Artėjant savivaldos rinkimų pabaigai, netyla atgarsiai dėl prieštaringos padėties Anykščių rajone ir Visagine. Čia į antrą turą grąžinti du teisti kandidatai, rinkėjams teko perbalsuoti. Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė teigia, kad norint sąmoningo rinkėjų apsisprendimo ir skaidrių rinkimų rezultatų, šiuose regionuose reikėtų rengti pakartotinius rinkimus.
Pasak R. Urbonaitės, susiklostė išskirtinė situacija, tad siekiant išsklaidyti abejones dėl rinkimų skaidrumo neprošal pakartoti rinkimus „nuo nulio“.
„Nežinome, ar čia jau bus visa ko pabaiga. Kalbų apie tai, kad reikėtų situaciją faktiškai nunulinti ir suorganizuoti rinkimus iš naujo, yra. <...> Situacija yra tikrai neordinari. Tad klaidų ir klaidinimų būta super daug“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Laba diena, Lietuva“ mini ji.
Politologė pastebi, kad kilęs chaosas kai kuriems politikams gali būti naudingas.
„Jaučiu, kad kandidatai net nenorėtų to nunulinimo, nes jie dabar gali jaustis teismų, VRK aukomis. O žinome, kad rinkėjai mėgsta aukas ir už politines aukas linkę labiau balsuoti. Tai yra dalis mozaikos.
Jeigu norime, kad neliktų vietos interpretacijoms arba spekuliacijoms, kad galėtume būti tikri, jog rinkėjai vis dėlto nebuvo suklaidinti ir galėjo sąmoningai balsuoti, manau, reikėtų rimtai pagalvoti apie pakartotinius rinkimus“, – aiškina R. Urbonaitė.
Anot jos, kilus sumaiščiai Anykščių rajono ir Visagino rinkėjai buvo gerokai suklaidinti. Ji prognozavo, kad teismams dar teks narplioti šią istoriją.
„Klaidinimo būta tikrai nemažai, matėme kardinaliai priešingus teismų pasisakymus, nutartis. Jeigu norime konstatuoti, kad rinkimai buvo skaidrūs, demokratiški ir vyko laikantis visų svarbiausių principų, labai reikėtų rimtai pamąstyti.
VRK atrodo kaip Houdinis [iliuzionistas – LRT.lt], kuris iš pradžių pradangina, sugrąžina kandidatus. Akivaizdu, kad tai nėra normali praktika. Nenustebčiau, jei atsirastų papildomų kreipimųsi į teismus – teismai dar darbo dėl šitų situacijų turės“, – prognozuoja R. Urbonaitė.
Šedbarui pakliuvus į KT, Urbonaitė įspėja: tai nėra istorija be klausimų
Šią savaitę pasirodė žinia, kad Seimas paskyrė tris naujus Konstitucinio Teismo (KT) teisėjus: Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką Stasį Šedbarą, mokslininką Tomą Davulį ir Aukščiausiojo Teismo teisėją Aurelijų Gutauską.
Politologė teigia, kad daugiausiai klausimų ir abejonių dėl politinio šališkumo kėlė konservatorių partijai priklausiusio S. Šedbaro kandidatūra.
„Labai nustebino tai, kad šią kandidatūrą pateikė ne Seimo pirmininkė, o tuometė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkė, laikinai ėjusi pareigas. Tai jau kėlė klausimų. <...> Dabar matome rezultatus – 85 slaptame balsavime dalyvavę Seimo nariai pasisakė už. Tai nėra tik konservatorių triumfas. <...> Klausimas, kodėl tokiai didelei daliai Seimo narių tiko kandidatūra ir kodėl buvo ignoruojamas faktas perėjimo iš Seimo nario kėdės į Konstitucinio Teismo teisėjo kėdę“, – komentuoja ji.
Jos teigimu, parlamentarai sukūrė dar nematytą precedentą, tad ateityje panašūs atvejai gali kartotis.
„Panašu, kad patys Seimo nariai nėra prieš sukurti tokį precedentą, nes tai yra prielaida, kad galima bus šitą istoriją pakartoti. Jeigu tu labai norėsi, kad tavo partijos kandidatas atsidurtų KT, visada galėsi rodyti į šitą istoriją“, – mini ji.
O S. Šedbaro pateikti argumentai, kad jis nebus politiškai angažuotas KT teisėjas, politologės neįtikino.
„Manęs niekaip negali įtikinti argumentas, jog jau kelerius metus nebuvimas partijos nariu kažkaip situaciją keičia iš esmės. Palaukite – dalyvavai rinkimuose, esi komiteto pirmininkas, buvai partijos sąraše – kaip gali mesti argumentą, kad neturi formaliai partinio bilieto?
Ingrida Šimonytė jo irgi neturėjo ilgus metus, bet niekada nesikratė sąsajų su partija. Mane labiausiai nuliūdino, kad nebuvo pateikta argumentų, arba pateikti tokie, kurie mažų mažiausiai neatlaiko jokios kritikos. Tai šiek tiek apgaudinėjimas tų, kurie klausimą užduoda“, – teigia R. Urbonaitė.
Jos teigimu, dėl šios situacijos reikėtų išlikti budriems: „Tai nėra istorija be klausimų.“
