Neseniai Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas Vydas Gedvilas įteikė Telšių sporto ir rekreacijos centro vadovui Vaciui Butkui LKF III laipsnio atminimo medalį už nuopelnus Lietuvos krepšiniui. Ta proga pakalbinome straipsnio herojų.
Justina Lukošienė
Kalbintas Vacys Butkus neslėpė, kad tikrai nesitikėjo šio apdovanojimo ir jam tai buvo tikra staigmena. „Juokiausi ir klausiau prezidento, už kokius nuopelnus, nes, atrodo, kad nesu toks nusipelnęs krepšiniui. Jis nepaatviravo už ką, tiesiog pasakė, kad nusipelniau, ir viskas. Pernai Telšiuose balandžio 19-22 dienomis vyko „7bet-NKL“ finalo ketvertas, kai žaidė ir mūsų krepšinio klubas „Telšiai“. Buvome renginio šeimininkai, todėl turėjome viską suorganizuoti – nuo greitosios medicinos pagalbos, policijos iki priėmimo ir maitinimo. Galbūt, kaip aš galvoju, šį apdovanojimą skyrė už tą organizacinį indėlį. Visgi, manau, kad jis neturėtų būti asmeninis, o skirtas visam Sporto ir rekreacijos centro kolektyvui, kadangi nėra taip, jog tik direktorius pats vienas viską daro, dirbo visa komanda. Taip pat praėjusių metų vasarą vyko LKL varžybos. Mažeikių komandos namų aikštelė neatitiko keliamų aukštų reikalavimų, norint žaisti pajėgiausioje šalies lygoje, tačiau lyga suteikė galimybę savo namų rungtynes žaisti Telšiuose. Kuomet užsimezgė bendradarbiavimas tarp Mažeikių „M Basket“ komandos, Telšių rajono savivaldybės bei Telšių sporto ir rekreacijos centro, pradėjome vykdyti būtinus Telšių arenos atnaujinimo darbus. Buvo išties daug reikalų: reikėjo ir apšvietimą pakeisti, ir papildomai tribūnų, ir parketą apklijuoti… Mes administruojame tą objektą, todėl turėjome viską padaryti, kad arena atitiktų visus keliamus reikalavimus. Galima daryti prielaidą, kad šis apdovanojimas yra už tuos du kertinius renginius“, − svarstė Telšių sporto ir rekreacijos centro vadovas.
V.Butkus 2002 m. Šiaulių universitete baigė Kūno kultūros ir sporto pedagogikos bakalauro studijas. Nuo 2004 iki 2019 m. dirbo Telšių „Džiugo“ gimnazijoje kūno kultūros mokytoju, o nuo 2018 m. pradėjo eiti vedėjo suaugusiųjų sportui pareigas Telšių sporto ir rekreacijos centre. Pašnekovas prisiminė, kad vieną dieną sulaukė skambučio iš buvusio centro direktoriaus Juozo Simanausko, kuris jam ir pasiūlė šias pareigas. „Atvažiavau, pasikalbėjome. Jiems reikėjo tokio žmogaus, kuris būtų atsakingas už Telšių rajono suaugusiųjų sporto skatinimą ir plėtojimą, fizinio aktyvumo specialistų veiklos koordinavimą. Kaip tik buvo 15 metų, kai išdirbau „Džiugo“ gimnazijoje, išėjau per Mokytojų dieną ir pasiryžau čia ateiti dirbti. Išėjus buvusiam direktoriui į užtarnautą poilsį, dvejus metus ieškojome kandidatų į šią poziciją, tačiau norinčiųjų neatsirado. Aš ir pats nenorėjau, bet įkalbintas Švietimo ir sporto skyriaus vedėjos Linos Leinartienės, pasiryžau ir pateikiau prašymą“, − prisiminė V.Butkus, pažymėjęs, kad šių metų balandžio pirmąją bus antri metai, kai jis atsistojo prie Telšių sporto ir rekreacijos centro direktoriaus vairo.
Tuomet naujasis įstaigos vadovas išsikėlė tikslus siekti, kad Telšių sporto ir rekreacijos centre būtų įsteigtos populiarios sporto šakos, kad kuo daugiau mokyklinio amžiaus vaikų įsitrauktų į sportinę veiklą, ugdytų savo fizines galias, tobulėtų, siektų aukšto sportinio meistriškumo. Taip pat teigė ieškosiantis naujų iniciatyvų, skatinant Telšių rajono gyventojų fizinį užimtumą ir neįgaliųjų integraciją į visuomenę per sportinę veiklą, sportinių renginių organizavimą ir vykdymą. Kuo šiandien galėtų pasidžiaugti, V.Butkus akcentavo patvirtintą Telšių rajono 2023-2030 m. fizinio aktyvumo ir sporto strategiją. Telšių rajono fizinio aktyvumo ir sporto strategijos dokumentu siekiama, įvertinus esamą rajono sporto situaciją, įvardinti pagrindinius tikslus, uždavinius ir priemones, užtikrinančius sklandžią sporto plėtrą rajone bei suformuluoti rajono sporto plėtros viziją. Tikslas – sudaryti palankias aplinkos sąlygas Telšių rajono gyventojų visų socialinių grupių fizinio aktyvumo skatinimui, sveikatos stiprinimui ir išsaugojimui, laisvalaikio užimtumui ir gyvenimo kokybės gerinimui, talentingų sportininkų paieškai ir jų nuosekliam meistriškumo ugdymui.
Kalbėdamas apie opiausias problemas, Telšių sporto ir rekreacijos centro direktorius akcentavo, kad Telšiuose susiduriama su trenerių ir sporto bazių trūkumu. „Sulaukiame klausimų, kodėl negalime priimti daugiau sporto šakų. Pirmiausia − salės nėra guminės. Jeigu atsirastų toks maniežas kaip Kaune ar Vilniuje, tuomet atlaisvėtų salių, būtų galima pagalvoti ir apie kitas sporto šakas. Pas mus yra 11 sporto šakų (lengvoji atletika, sunkioji atletika, šiuolaikinė penkiakovė, stalo tenisas, boksas, tinklinis, dziudo, šachmatai, krepšinis, plaukimas), užsiėmimus lanko 390 vaikų, dar sportuoja vaikai, kurie lanko futbolo treniruotes. Kita problema – trenerių trūkumas. Kalbant apie plaukimą, per centralizuotą priėmimo sistemą sulaukėme daugiau nei 100 prašymų norinčiųjų lankyti plaukimo treniruotes, iš kurių galėjome patenkinti tik 30. 70 liko už borto vien dėl to, jog neturime pakankamai trenerių. Ieškojome, tačiau ir Plungė, ir Klaipėda, ir Mažeikiai, ir Tauragė, ir Šilalė neturi plaukimo trenerių. Buvo Šiauliuose atsiradę, bet jie paskaičiavo, kad neįtilptų į savo darbo valandas. Pas mus trenerių amžiaus vidurkis yra 53,5. Imtynių treneris jau išeina į užtarnautą poilsį, šiuolaikinės penkiakovės treneris irgi netoli pensijos, ir neaišku, kas juos pakeis. Tai yra didžiausia problema“, − dėstė V.Butkus.
Paklaustas, kaip vertina moksleivių fizinį aktyvumą, pašnekovas mano, kad po pandemijos situacija yra stipriai pagerėjusi, nes, pasak jo, iki kovidinio laikotarpio patiems treneriams reikėdavo eiti skatinti mokinius, jog šie įsitrauktų į sportines veiklas. „Dabar treneriams nereikia labai eiti ieškoti mokinių, kurie norėtų sportuoti. Na, gal tik boksas ir imtynės, kur vaikai sunkiau susirinko. Kai paleido centralizuotą priėmimo sistemą, vietos iškart buvo užpildytos. Vaikai noriai ateina sportuoti, kai kur grupės perpildytos. Žinoma, mažesnieji dažnai migruoja iš vienos sporto šakos į kitą, norėdami kuo daugiau jų išbandyti, o vyresni yra linkę apsistoti ties viena sporto šaka“, − kalbėjo įstaigos vadovas, pastebėjęs tendenciją, kad tarp jaunimo dabar ypač populiarėja tinklinis. „Matyt, dabar atėjo toks metas, kai mokiniai nori šiek tiek pasyvesnio sporto. Išties daug kas žaidžia tinklinį, nes ši sporto šaka tinkama tiek merginoms, tiek vaikinams. Sako, kad krepšinis yra mūsų antra religija. Galbūt tarp vilniečių, kauniečių ar klaipėdiečių, bet Telšiuose jaunimas ne taip aktyviai renkasi lankyti krepšinio užsiėmimų“, − dalijosi savo įžvalgomis V.Butkus.
Tai koks gi tas sėkmės receptas, padedantis išugdyti gerą sportininką? V.Butkus neabejoja, kad didelę reikšmę tam turi duotas talentas ir labai stipri trenerio kompetencija. „Na, yra ir tokių atvejų, kai ir iš netalentingo pavyksta išugdyti sportininką, jei įdedama 120 proc. juodo darbo. Neseniai vykusio seminaro metu VDU Švietimo akademijos profesorius Albertas Skurvydas pasakė, kad treneriai vis spaudžia vaikus dėl rezultatų. O kodėl jų reikia? Nes nuo to priklauso jų atlyginimas. Perspaudus, perdega organizmas, rezultatai nebekyla, vaikas arba meta tą sporto šaką, ar išvis nenori sportuoti. Treneriai turi numatyti ciklus, kad nebūtų persitreniravimo, turėti kompetencijas, važiuoti į seminarus, tobulintis“, − vardijo Telšių sporto ir rekreacijos centro vadovas.
Pasisukus pokalbiui apie šeimą ir sporto reikšmę jo gyvenime, straipsnio herojus sakė, kad praeityje aštuonerius metus kultivavo sunkiąją atletiką, bet dėl traumų teko pasitraukti iš šios sporto šakos. Nors nebeužsiiminėja profesionaliu sportu, tačiau, anot jo, sportas buvo ir yra vienas iš jo gyvenimo variklių. Sportui neabejingos ir Butkų atžalos, ypač jaunėlis, besimokantis dvyliktoje klasėje. „Vyresnysis sūnus bandė eiti mano pėdomis, šiek tiek lankė sunkiąją atletiką, krepšinį, bet suprato, kad yra daugiau linkęs prie programavimo, todėl įstojo į IT, o jaunesnysis jau nuo mažumės buvo judrus, aktyviai sportavo, visur dalyvavo. Jau 8 metus lanko futbolą. Aišku, dabar paskutiniai metai mokykloje, kiek kalbėjome, jis galvoja eiti tarnauti į kariuomenę“, − pasakojo pašnekovas, tvirtinantis, kad niekada nevertė savo sūnų įsitraukti į sportines veiklas. „Manęs niekas nevertė ir aš neverčiu. Kartais tėveliai perspaudžia, nes patys sportavo ir žūtbūt nori, kad jų vaikas užsiimtų būtent ta sporto šaka. Negali taip būti. Tokiu atveju vaikas eis tiesiog per prievartą, paskui jis arba mes tą sportinę veiklą, arba apskritai iš jo neišeis sportininkas. Aš nė vieno savo sūnaus neverčiau sportuoti, leidau pasirinkti tai, kas prie širdies. Turime duoti vaikams laisvę pasirinkti“, − konstatavo pašnekovas, palinkėjęs visiems atrasti malonumą sportuoti bei nepamiršti daugiau judėti.
