VĮ „Valstybinė miškų urėdija“ paskelbė, kad dėl tako avarinės būklės lankytis jame tapo nesaugu, todėl buvo priimtas sprendimas taką uždaryti.
Apie Lopaičių pažintinio tako blogėjančią būklę buvo kalbama ne vienerius metus. Tverų girininkijos darbuotojai, Tverų seniūnija bei bendruomenė dėjo daug pastangų prižiūrėdami pažintinio tako konstrukcijos elementus, juos remontuodavo, keisdavo naujais, tačiau medines dalis paveikė puvinys ir jos tapo neberemontuojamos.
Lopaičių komplekso teritorijoje kabo pranešimai, kad takas uždarytas, tad lipti ant jo yra draudžiama ir labai pavojinga. Lankomiausius Lopaičių komplekso objektus yra leidžiama lankyti einant pro alkakalnį esančiais pramintais grunto takais.
VĮ „Valstybinių miškų urėdija“ Telšių regiono padalinio iniciatyva yra parengtas Lopaičių piliakalnio infrastruktūros sutvarkymo projektas, tačiau šiemet šiai investicijai lėšų nebuvo skirta.
.Iki šiol Tverai lankytojus traukė savo šaltinio vandeniu, kurio stebuklingomis galiomis retas abejoja. Antroji – Vaisingumo akmuo. Į falą panašus akmuo yra visai čia pat šaltinio. Pasakojama, kad ši vietovė saugo daug paslapčių.
Plačiau apie Lopaičius prabilta tik po 2002-ųjų, kai Tverų apylinkes tyrinėjęs archeologas Bronius Dakanis paskelbė savo ataskaitą. Paaiškėjo, jog miestelio apylinkėse yra išlikusių megalitinės kultūros (maždaug prieš šešis tūkstančius metų paplitusios pietų ir vakarų Europoje) paminklų. Kai kurie akmenys iki šiol išsaugoję ir žmogaus rankų paliktas žymes – piešinius, ženklus, simbolius. Prie šios vietovės išgarsinimo daug prisidėjo ir žurnalistas Eugenijus Bunka. Tveriškiai įsitikinę, kad ne Telšiai, o jų miestelis kažkada buvo Žemaitijos sostinė. Tačiau pasklidus garsui apie Lopaičius ir apie tai, kad ant šio piliakalnio esą kažkada stovėjusi kunigaikščio Vykinto pilis, o už jos buvusi pagonių šventovė, jie be jokio pavydo atvykėliams parodo ir paaiškina, kaip patogiau tą, dabar jau išgarsėjusį kompleksą, rasti. Papasakoja ir apie lašo formos piliakalnį, šalia esantį stebuklingąjį šaltinį ir, žinoma, Vaisingumo akmenį bei kitus stabakūlius (šis žodis retam girdėtas, nes Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, tokie akmenys vadinami svetimžodžiais – dolmenais arba menhirais).
Lopaičiai Rietavo sav.