Pasklidus įtarimams, kad Estiją ir Suomiją jungiantis dujotiekis ir komunikacijos kabelis Baltijos jūroje galėjo būti pažeistas ne be Rusijos įsikišimo, trečiadienį Nacionalinis krizių valdymo centras sušaukė Jungtinės grėsmių prevencijos ir krizių grupės posėdį. Pakeltas budrumo lygis prie strateginių objektų, vidaus reikalų ministrė pranešė, kad sustiprintas patruliavimas prie Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų terminalo.
Apie tai – pokalbis laidoje „Dienos tema“ su energetikos ekspertu Romu Švedu ir gamtinių dujų perdavimo operatoriaus „Amber Grid“ generaliniu direktoriumi Nemunu Bikniumi.
– Pone Švedai, mes konstatuojame, kad dujotiekį galbūt galėjo sugadinti Rusija. Norvegijos seismologijos institutas informavo, kad Baltijos jūroje, tarp Suomijos ir Estijos, užfiksavo tikėtiną sprogimą, o vėliau buvo aptiktas ir dujotiekio nuotėkis.
Toje vietoje buvo užfiksuoti esą Rusijos laivai. Bet koks galėjo būti tikslas to dujotiekio pažeidimo, nes juk tai nepaveikė dujų tiekimo grafiko?
R. Švedas: Tikslas, matyt, akivaizdus. Čia yra hibridinio karo tąsa. Tai reiškia sukurti paniką, ypač artėjant žiemai, artėjant šildymo sezonui, kad tiek vyriausybės, tiek žmonės patirtų įtampą, paniką ir kad ji būtų palaikyta. Siekiama tiesiog sukurti baimę, laikyti, sakyčiau, visą šį regioną baimėje.
Bet akivaizdu, kad tai nepavyko. Baltijos šalių regionas, kartu su Suomija, kartu su Lenkija turi tokią stiprią dabar sukūrę energijos tiekimo sistemą, kad sutrikdyti energijos tiekimo sistemos nepavyko.
– Pone Bikniau, jūs turite jungtis su Lenkija ir Latvija. Kaip jos apsaugotos? Ar jos saugios? Ar gali atsitikti kažkas panašaus, kas atsitiko jūroje?
N. Biknius: Turbūt svarbu pažymėti, kad mes turime iš viso tris galimus šalies aprūpinimo šaltinius. Tai Latvija, Lenkija ir suskystintųjų gamtinių dujų terminalas. Saugykla Latvijoje, kur laikomos sukauptos dujų atsargos, yra beveik pilna. Mūsų sistema yra įrengta po žeme.
Jau nuo karo pradžios mes padidinome savo parengtį ir skiriame žymiai daugiau dėmesio sistemos apsaugos. Ėmėmės kitų priemonių, kad galėtume tą sistemą geriau stebėti ir užtikrinti jos saugumą.
– Jūs pasakėte, kad nuo karo pradžios ėmėtės saugumo priemonių, energetikos ir vidaus reikalų ministrai irgi tikino, kad Lietuva yra pasirengusi bet kokioms atakoms, nes papildomų apsaugos priemonių imtasi dar nuo Rusijos karinės invazijos Ukrainoje pradžios ir dujotiekio „Nord Stream“ sprogimo 2022-aisiais. Bet ar tai reiškia, kad netikėtumo faktoriaus negali būti? T. y. ar neatsitiks taip, kad slėgis staiga kris ir nereiks ieškoti, kur įvyko avarija ar kažkoks incidentas?
N. Biknius: Į technines detales nenorėčiau leistis, tačiau sistema yra stebima 24 val. per parą. Kaip minėjau, mes turime keletą galimų tiekimo šaltinių. Kartu, aišku, turime komandą, kuri yra pasiruošusi išvykti ir greitai lokalizuoti, tvarkyti kažkokią vietą. Požeminio dujotiekio situacija skiriasi nuo povandeninio dujotiekio.
– Kai sakote, kad turite savo komandą, jūs kalbate apie civilius žmones? Ar jūs bendradarbiaujate su, pavyzdžiui, Krašto apsaugos ministerija ar Vidaus reikalų ministerija, kuri irgi užtikrina strateginių objektų apsaugą?
N. Biknius: Mes turime savo komandą, technines komandas, kurios yra pasiruošusios išvykti, jeigu yra poreikis. Kartu, žinoma, dirbame tiek su Krašto apsaugai, tiek Vidaus reikalų ministerijai pavaldžiais subjektais.
– Ar po šito incidento jums priklausantys dujotiekiai dar papildomai bus saugomi? Ar tam kol kas nėra jokios būtinybės?
N. Biknius: Mes skiriame papildomai tam daugiau dėmesio ir instruktavome žmones dėl akylesnio stebėjimo, dėl didesnio susitelkimo į tam tikrus taškus.
– Pone Švedai, o kur yra jautriausios energetikos infrastruktūros vietos Lietuvoje?
R. Švedas: Kalbėdamas apie strateginės infrastruktūros apsaugą apskritai, aš sakyčiau, kad yra net trys svarbiausi dalykai. Pirmas dalykas, reikia ją apsaugoti, t. y. fiziškai apsaugoti, stebėti. Antras dalykas, reikia būti pasiruošusiems ją greitai atstatyti, o trečias dalykas, reikia ieškoti, kas buvo iniciatorius, t. y. kas autorius, kas įvykdė tuos teroristinius aktus, ir tvarkytis su šaltiniu, su teroristais.
Atsižvelgiant į kiekvieną iš šių trijų aspektų, saugojimą – taip, svarbiausi infrastruktūros objektai, energetikos infrastruktūros objektai yra stebimi, ir ne tik energetikos, yra stebimi ir kiti objektai, kaip kad transporto ar kiti. Bet netgi šiuo atveju galima sakyti, ar tai vykdoma, ar nevykdoma, yra nesusipratimų, viešai spaudoje pasirodžiusių, su turistais, darančiais fotografijas prie vieno ar kito objekto. Iš tikrųjų tiek įmonių apsauga, tiek bendrovių apsauga, tiek policija dirba savo darbą, bet prie kiekvieno punkto, kiekvieno bokšto ar prie kiekvieno vamzdžio mes žmogaus nepastatysime.
Vadinasi, jeigu kažkas ir atsitiks, tarkime, nugrius elektros stulpas arba atsitiks avarija dujotiekyje, kitas labai svarbus elementas – reikia būti pasiruošusiems maksimaliai greitai atstatyti. Šiuo atveju mums labai svarbi net Ukrainos patirtis, Lietuvai ir Baltijos šalims, nes Ukraina patyrė praeitais metais energetinį terorizmą ir jai reikėjo vienu metu daug atstatyti įvairių energetikos objektų ir mes turime vadovautis tuo, kad turėtumėm būti pasiruošę tinkamas medžiagas ir tinkamus žmones, kurie gali tai padaryti. Tai yra tai, ką ir komentavo „Amber Grid“ vadovas N. Biknius, tai yra labai svarbu.
Nors jau visas pasaulis ir Europa buvo nuėjusi to link, kad dėl efektyvumo kaštų ir naudos analizės ekonomikos, sakė, kad per daug atsarginių įvairių dalių nereikėtų kaupti, nes sandėliavimas kainuoja. O karas ir karo patirtis mums rodo, kad iš tikrųjų reikia turėti, saugoti ir laikyti tų strategiškai svarbiausių medžiagų, kuriomis mes galėtumėm greitai atstatyti. Atstatymas yra geras dalykas. Kodėl? Nes trys Baltijos šalys, Suomija, Lenkija yra sukūrusios daug skirtingų energijos tiekimo kelių, dujos yra tiekiamos per įvairius terminalus, įvairius vamzdynus. Taip, kaip ir elektra. Tai yra gerai. Tad jeigu vienam tiekimo šaltiniui kažkas atsitinka, tai energija yra tiekiama per kitus tiekimo šaltinius, o anie galėtų būti remontuojami.
Suremontuoti šiais laikais galima gana greitai, aišku, priklauso nuo situacijos, bet netgi ir dujotiekiai „Nord Stream“, esant pageidavimui, galėtų būti su suremontuoti, bet, matyt, pats savininkas nenori to daryti.
Yra aišku, kas tokius teroristinius aktus atlieka, tai yra teroristai arba teroristinės valstybės. Mes turime kaimynystėje teroristinę valstybę, todėl mums visiems reikia spręsti, kaip tvarkytis. Ir, sakyčiau, Vakarų pasaulis turi pakankamai jėgos susitvarkyti su teroristine valstybe, bet, matyt, dar šiek tiek trūksta politinės valios.
– Bet mano klausimas buvo, kur yra jautriausia mūsų energetikos infrastruktūros vieta? Tai ką jūs išskirtumėte? Tai būtų terminalas ar yra kažkas dar kito, kas yra dar jautriau?
R. Švedas: Kur yra jautriausia, tai reikėtų žiūrėti. Dabar viešai įvardinti tas sritis galbūt būtų nelabai protinga, nežinau, kiek yra prasmės tą daryti, nes mūsų nedraugai išgirs ir tada pasižymės tas sritis, bet jas galima gana paprastai išmąstyti. Tai įsivaizduokite mūsų valstybės Lietuvos gyvenimą ir tas sritis, kurioms funkcionuoti reikalinga energetika.
Atskiroms mūsų valstybės funkcijoms gyvybiškai reikalingas elektros tiekimas, kitoms sritims gyvybiškai reikalingas dujų tiekimas. Vėlgi, elektra ir dujos viena kitą gali pakeisti, bet aš sakyčiau, kad mūsų užduotis yra užtikrinti nepertraukiamą energijos tiekimą, t. y. kad tas energijos tiekimas, kad ir koks jis būtų, ar elektra, ar dujos, arba jeigu ir to, ir to nėra, yra ir, pavyzdžiui, elektros generatoriai, ar tai būtų dyzeliniai, ar tai būtų kiti, kad mes sugebėtume tai užtikrinti.
Aš galiu pasakyti, kad šiandien patirtis liudija, pavyzdžiui, tos jungties tarp Estijos ir Suomijos patirtis, kad trys Baltijos šalys yra tinkamai pasiruošusios tokiems galimiems teroristiniams aktams, kai bandoma sutrikdyti energijos tiekimą.
Tai jeigu mūsų terminalas išeis iš rikiuotės ar jo darbas bus laikinai sustabdytas, aš kalbu apie gamtinių dujų terminalą, tai mes turime gamtinių dujų jungtį su Lenkija, kaimynystėje mes turime požeminę gamtinių dujų saugyklą Latvijoje. Taip kad nebus taip, kad mes neturime tiekimo iš alternatyvių šaltinių. <...>
– Ypač karo su Ukraina pradžioje buvo užfiksuota daugybė keistų žmonių, kurie fotografuodavo mūsų energetikos infrastruktūrą ir jie buvo perduoti mūsų specialiosioms tarnyboms. Ponas Švedas sako, kad tai buvo turistai. Ar jūs, pone Bikniau, tokių atvejų fiksavote?
N. Biknius: Na, aš žinau apie tokius atvejus, konkrečiai mūsų sistemos objektuose tokių agresyvių fotografuotojų nebuvo, bet žinau, kad kitose infrastruktūros įmonėse yra pasitaikę.
– Žiūrėkit, klausimas toks, gal ne visai jums, bet vis dėlto – šiandien NATO generalinis sekretorius sakė, kad Rusija būtinai sulauks NATO atsako, jeigu bus įrodyta, kad to dujotiekio pažeidimas yra jos darbas. Suprantu, kad jūs nesate kariškis, pone Bikniau, bet kaip jūs įsivaizduojate, koks galėtų būti atsakas tokiu atveju, ką galima padaryti, kai sugadintas dujotiekis?
N. Biknius: Pirmiausia tai turbūt yra atgrasymo ir patruliavimo ties tokiais objektais klausimas. Mano supratimu, tai būtų veiksminga priemonė, bet turbūt kariškiai tikrai žino savo darbą ir savo priemones, gali būti, kad jie turi jų žymiai daugiau.
