokesčių (Lietuva visiškai atsilieka su visais savo įmantriais „progresyvumais“, kad ir ribiniu dydžiu; žr. pav.).
Kuo Estija tikrai išsiskiria, tai pridėtine verte, nukreipta į bendrojo pagrindinio kapitalo formavimą (paprastai sakant, į investicijas, kurios ateityje kurs naudą). Tai nepaprastai svarbus rodiklis. Ir čia Estijos rodikliai vieni geriausių tarp lygintų Europos Sąjungos šalių ir daug geresni nei Lietuvoje.
Tai gal nebereikia ieškoti keistų atsakymų, ką daryti, kad ir Lietuvoje investavimo mastai didėtų? Nors, iš tiesų, būtent čia kažkada turėjome ir tą atsakymą, ir net valios jam įgyvendinti. Tai mes pirmieji iš kaimynų įsivedėme nulinį reinvestuojamo pelno mokestį, kurį taikėme nuo 1997 m. iki 2002 m., ir Lietuvos verslas jį gerai atsimena kaip Lietuvos ekonomikos atsigavimo variklį po Rusijos krizės. Estijoje šis modelis įvestas 2000 m. Taigi estai irgi mus kopijavo, tik buvo nuoseklesni ir todėl jiems sekėsi geriau nei mums.
Estijos pavyzdžiu seka Latvija. Ir dabar jau net Latvijos mokesčių sistema yra antra konkurencingiausia pasaulyje. Bet tik ne Lietuvos. Ir galiu garantuoti, kad ir nebus, nes mes judame priešinga kryptimi – kuriame vis sudėtingesnes sistemas, kurios niekaip neatitinka jokių kaštų-naudos analizės ir bent minimalių kriterijų, kurių mokestinė nauda abejotina, o ekonominė net ir žalinga (nes, kaip teigia Lietuvos bankas, ji gali padidinti infliaciją šalyje).
Gal gali šios įmantrios mokesčių reformų kūrėjai, nustoję mojuoti klišinėmis socialistinėmis vėliavomis, imti ir paaiškinti, kokia šitos sugalvotos painiavos galutinė nauda ir efektyvumas? Gal geriau atidėkime į šalį ambicijas ir tiesiog kopijuokime estus, nes pasirodo sėkmės formulė nėra labai sudėtinga: paprasčiau yra geriau.