Singapūro universitetas pirmadienį pranešė, kad 1980–2020 metais dėl žmogaus išmetamų teršalų ir kitų taršos šaltinių, pavyzdžiui, miškų gaisrų, visame pasaulyje per anksti mirė apie 135 mln. žmonių.
Pirmadienį Singapūro Nanjango technologijų universitetas (NTU), pristatydamas savo tyrimų rezultatus, teigė, kad tokie meteorologiniai reiškiniai kaip „El Nino“ ir Indijos vandenyno dipolis pablogino šių teršalų poveikį žmonėms, padidindami jų koncentraciją ore.
Smulkios kietosios dalelės, kurių skersmuo mažesnis nei 2,5 mikrometrai (KD2,5), kenkia žmogaus sveikatai, nes dėl itin mažo dydžio gali pateikti į kraujotaką. Šių dalelių yra transporto priemonių ir pramonės įmonių išmetamuose teršaluose, be to, jų atsiranda natūraliai, pavyzdžiui, per gaisrus ir smėlio audras.
Žurnale „Environment International“ paskelbtame universiteto pranešime teigiama, kad smulkios kietosios dalelės 1980–2020 metais visame pasaulyje anksčiau laiko pražudė apie 135 mln. žmonių.
Įrodyta, kad žmonės miršta anksčiau nei vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė nuo ligų ar būklių, kurias galima išgydyti arba kurių, laiku pastebėjus, galima išvengti. Tai insultas, širdies ir plaučių ligos, vėžys.
Tyrimo metu nustatyta, kad dėl meteorologinių sąlygų tokių mirčių skaičius padaugėjo 14 procentų.
Daugiausia mirčių dėl taršos KD2,5 buvo Azijoje – daugiau nei 98 milijonai. Priduriama, kad daugiausia mirčių Azijos regione buvo Kinijoje ir Indijoje.
Tyrimo metu nustatyta, kad Pakistane, Bangladeše, Indonezijoje ir Japonijoje dėl taršos šiomis dalelėmis mirė nuo 2 mln. iki 5 mln. žmonių.
Tai vienas išsamiausių iki šiol atliktų oro kokybės ir klimato tyrimų, kuriame, remiantis 40 metų duomenimis, pateikiamas bendras kietųjų dalelių poveikio žmogaus sveikatai vaizdas.
„Mūsų rezultatai rodo, kad klimato pokyčiai gali padidinti oro taršą“, – nurodė tyrimui vadovavęs NTU Azijos regiono aplinkosaugos mokyklos docentas Steve’as Yimas.
Singapūro mokslininkai išanalizavo NASA palydovų duomenis apie kietąsias daleles Žemės atmosferoje.
Tyrėjai taip pat išnagrinėjo JAV įsikūrusio nepriklausomo tyrimų centro „Institute for Health Metrics and Evaluation“ statistinius duomenis apie mirties atvejus ligų, susijusių su tarša.
Informaciją apie 1980–2020 metų meteorologinius reiškinius pateikė JAV Nacionalinė vandenynų ir atmosferos administracija (NOAA).
S. Yimas teigė, kad tyrime daugiausia dėmesio skirta tik įprastų meteorologinių sąlygų poveikiui oro taršai, ir pridūrė, kad klimato kaitos poveikis bus būsimų tyrimų objektas.
Prie tyrimo taip pat prisijungė Honkongo, Jungtinės Karalystės ir Kinijos universitetų mokslininkai.
Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, „bendras aplinkos ir namų ūkių oro taršos poveikis“ kasmet pasaulyje nulemia 6,7 mln. ankstyvų mirčių.
