Daugelis prisimename Lietuvos, kaip stiprios, teisingos, inovatyvios Gerovės valstybės viziją. Šiuo atveju, politikams, žadėti, kalbėti apie tai yra paranku, nes kiekvienas gerovę įsivaizduojame savaip. Gerovės sąvoka yra labai plati. Ar išsipildė duoti pažadai? Kaip mūsų Gerovės valstybėje jaučiasi ūkininkai?
Pieno upės, greitinės šuliniai, o gal suskilusi gelda?
Lietuvoje senoviniai piršlybų papročiai akcentuoja ne pačius kukliausius pažadus, iš piršlio lūpų: pieno upės, grietinės šuliniai, tvoros vėdarais tvertos, medaus šaltiniai, lašinių paltimis stogai dengti, žadama būsimai nuotakai. Gražūs pažadai visuomet lepina ausį, o ką rodo mūsų realybė? Nejau gerovės laikai atėjo?.. Ūkininkai ne tik pieną žmonėms nemokamai dalina, juo netgi laukus laisto.
Neišdalintu pienu laisto pievas ir laukus
Politologas doc. E. Barcevičius teigia, kad gerovės valstybė susijusi su tuo, ką valstybės institucijos daro siekdamos sukurti lygias galimybes visiems gyventojams įgyti išsilavinimą, tapti pilnaverčiais visuomenės nariais. O štai Lietuvos pieno perdirbėjai, ėmė ir dribtelėjo ūkininkams dosnų atlygį – net dvidešimt septynis centus už litrą pieno – ir tai dar ne visiems. Nes pieno supirkimo kainą įtakoja ir į pieninę priduodamas pieno kiekis, jo riebumas, sudėtis. Lygias galimybes gyventi oriai, pieno supirkėjai ūkininkams užtikrino, pasiūlę pieno supirkimo kainą, mažesnę, nei jo pagaminimo savikaina, bet jau tai akcentuoja, pakalbinti protestuojantys pieno ūkių savininkai. Kai tuo pat metu didžiuosiuose prekybos centruose, gyventojai yra mokėję netgi eurą septyniasdešimt devynis centus už litrą pieno, tačiau dabar – akcija, pieno kaina viename prekybos centrų siekia kiek daugiau nei pusantro euro (1,59). Gavę pieno supirkėjų siūlomą kainą, už savo uždirbtas pajamas, ūkininkai ne tik, kad tvorų neužsitvers, bet, bus, anot ūkininkės Kristinos Gedmintaitės, priversti uždaryti tvarto duris, ir stoti į bedarbių gretas, prašyti valstybės išmokų ir pašalpų, kurių irgi, tikėtina, kad negaus, nes turi daugiau nei tris hektarus žemės. Natūralu, kad Lietuvos ūkininkai, tarp jų ir Klaipėdos rajono pienininkai, piktinasi dėl smarkiai kritusių pieno supirkimo kainų. Lietuvos mastu ūkininkai nuo pirmadienio protestuoja visoje šalyje. Pienininkai renkasi prie didžiųjų prekybos tinklų, perdirbėjų būstinių ir stato kryžius bei nemokamai dalina pieną žmonėms, o neišdalintu pienu – laisto savo pievas ir laukus.
Ūkininkai protestavo Telšiuose
Pirmadienį, vasario šeštą dieną,ūkininkai protestavo ties akcinės bendrovės „Žemaitijos pienas” biuru, su protestuotojais pabendrauti išėjo „Žemaitijos pieno” generalinis direktorius Robertas Pažemeckas. Pasak Klaipėdos raj. ūkininkės Vidos Gedminienės, į protesto akciją susirinko nemažas būrys žmonių. Klaipėdos rajonui atstovavo Žąsyčių, Marcinkevičių, Bočkų, Geležinių, Leonauskų, Razučių ir kiti ūkiai. „Apmaudžiausia tai, kad pieno supirkėjai, ministerija, Žemės ūkio rūmai teigia situaciją supratantys puikiai, bet jokių konkrečių veiksmų nesiima, o mums, pienininkams reikia sprendimų čia ir dabar. Pienas už dyką nepasigamina. Karvutėms reikia priežiūros, jų savaitei kitai nepamaitinus nepaliksi. Už tuos kelis centus neįmanoma, nei elektros sąskaitų apmokėti, pabrango kombinuoti pašarai, druska, investavus į technologijas, atsirado bankiniai įsipareigojimai, pakilo palūkanų norma. Linkčiojame galvomis, ūkininkus neva suprasdami, bet viską darome taip, kad ūkiai, kaimas išnyktų. Tie ūkiai, kurie laiko daugiau nei penkiasdešimt karvių nėra kuriami šiaip sau, dėl pramogos. Tai yra šeimos tradicijas puoselėjantis verslas, kuriamos darbo vietos, mokami mokesčiai valstybei. Dirbame kartu su kitomis įmonėmis. Ūkiams užsidarius, nebepirks niekas nei pašarų, nei traktorių, bankrutuos visa grandis įmonių, kurios dirba kartu”, – apie susidariusią kritinę padėtį pasakojo protesto akcijoje dalyvavusi ūkininkė. Ji išgirdo pasiūlymą, imti lengvatines paskolas, tačiau anot jos, tai ūkininkui tolygu pasirišus akmenį sau po kaklu, šokt į upę. Ji atviravo, kad savo ūkį kūrė daugiau nei trisdešimt metų, atidžiai rinkosi galvijų veisles, investavo. O dabar ji mato tik viena, genami savi žmonės iš Lietuvos. Numesti rupiniai jokiu būdu nepasiveja nuolat augančių kainų šuolio, tad verčiau pienuką išpilti, nei iš sąžiningu darbu sukaupto gero, leisti pelnytis tiems, kas to nenusipelno. „Jei niekas nesikeis, traktoriais barikaduosime įvažiavimus į pieno supirkimo įmones”, – sakė nepatenkinta susidariusia situacija ūkininkė V. Gedminienė.
Nereikia trupinių
Protesto akcijoje dalyvavę Klaipėdos raj. ūkininkai teigia, jog su pieno supirkėjais susitikti suvažiavo ūkininkai, kuriems rūpi, kad Lietuvoje išliktų pieno ūkiai. „Atėjau čia kovoti už save, už savo šeimą. Kiaulių, vištų daugelis ūkių jau atsisakė, dabar, naikinami ir pienininkai. Dirbame, patys save ir dar kitus išlaikome. Pakilus minimaliam darbo užmokesčiui, pieno kainos krito, kaip taip gali būti? Iš kur mokėti algas darbuotojams?”, – piktinosi protestuotojai. Anot jų pieno kainos prekybos centruose didelės, o gamintojai nė trečdalio sumos negauna, savo vargą, darbą ir investicijas, vos ne už dyką atiduoda perdirbėjams ir prekybos centrams. „Nejau atims paskutinę galimybę savo žemėje kurti, dirbti, išgyventi?.. Jei niekas nesikeis, susirinksim savo vaikus, ir važiuosim lauk iš Lietuvos. Ūkininkams nereikia numestų trupinių, mes tik norime, kad leistų dirbti ir užsidirbti. Juk nė vienas nesiskundžia tuomet, jei viskas yra gerai“ – apie emigraciją svarstė protesto akcijos dalyviai.
Spąstuose
Klaipėdos Rajono Ūkininkų Sąjungos vadovas Vidmantas Buivydas akcentavo, kad Ūkininkų sąjunga palaiko pavienes iniciatyvas, tačiau kol kas jokių protesto akcijų neorganizuoja. Protesto akcijos yra griežtai reglamentuotos, kaip ir pieno dalinimas gatvėse. Spontaniškai elgtis sąjunga negali, reikia sankcionuotiems mitingams susitvarkyti reikiamus dokumentus, gauti leidimus.
„Šiandien, vos pabandžius prasižioti ir išsakyti savo nuomonę, gali labai reitai būti areštuotas su visa bačka” – apie laisvą žodį ir saviraišką šiandien, samprotavo V. Buivydas.
Šiuo metu ruošiamas bendras ūkininkų kreipimasis į ministrę pirmininkę Ingridą Šimonytę, kadangi anot V. Buivydo, Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas yra neveiklus. Jo nuomone, negalima leisti lobti pieno perdirbėjams, mūsų ūkininkų sąskaita. Už dvidešimt septynis centus, nė buteliuko vandens nenusiperkame, o kur tai matyta, jog ūkininkai gauna mažiau nei trečdalį pieno kainos už litrą. „Šiandien mūsų pieno ūkiai yra spąstuose, visi yra pakabinę dantis ant ūkininkų, kai kam karvės per daug bezda, o ką jau kalbėti apie visokius reikalavimus, biurokratiją. Ūkininkai yra palikti likimo valiai, tas, kad dirba skursta, o iš jų prakaito pelnosi visai kiti. Manau, kad natūralu, kad žmonės, dirbdami, neskaičiuojant valandų, nori iš to pragyventi oriai, o dabar sudarytos sąlygos dirbti ir skursti”, – akcentavo pašnekovas. Jis tikino, kad Klaipėdos rajono Ūkininkų Sąjunga spontaniškų sprendimų nepriiminės, vasario 8 d. surengtame susirinkime Savivaldybės salėje bus parengtas kreipimasis į Ministrę pirmininkę Ingridą Šimonytę.
Rodo situacijos rimtumą
Lietuvos žemės ūkio rūmų narys, Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias” vadovas Jonas Kuzminskas teigia, kad visuotinis pieno išpylimas, rodo situacijos rimtumą. „Ką čia jau ir bepakomentuosi, ūkininkai pikti, galimai nebemato išeities. Juk pilamas pienas yra kiekvienam ūkiui didžiulis nuostolis” – sako J. Kuzminskas Anot jo, ypatingai skaudžiai drastišką pieno kainų kritimą išgyvena tie ūkiai, kurie ėjo modernizacijos keliu, ėmė paskolas. O dabar Euriboro palūkanų normos drastiškai kyla, kyla elektros, pašarų kainos. Ūkininkai nebeturėdami apyvartinių pinigų, greitai nebegalės vykdyti savo metinių įsipareigojimų, ūkiams gresia bankrotai. Anot jo, šiuo metu Lietuvoje pagaminama 1, 3 milijonai tonų pieno per dieną. esama situacija rodo, kad vietos gamintojų produkcija yra nereikalinga. Pieno perdirbėjai pajėgia produkciją atsivežti ir iš kitur, tačiau įdomiausia tai, kad mūsų kaimynė Lenkija, sugeba tiekti gerokai pigesnę pieno produkciją vartotojams, nors žaliavos kaina yra brangesnė nei Lietuvoje. Lenkijos ūkininkai už litrą pieno gauna apie 42 euro centus. „Kas Lietuvoje su šiuo sektoriumi yra negerai, jei lenkai iš brangesnės žaliavos pasigamina pigesnę produkciją, tai kur Lietuvos problema? Gali būti, kad Lenkijos pienininkai, norėdami patekti į Lietuvos rinką, galimai dempinguoja pieno produkcijos kainas“, – klausia specialistas. Jis juokavo, viena laimė, kad dabar žiema, vasaros metu, jei pienu būtų pradėtos laistyti pienu miestų gatvės, grėstų ir sanitarinė katastrofa. Jis akcentavo, kad Lietuvoje vyrauja oligopolinė sistema, o valstybė negali reguliuoti antkainių, pelno normų. Ūkininkų bėdas iš dalies galėtų spręsti kooperacija, ar Europos komisijos inicijuoti referenciniai pirkimai, kurie yra praktikuojami ir kitose šalyse.
Ministras reiškė susirūpinimą
Vykstant masiniams ūkininkų protestams, Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas spaudos konferencijoje apgailestavo ir žadėjo ieškoti sprendimų. Tik ūkininkams iki šiol neaišku, kur bus ieškoma ir kada jie bus surasti? Kaip sakė ūkininkė V. Gedminienė, visi viską supranta, bet kažkodėl nieko nedaro.
