Šiemet Žemės pereikvojimo diena minima rugpjūčio 2-ąją. Ji rodo metą, kada išeikvojame išteklius, kuriuos planeta geba atkurti per metus, ir pradedame naudoti kitiems metams suplanuotą resursų – vandens, dirvožemio, miškų – kiekį.
Prieš 50 metų ši diena buvo minima gruodžio pabaigoje ir nuo tada kas dešimtmetį maždaug mėnesiu paankstėja.
Konkretus skaičiavimas atliekamas planetos biologinį pajėgumą dalijant iš žmonijos ekologinio pėdsako ir padauginus iš 365 dienų skaičiaus. Tiesa, skaičiavimams naudojami kelerių metų senumo situaciją atspindintys duomenys, tačiau fakto, jog 8 milijardai žmonių gyvena ne pagal planetos išgales, nekeičia.
„Žemės biologinis pajėgumas yra įvairūs biologiniai ištekliai, tačiau šituose skaičiavimuose, kaip ir daugelis mokslininkų sako, yra labai daug netikslumų, nes labai daug neįvedama įvairių faktorių, galbūt dėl to, kad būtų per daug sudėtinga skaičiuoti“, – LRT TELEVIZIJOS laidai „Svarbi valanda“ aiškina Gamtos mokslų centro vyriausioji mokslo darbuotoja Jurga Motiejūnaitė.
Pasak jos, į skaičiavimą neįvedama didelė dalis biologinės įvairovės nykimo, ekosistemų pažeidimo mastas, kai kurie dalykai skaičiuojami kaip atsinaujinantys, nors iš tiesų jie nėra atsinaujinantys.
„Taigi situacija yra daug blogesnė“, – pabrėžia ji.
J. Motiejūnaitė nurodo, kad Žemėje yra likę vos trys procentai sausumos, kur ekosistemos yra geros ar nepažeistos būkles.
„Pagal 2019 m. – vadinasi jau penkių metų senumo – Jungtinių Tautų duomenis, pasaulyje trys ketvirčiai Žemės ekosistemų yra labai arba netgi negrįžtamai pažeista ir maždaug du trečdaliai jūrų ir vandenynų ekosistemų“, – pasakoja pašnekovė.
Ji taip pat nurodo, kad pagal tą pačią Jungtinių Tautų ataskaitą, milijonui rūšių gresia išnykimas, daugeliui jų liko tik keli dešimtmečiai.
„Daugeliui lietuvių atrodytų nelabai svarbus dalykas, bet, pavyzdžiui, tokia ekosistema kaip koralų rifai, per pastarąjį dešimtmetį sumenko 14 proc. ir skaičiuojama, kad maždaug vidutinio žmogaus gyvenimo laikotarpyje jie gali ir visiškai išnykti“, – sako Gamtos mokslų centro vyriausioji mokslo darbuotoja.
Vakarų Europoje dauguma šalių išteklius išnaudoja per keturis ar penkis mėnesius. Šiaurės Europos šalys savo ribas viršija šiek tiek greičiau nei Pietų šalys.
Pasaulio šalių, išteklius išnaudojančių sparčiausiai, dešimtuko viršūnėje – Kataras, metams skirtus resursus sunaudojęs per 41 dieną. Nedaug nuo jo atsilieka Liuksemburgas, po kurio rikiuojasi Kanada, Jungtiniai Arabų Emyratai ir Jungtinės Valstijos, o sąrašą užbaigia Suomija bei Pietų Korėja.
Tarp dešimties šalių, kurios arba mažai vartoja dėl skurdo, arba yra turtingos išteklių, arba ir viena, ir kita – Beninas, Pietų Sudanas, Malis.
