Teroristui Briuselyje taikiusis konkrečiai į Švedijos piliečius, LRT RADIJO bendradarbė Švedijoje Vaida Strazda sako, kad šalis sukrėsta išpuolio ir to, kad saugiai švedai nebegali jaustis ne tik savo šalyje, bet ir užsienyje. V. Strazda „Svarbiai valandai“ sako, kad paskutiniu metu sparčiai keičiasi ir pačių švedų požiūris į migrantus.
„Ta šalis, kuri buvo tokia tolerantiška, humaniška, sakė, kad mes su savo demokratija parodysim jums tikrą gražų gyvenimą, kaip gėris ir šviesa čia vyrauja… Tikrai Švedija pasaulyje turėjo tokį įvaizdį. <...>
Premjeras spaudos konferencijoje paminėjo šiuos dalykus ir pabrėžė, kad turime likti prie jų. <...> Tačiau sakė tai, kad <...> „kitokio požiūrio žmonės“ ateina į mūsų sistemą ir išnaudoja, ją niekina, ir dėl to mus menkina, žudo, tai netoleruotina.
Švedų požiūris į migrantus, atvykėlius, labai sparčiai keičiasi – net ir tarnybos, tyliai nesiafišuodamos, daug intensyviau dirba, kad rastų žmones, kurie neturi teisės gyventi Švedijoje, turi palikti šalį. Iki šiol tai buvo tik popieriniais laiškais siuntinėjimai su priminimu išvykti iš šalies, dabar jau yra kur kas griežtesni veiksmai“, – teigia V. Strazda.
Pasak Baltijos gynybos koledžo studijų vadovės Astos Maskaliūnaitės, prieš švedus nukreipta ataka nereiškia, kad kurį laiką gana liberalia buvusi Švedijos migracijos politika buvo nesėkminga. Anot specialistės, vėl padažnėję išpuoliai Europos valstybėse yra veikiau konflikto Artimuosiuose Rytuose atgarsiai.
„Turint omeny, kad vis dėlto nemažas kiekis teroristinių išpuolių, jei ne visi, įvykdomi žmonių, kurie yra Europos piliečiai, ta migracijos politika šito klausimo neišspręstų. Reikia kitų sprendimų. Jie labiau susiję su mūsų saugumo institucijų gebėjimų stiprinimu nei su migracijos politikos keitimu“, – mano A. Maskaliūnaitė.
Pašnekovė taip pat pažymi, kad dabar paaštrėjęs Izraelio ir palestiniečių konfliktas akivaizdžiai kaitina aistras ir lemia išpuolius Europos šalyse (neseniai įvyko ir išpuolis, kai šiaurės Prancūzijoje buvo nužudytas mokytojas).
„Daugumoje tų islamistų pasisakymų yra parodoma kaip pavyzdys, kokie Vakarai yra neteisingi, kaip jie negerai elgiasi ir taip toliau. Taigi tai, kad įvyko konflikto paaštrėjimas, turi įtakos. Šalys tą supranta, yra sustiprintos saugumo priemonės – konflikto atgarsiai iš tiesų yra girdimi Europoje. Galima tikėtis, kad ir toliau teks gyventi tokioje kiek sustiprintoje aplinkoje“, – „Svarbiai valandai“ sako Baltijos gynybos koledžo studijų vadovė A. Maskaliūnaitė.
Daugiau – pokalbio įraše.
