Ką daryti, kad žmogus neįklimptų į ilgą ir varginantį skolos išieškojimo procesą? Savo mintimis su mumis sutiko pasidalinti teisininkas Saulius Narbutas, kuris baigęs teisės studijas nusprendė užsiimti privačia skolų išieškojimo praktika. Jis padeda fiziniams asmenims ir įmonėms atgauti paskolintus pinigus.
– Su kokiomis problemomis susiduriame skolindami pinigus?
– Paskolinti lėšas galima greitai, tačiau reikia suprasti, kad šiuo atveju prisiimame nemažą riziką. Atrodytų, jog pagelbėti bėdoje – garbinga, bet reikia suprasti viena – problemų kyla net su pačiais artimiausiais draugais. Skolos išieškojimas – nėra lengvas procesas. Neretai paprastas žmogus susidūręs su teisine problema, pasijunta apgautas, pamintas, vienišas tamsiame teisinių labirintų miške. Situacija, kai viena šalis neatsiskaito su kita sandorio šalimi yra būdinga tiek santykiuose tarp fizinių asmenų, tiek santykiuose tarp juridinių asmenų. Dažnai gali kilti įvairių sunkumų dėl paties skolos fakto įrodymo. Pagrindinė to priežastis – neišsaugoti arba nepasirašyti atitinkami dokumentai. Pinigų skolinimas yra bankų, kredito unijų veikla. Čia besiskolinančiojo situaciją vertina profesionalai, jie geba numatyti potencialias galimybes grąžinti skolas. Paskolinti didžiules pinigų sumas galima greitai, bet reikia prisiminti, kad, po kurio laiko teks ieškoti savo pačių pinigų, jei skolininkas pamirš grąžinti – procesas bus ilgas, varginantis ir ganėtinai brangus.
– Su kokiomis situacijomis susiduriate savo praktikoje?
– Teko dirbti su įmonėmis, kurių kredito istorijoje yra daugiau nei 100 bylų. Kreipiasi į mus žmonės, kurie paskolino pinigų sumas savo artimiesiems, nepasirašę jokių dokumentų, sutarčių. Jei nėra skolinimosi faktą pagrindžiančių dokumentų – tuomet tas, kuris paskolino, gali turėti didžiulių nemalonumų, susidurti su begale problemų, siekiant susigrąžinti savo pinigus – išieškoti skolą. Dažnai ranka rašytose sutartyse, žmonės pamiršta nurodyti terminą, per kurį skola turėtų būti grąžinta, ir atėjus pas skolininką susiduria su nuostata – grąžinsiu, bet ne šiandien. Reikia suprasti, kad skolininkų pasitaiko visokių. Bankrutuojančios įmonės neišmoka žmonėms atlyginimų, šiuo atveju tikimybė atgauti tai, kas prarasta labai menka. Nes stambus verslininkas pasidaro beturčiu. Pastatai, nekilnojamas turtas tampa nebe jo. Daug nesusipratimų būna nekilnojamo turto ar brangesnių daiktų pirkimo – pardavimo sandėriuose. Įduodami rankpinigiai be rašytinių sutarčių. Būna, kad įdavę menkas sumas rezervuojasi namus, ar kotedžus ir vilkina galutinį atsiskaitymo faktą. O juk sutartyje nenumatyti terminai.
– Ar skolinant pinigus vertėtų numatyti palūkanas?
– Tikrai taip. Iš savo darbo patirties pasakysiu, kad veltui skolinti yra neverta. Teisininkai susiduria su įvairiausiais skolininkais, kurie sukasi visais įmanomais ir neįmanomais būdais, vengia grąžinti skolas. Tai gali būti ir fizinis asmuo, ir stambaus verslo atstovas, įmonės vadovas. Paveda ir giminės, artimieji bei draugai. Todėl, jei turite laisvų pinigų, rekomenduočiau juos išleisti savo reikmėms, ar investuoti. Skolinti yra labai rizikinga. Turime mes klientų, kurie kreipiasi į mus, kad patikrintumėme žmogaus, ar įmonės, kuris prašo paskolos kredito istoriją. Mes tokias paslaugas teikiame. Tai padeda išvengti galimos rizikos.
– Kaip sprendžiate skolininko ir skolintojo nesutarimus, juk susikirtus interesams neretai žmonės vengia kontakto, susitikimų, bendravimo, nebeatsakoma į laiškus, skambučius?
Būna visokių situacijų.Skolininkai neįvykdę savo įsipareigojimų dažnai yra linkę kaltinti kitus. Jie piktinasi, rašo komentarus, grasina, skundžia. Dirbant skolų išieškojimo srityje būtina priprasti prie streso. Atvirai pasakysiu – skolų išieškojime nedaug romantikos, bet juk kažkas ir tai turi daryti. Mūsų darbe – niekada nebūna patenkintos abi pusės. Džiaugiasi klientai atgavę užsisenėjusią ir iš pirmo žvilgsnio beviltišką skolą. Skolininkai tampa nelaimingais, nes tenka jiems padengti ne tik skolą, bet ir išieškojimo kaštus.
– Kokia mažiausia suma dėl kurios galėtų kreiptos asmenys ar įmonės dėl išieškojimo?
– Mažiausios sumos nėra. Jei klientas kreipsis – išieškosime net vieną centą. Be abejo, mes dar prieš pradėdami darbą, aptariame su klientu esamą padėtį, aiškinamės, ar verta pradėti tam tikrus skolos išieškojimo teisinius veiksmus. Komunalininkai, internetinio ryšio teikimo bendrovės, kanceliarinių prekių parduotuvės, pristato nedideles įsiskolinimų sumas, tačiau kiekviena skola – turi savo istoriją, o prarastas pelnas stabdo veiklos pajėgumus.
– Kada jau reikia žmogui suprasti, kad skolininkas apgaudinėja, vilkina procesus, neketina grąžinti skolos?
– Šiuo atveju konkrečios datos nėra. Rekomenduočiau skolininką stebėti 30 – 40 dienų, bet ne ilgiau. Jei žmogus žada atsiskaityti pusę metų ir to nepadaro, jau verta suklusti. Būna, kai klientai pasakoja, jog vis pažadama atsiskaityti kitą savaitę, o susitikus – ir tuomet nėra pinigų, ir taip tęsiasi pasaka be galo, reikėtų nesibaiminti ir imtis ryžtingų veiksmų. Faktas, kad neužsisenėjusias skolas išieškoti yra daug lengviau. Kiekvieną teisinį žingsnį galima pamatuoti laiku. Jis būna tinkamas, arba praleistas. Skolų išieškojimo darbe reikia kantrybės, gebėjimo bendrauti, susitarti, derėtis. Skolininkų neverta gąsdinti ilgais ir nesibaigiančiais teismais. Jei matome, kad bendro sutarimo pasiekti nepavyks, tiesiog kreipiamės į teismą, priverstine tvarka areštuojame sąskaitas. Tuomet, net nepagarbiausiai kalbėjęs skolininkas pasidaro nuolankesnis, ieško bendrų susitarimo taškų.
