6 045 tonos – tiek vartoti vis dar tinkamo maisto taptų atliekomis, jei jo neperimtų „Maisto bankas“. Būtent bendradarbiavimas su „Maisto banku“, kaip sakė prekybos tinklų atstovai, yra vienas pagrindinių įrankių, padedančių sumažinti iššvaistomo maisto kiekį. Tiesa – ne vienintelis.
Pakilus maisto produktų kainoms, šalys ieško įvairių būdų, kaip kovoti su infliacija ir suvaldyti kainas. Pavyzdžiui, Graikija sudarė būtinųjų prekių sąrašą ir mažina jų kainas, o Lenkija laikinai įvedė nulinį PVM mokestį pagrindiniams maisto produktams. Lietuvoje dėmesys krypsta ir į prekybininkus – atidžiau žiūrima į maisto produktų švaistymo temą, besibaigiančio galiojimo maisto produktus siūloma įsigyti už mažesnę kainą. Apie tai – „LRT ieško sprendimų“ komandos pasakojimuose.
Žinote pavyzdžių, kaip kiti sprendžia tam tikras problemas? Parašykite mums sprendimuzurnalistika@lrt.lt.
Skaičiuojama, kad kiekvienas lietuvis kasmet išmeta apie 60 kilogramų maisto, nors jį dar tikrai galima vartoti, o štai gyventojai, kuriems reikalinga parama maisto produktais, skaičiuojami dešimtimis ar net šimtais tūkstančių.
Kad maisto, kurį dar būtų galima vartoti, Lietuvoje vis dar iššvaistoma gerokai per daug, kalbama jau ne vienus metus, o dėmesys dėl to krypsta ir į prekybininkus. Pastarieji sutinka, kad atsakomybė dėl maisto švaistymo neturėtų gulti tik ant vartotojų pečių. Dalytis atsakomybe ir ieškoti problemos sprendimų būdų, kaip teigė prekybos tinklų atstovai, turėtų visi maisto tiekimo grandinės dalyviai.
Portalas LRT.lt paklausė didžiųjų prekybos tinklų, kokias priemonės jie taiko tam, kad maisto būtų iššvaistoma kuo mažiau. Šie išvardijo pasitelkiantys keturis įrankius – atsakingą prekių užsakymą, besibaigiančio galiojimo produktų nukainojimą, vartoti vis dar tinkamo maisto dalijimą ir produktų, kurie jau netinkami vartoti, perdirbimą.
„Maisto bankas“ skaičiuoja iš prekybos tinklų praėjusiais metais gavęs beveik 5 000 tonų maisto produktų, kurie vėliau pasiekė sunkiau besiverčiančius žmones. Tiesa, anot organizacijos vadovo, surenkant ir dalijant maistą kyla logistinių ir kitokių iššūkių.
„Maisto surinkimas ir jo išskirstymas – labai didelė logistinė operacija, jai reikia resursų“, – portalui LRT.lt teigė „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius. Be to, kadangi didžiausia gaunamų produktų dalis yra duona ir daržovės, ne visi besikreipiantieji paramos maistu gali gauti, pavyzdžiui, mėsos, žuvies ar pieno produktų.
Šiuo metu maistą renkame net iš 538 parduotuvių 90 skirtingų Lietuvos vietovių. Kiekvieną gautą maisto produktą privalome apskaityti, deklaruoti, teikiame ataskaitas prekybos tinklams.
S. Gurevičius
Tiesa, mažieji prekybininkai kai kurių priemonių, kurias taiko didieji prekybos tinklai, net ir negali pritaikyti. Jų atstovė sakė, kad maisto prekių į mažas parduotuves užsakoma tik tiek, kiek pavyksta parduoti, tad maisto švaistymo problema net ir nėra aktuali.
Pirmoji priemonė – nukainojimas
Portalo LRT.lt apie maisto švaistymo prevenciją paklausti prekybos tinklų atstovai vardijo, kad, siekiant mažinti išmetamo maisto kiekį, pirmiausia pirkėjams suteikiama galimybė produktų, kurių galiojimo terminas artėja prie pabaigos, įsigyti pigiau.
„Maximos“ Prekybos departamento direktorius Marius Tilmantas komentavo, kad šio tinklo parduotuvėse įgyvendinama iniciatyva „Nešvaistau – moku mažiau“. Iniciatyvos esmė ta, kad tokiems produktams, kaip nefasuotos bandelės, sveriamosios salotos ar šviežia mėsa, likus kelioms valandoms iki parduotuvės uždarymo, taikomos papildomos nuolaidos.
Taip, anot M. Tilmanto, pirkėjai gali ne tik sutaupyti, bet ir prisidėti prie maisto švaistymo mažinimo.
„[Iniciatyva] siekiama atkreipti dėmesį į maisto produktus, kurių galiojimo laikas yra trumpesnis, – jiems taikomos specialios nuolaidos, kad pirkėjai juos pastebėtų ir įsigytų, kol jie yra tinkami vartoti“, – sakė M. Tilmantas.
Apie maisto produktų nukainojimą portalui LRT.lt pasakojo ir „Rimi Baltic“ Socialinės atsakomybės ekspertas Liudvikas Aleliūnas. Anot jo, „Rimi“ prekybos tinkle sukurta nauja nukainavimo sistema su lipdukais. Dirbtinio intelekto sistema leidžia nukainoti produktus greitai ir efektyviai.
„Dėl to galime ženkliai sustiprinti maisto švaistymo prevenciją. Labai tikime šiuo nauju procesu, jis bus itin greitas ir pirkėjams suteiks galimybę nusipirkti maisto produktų už ypač mažą kainą, tiesa, trumpesnio galiojimo, tačiau vis dar puikios kokybės“, – sakė L. Aleliūnas.
Prekybos tinklo „Norfa“ atstovas spaudai Darius Ryliškis taip pat akcentavo nuolaidų sistemą, užtikrinančią, kad prekės lentynose neužsistovėtų. Jei prekės užsistovi, joms pritaikomos nuolaidos ir tai paskatina pirkėjus jų įsigyti.
„Besibaigiančio galiojimo prekės stipriai nukainojamos, pažymima, kad žmonės tai matytų“, – sakė D. Ryliškis.
Antroji priemonė – dalijimas
Vienas dažniausiai prekybos tinklų įvardijamų kovos su maisto švaistymu įrankių – bendradarbiavimas su „Maisto banku“. Susumavus prekybos centrų atstovų įvardytus skaičius matyti, kad kasmet „Maisto bankui“ jie perduoda kone 5 000 tonų vartoti tinkamų maisto produktų. Panašius skaičius vardijo ir organizacijos vadovas S. Gurevičius.
„Jau daug metų glaudžiai bendradarbiaujame su „Maisto banku“, jam perduodame parduoti nebetinkamus, bet saugius ir tinkamus vartoti maisto produktus – taip ne tik mažiname maisto švaistymą, bet ir prisidedame prie socialinių iššūkių sprendimo, paremiame sunkiau besiverčiančius“, – teigė „Maximos“ atstovas M. Tilmantas.
„Rimi Baltic“ socialinės atsakomybės ekspertas L. Aleliūnas komentavo, kad šiemet vien Lietuvoje prekybos tinklas ketina „Maisto bankui“ atiduoti apie 800 tonų maisto, o visose Baltijos šalyse – apie 3,5 tūkst. tonų.
„Produktai neišmetami, o atiduodami organizacijai, kuri maistą perduoda tiems, kam jo trūksta. Neseniai pradėjome skelbti, kokį maisto kiekį per mėnesį išgelbėjome konkrečiose parduotuvėse, plakatų su informacija apie „Maisto bankui“ perduodamą maisto kiekį galima išvysti parduotuvėse“, – komentavo L. Aleliūnas.
Įmonės „Lidl Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė portalui LRT.lt taip pat kalbėjo apie prekybos tinklo bendradarbiavimą su „Maisto banku“. Kaip teigė L. Skersytė, su „Maisto banku“ prekybos tinklas „Lidl“ bendradarbiauja nuo 2017-ųjų, o 2018-aisiais pradėjo organizacijai perduoti besibaigiančio galiojimo tinkamus vartoti maisto produktus iš visų savo parduotuvių ir logistikos centro.
„Taip pat 2020 metais „Maisto bankui“ pradėjome aukoti ir vaisių bei daržovių, o ne tik fasuotų duonos gaminių ar bakalėjos prekių. Pavyzdžiui 2021 finansiniais metais „Maisto bankui“ perdavėme 490 tonų maisto ir kitų produktų, kurių vertė – 732 tūkst. eurų. „Maisto bankui“ skiriame ir finansinę paramą, ji skirta maisto surinkimo, vežimo, paskirstymo kaštams padengti“, – komentavo „Lidl Lietuva“ atstovė.
Be to, kaip teigė L. Skersytė, jau ketverius metus prekybos tinklas bendradarbiauja su ūkininkais. Jiems perduodami nurašyti, bet gyvūnų pašarui tinkantys produktai, 2021-aisiais jų perduota apie 1,3 tonos.
Prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė komentavo, kad šis prekybos tinklas jau daugiau nei 20 metų besibaigiančio galiojimo, bet vartoti tinkamus produktus atiduoda „Maisto bankui“.
„Per metus šiai organizacijai atiduodame maisto už beveik 6 mln. eurų, arba maždaug 3 500 tonų. Taigi, esame didžiausias ir seniausias rėmėjas maistu, be to, išsiskiriame ir tuo, kad kasdien „Maisto bankui“ atiduodame dalį beveik viso asortimento, o ne tik vaisių ir daržovių“, – komentavo „Iki“ atstovė.
Kitus produktus, kurie netinkami vartoti žmonėms, anot V. Budrienės, prekybos tinklas atiduoda gyvūnų organizacijoms ir ūkininkams.
Prekes labdaros ir paramos organizacijoms atiduoda ir prekybos tinklas „Norfa“. Tiesa, pats „Maisto bankas“ sakė su šiuo prekybos tinklu nebendradarbiaujantis.
Trečioji priemonė – atsakingas užsakymas
„Rimi Baltic“ socialinės atsakomybės ekspertas L. Aleliūnas taip pat nurodė, kad nuo 2021-ųjų, siekdamas mažinti išmetamo maisto kiekį, prekybos tinklas tobulino darbo procesus, sukūrė naujas ir tikslesnes ataskaitas, peržiūrėjo asortimentą ir tiekimą.
„Įgyvendinome daugybę automatizavimo sprendimų, išsiaiškinome atsakomybes. Tai didžiulis darbas organizacijos viduje, jo mūsų klientai nemato“, – sakė L. Aleliūnas.
Apie pastangas, kad kuo mažiau maisto būtų iššvaistoma, kalbėjusi „Lidl Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene L. Skersytė taip pat akcentavo ir atsakingiau vykdomus užsakymus tiek į parduotuves, tiek į sandėlį.
„Užsakant prekių į sandėlį, visada įvertinamas prekės galiojimo laikas, jos pardavimas. Užsakome tiek, kad spėtume prekę parduoti iki galiojimo laiko pabaigos.
Turime specialią užsakymo sistemą, kuri įvertina konkrečios parduotuvės pardavimus ir turimą likutį. Likus paskutinėms dienoms iki tinkamumo vartoti termino pabaigos, prekės nukainojamos, taip paskatinamas jų pardavimas ir sumažinamas išmetamų produktų kiekis“, – komentavo L. Skersytė.
Prekybos tinklo „Norfa“ atstovas spaudai D. Ryliškis, kalbėdamas apie priemones, kuriomis siekiama sumažinti išmetamų maisto produktų kiekį, akcentavo įdiegtą automatinę prekių paskirstymo sistemą. Ji, anot D. Ryliškio, prekes paskirsto žymiai tiksliau: „Kiekvienai parduotuvei ji atseikėja tokį prekių kiekį, kokio reikia. Tai svarbiausias dalykas.“
Ketvirtoji priemonė – perdirbimas
Dalis neparduotų ir nebetinkamų vartoti maisto produktų, kaip sakė „Maximos“ atstovas M. Tilmantas, virsta atliekomis, tačiau siekiama, kad ir jos neštų naudą, todėl bendradarbiaujama su atliekų tvarkytoju, kuris maisto atliekas perdirba į biomasę, iš jos gauna biodujas, o paskui gamina elektros ir šilumos energiją. Be to, bendradarbiaujant su kita įmone, naudotas aliejus esterifikuojamas, paverčiant jį biodyzelinu.
„Kiekvienas nurašymo atvejis – individualus, jį analizuojame, kad ateityje to būtų galima išvengti. Deja, būna ir tokių situacijų, kai daržovė ar vaisius sandėlyje atrodo puikiai, o patekęs į prekybos salę greit pakeičia prekinę išvaizdą ir yra nebetinkamas parduoti“, – komentavo M. Tilmantas.
Kad dalis nepanaudotų maisto produktų keliauja perdirbti, teigė ir „Lidl Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene L. Skersytė.
„Likusias maisto atliekas perduodame biodujas gaminantiems atliekų tvarkytojams: 2020 finansiniais metais perdavėme 4 487 tonas, o 2021 finansiniais metais šį skaičių pavyko sumažinti iki 4 064 tonų, nepaisant didėjančios apyvartos ir parduotuvių skaičiaus.“
Nėra ką švaistyti
Smulkieji prekybininkai, anot juos vienijančios asociacijos vadovės, su maisto švaistymo problema praktiškai nesusiduria.
To priežastis – labai paprasta. Mažieji prekybininkai tiksliai žino, kiek ir kokių prekių jiems reikia, atsakingai prižiūri, kad visus užsakytus produktus galėtų parduoti. Siekdami, kad produktų lentynose neliktų, jie taip pat pritaiko nuolaidų.
„Apie švaistymą nėra nė kalbos“, – teigė Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė.
Pagalba – šimtams tūkstančių žmonių
Kaip portalui LRT.lt teigė „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius, iš prekybos tinklų surenkami neparduoti, dažniausiai paskutinę dieną galiojantys maisto produktai – reikšminga pagalba sunkiau besiverčiantiems žmonėms.
Praėjusiais metais, kaip sakė S. Gurevičius, „Maisto bankas“ išdalijo beveik 9 000 tonų maisto. 6 045 tonos – maistas, kuris galėjo būti išmestas arba utilizuotas, jei ne organizacijos darbas. Daugiau nei pusę iš minėtų 9 000 tonų – 4 988 tonas – „Maisto bankui“ perdavė mažmeninės prekybos tinklai. Be jau minėtų „IKI“, „Rimi“, „Lidl“, „Maximos“, produktus tiekė ir „Express Market“, „Vikis“, „Vilniaus duona“, „Senukai“, „Aibės prekyba“, „ČIA“.
„Su kiekvienu prekybos tinklu turime skirtingas partnerystes. Štai prekybos tinklai „IKI“, „Rimi“ ir „Express Market“ atiduoda visų kategorijų neparduotus maisto produktus – per daug prinokusius ar netaisyklingų formų vaisius ir daržoves, besibaigiančio galiojimo mėsos, pieno, duonos gaminius. Juos surenkame iš visų Lietuvoje esančių šių tinklų parduotuvių.
Su „Express Market“ turime išskirtinį partnerystės modelį, nes į jų parduotuves pasiimti perteklinio maisto ateina tiesiai mūsų deleguotos sunkiau besiverčiančios šeimos, kurios gyvena tame rajone, kuriame yra parduotuvė“, – vardijo S. Gurevičius.
Kiti prekybos tinklai, kaip teigė „Maisto banko“ vadovas, vis dar neturi nuostatos atiduoti visą perteklinį maistą labdarai, todėl maistas organizaciją pasiekia ne iš visų parduotuvių arba perduodami tik tam tikrų kategorijų produktai, dažniausiai tai duona ir daržovės.
„Būtent šių kategorijų produktų (duonos ir daržovių) kiekvienais metais surenkame ir išdalijame daugiausia. Vaisiai ir daržovės sudaro kiek daugiau nei 36 procentus viso išgelbėto maisto, duonos gaminiai – 27 procentus.
Kadangi dirbame su paskutinę dieną galiojančiais maisto produktais, turime užtikrinti, kad šie produktai ir būtų suvartojami dar tą pačią dieną.
S. Gurevičius
Kaip matote iš skaičių, paramą gaunantiems žmonėms pasiūlyti duonos ir daržovių galime beveik visada, tačiau praturtinti krepšelius pieno, mėsos ar žuvies produktais galime tik kartais arba ne visiems. Šią situaciją ženkliai pakeistų, jei ir kiti prekybos tinklai priimtų sprendimą, užuot utilizavę neparduodamą maistą, visų kategorijų produkciją perduoti stokojantiems žmonėms“, – komentavo „Maisto banko“ vadovas.
S. Gurevičius vardijo, kad šiemet iki lapkričio mėnesio paramą iš „Maisto banko“ vidutiniškai per mėnesį gaudavo 170 tūkst. žmonių, o tai yra 17 tūkst. daugiau nei praėjusiais metais. Tiesa, pasak organizacijos vadovo, pastebimas stipriai išaugęs prašymų gruodžio mėnesiui skaičius.
Kaip teigė S. Gurevičius, tikėtina, kad prie jau esamų beveik 190 tūkst. paramą gaunančių gyventojų prisidės dar keli tūkstančiai žmonių.
„Taip pat šalia pagalbos Lietuvos gyventojams pirmą pagalbą maistu teikiame ukrainiečiams Lietuvoje. Jiems išdalyta jau beveik 100 tūkst. maisto paketų, taip pat 65 tūkst. kortelių maistui įsigyti, 900 tonų maisto išvežėme į pačią Ukrainą – Odesos, Dnipro regionus, Černihivą, Charkivą, Kyjivą“, – vardijo S. Gurevičius.
Trys sudėtingos operacijos etapai
Maisto surinkimas ir jo išskirstymas, kaip teigė „Maisto banko“ vadovas, yra labai didelė logistinė operacija, jai reikia daug resursų. Kaip sakė S. Gurevičius, galima išskirti tris pagrindines tokios operacijos dalis.
Pirmoji dalis – maisto surinkimas iš prekybos tinklų. Tam reikia turėti tinkamus autobusiukus su šaldytuvais, juos išlaikyti (drausti, įpilti degalų, remontuoti), kiekvienai dienai rasti savanorių vairuotojų arba organizacijų, kurios įsipareigotų numatytu laiku atvykti į parduotuves ir iš jų surinkti maistą.
„Šiuo metu jį renkame net iš 538 parduotuvių 90 skirtingų Lietuvos vietovių. Kiekvieną gautą maisto produktą privalome apskaityti, deklaruoti, teikiame ataskaitas prekybos tinklams“, – sakė S. Gurevičius.
Antroji jo įvardyta operacijos dalis – maisto rūšiavimas sandėliuose, jis taip pat reikalauja resursų. Pirmiausia, pasak „Maisto banko“ vadovo, reikia sandėlių. Juos organizacija turi nuomotis ir visiškai išlaikyti. Juose, kaip vardijo S. Gurevičius, veikia šaldytuvai, keltuvai, naudojamos kitos darbo priemonės.
„Ir svarbiausia – kiekvieną dieną reikalinga didelė savanorių komanda, reikia ją surasti, apmokyti, kurti savanorystės grafikus ir panašiai. Sandėliuose vyksta maisto produktų rūšiavimo darbai. Jie reikalingi dėl to, kad mes niekada nežinome, kiek kokių maisto produktų parsivešime, tačiau žinome, kiek paramos gavėjų kiekvieną dieną laukia pagalbos.
Savanoriai išrūšiuoja produktus pagal kategorijas – atskirai dėlioja duoną, pieną, mėsą, įvairias daržoves ir matydami visą asortimentą paruošia krepšelius ar net visus padėklus tiesiogiai paramos atsiimti atvykstančioms kitoms labdaros organizacijoms“, – kalbėjo organizacijos vadovas.
S. Gurevičius pabrėžė, kad rūšiavimo procesas itin svarbus, nes „Maisto banką“ iš prekybos tinklų pasiekia ir dalis jau pasibaigusio galiojimo produktų. Tad savanoriai atidžiai tikrina gaunamų produktų galiojimo datas – tai, kas dar galioja, atiduodama žmonėms, o kas nebegalioja – iškeliauja gyvūnams.
Trečioji logistinės operacijos dalis – paramos išskirstymas žmonėms.
„Kadangi dirbame su paskutinę dieną galiojančiais maisto produktais, turime užtikrinti, kad šie produktai ir būtų suvartojami dar tą pačią dieną.
Visi šie procesai nevyktų be pagrindinių dviejų dalykų – savanorių pagalbos ir, žinoma, finansinės paramos.
S. Gurevičius
Vadinasi, iki 12–13 val. jau privalome būti surinkę maistą iš kelių šimtų parduotuvių ir jį išrūšiavę, nes 13–14 val. pas mus jau renkasi paramą gaunančios organizacijos, ateina patys paramos gavėjai, dalį paramos pervežame iš didesnių miestų į atokesnes vietoves“, – procesus paaiškino S. Gurevičius.
Čia taip pat itin svarbus savanorių vaidmuo – jie dalija maistą, padeda rengti paramos gavėjų grafikus, informuoti žmones SMS žinutėmis ar skambučiais. Kaip sakė „Maisto banko“ vadovas, organizacija bendradarbiauja su socialiniais darbuotojais dėl naujų žmonių įtraukimo į paramos gavėjų grafikus.
„Perduodami paramą organizacijoms pildome apskaitos dokumentus, visuomet privalome užtikrinti, kad maisto švaistymo neatsirastų kitoje pusėje (organizacijoje, kur yra paramos gavėjų), todėl visuomet žinome, kiek kuri organizacija globoja žmonių, ir stengiamės paruošti tik tam tikram žmonių skaičiui reikalingą maisto kiekį.
Be to, Klaipėdoje turime savo labdaros valgyklą, o Vilniuje maisto perdirbimo virtuvę, kur ruošiamas šiltas maistas, taip pat transportuoti jau netinkami vaisiai ir daržovės yra perdirbami į įvairias konservuotas sriubas, pagardus, džemus, troškinius ir išdalijami stokojantiems žmonėms. Visi šie procesai nevyktų be pagrindinių dviejų dalykų – savanorių pagalbos ir, žinoma, finansinės paramos“, – portalui LRT.lt komentavo S. Gurevičius.
Sunkumu, pasak jo, tampa ir finansiniai įsipareigojimai – vien komunaliniai „Maisto banko“ mokesčiai išaugo 118 proc., palyginti su tais pačiais praėjusių metų mėnesiais.
Žinote pavyzdžių, kaip kiti sprendžia tam tikras problemas? Parašykite mums sprendimuzurnalistika@lrt.lt.
