„Šeimos centras“, jungiantis gydytojų Irenos Miškinienės ir Alberto Kojelės individualias įmones, dar tvirčiau žengia į 21-erius gyvavimo metus, mat gydymo įstaigos darbuotojų komandą papildė nauja šeimos gydytoja Marija Mikašauskienė, sekanti mamos Irenos pėdomis, bei po gana ilgos pertraukos sugrįžo darbuotis vaikų ligų gydytoja Audronė Dargužienė.
Justina Lukošienė
Nuo šių metų rugpjūčio 1 d. „Šeimos centre“ pradėjusi dirbti gydytoja Marija Mikašauskienė gimė ir augo Telšiuose. Žemaitės gimnaziją baigusi mergina jau 5-oje klasėje tvirtai žinojo, kad bus medikė. Marijos mama, šeimos gydytoja Irena Miškinienė iki šiol su šypsena prisimena, kaip jos dukra, būdama dar visai mažytė, su šviesaus atminimo močiutės, vaikų ligų gydytojos Irenos Purlienės antspaudu darbuodavosi ant medicininės dokumentacijos. „Buvo pas mus senų, tuščių, nebenaudojamų kortelių, kurias parnešiau iš darbo. O ko tik Marija jose neprirašydavo ir dar viską užtvirtindavo mano amžiną atilsį mamos antspaudu“,– pasakojo I. Miškinienė. Mamos žodžius patvirtino ir pati Marija, pridurdama, kad mokykloje jai sekėsi ir patiko gamtos mokslai – biologija ir chemija, taip pat augo šeimoje, kurioje yra nemažai medikų. „Nuolatos buvo daug kalbama apie mediciną, gydytojus, todėl turbūt jau nuo mažens man į kraują ir sąmonę yra įaugęs tas gydytojo pašaukimas“,– svarstė M.Mikašauskienė. Tačiau gabiai merginai nesvetimas ir menas: ji noriai lankė teatro būrelį, muzikos mokyklą, grodama pianinu skindavo laurus įvairiuose konkursuose. Pasak I. Miškinienės, noras, kad Marija susietų savo profesinį kelią su medicina, labiausiai kirbėjo jos tėčiui, bardui Romualdui.
Pabaigusi gimnaziją, telšiškė įstojo į Lietuvos sveikatos mokslų universitetą (LSMU) Kaune, ten pat pabaigė ir šeimos medicinos rezidentūrą. Specialistė teigė, kad šią plačią medicinos kryptį pasirinko dėl to, jog nesinorėjo specializuotis tik vienoje konkrečioje srityje, taip pat imponavo šeimos gydytojo darbo specifika. „Mačiau mamos darbo kasdienybę, pagalvojau, kad ir man patiktų taip dirbti. Tikrai nenuobodus darbas, nes jame yra visko. O ir šeimos medicinos rezidentūra yra trumpiausia – tik 3 metai, nors numatyta ją ilginti iki 4 metų, taip stiprinant šeimos gydytojo profesiją“, – akcentavo medikė, šiuo metu besimokanti psichoterapijos, kurios svajonė derinti šeimos gydytojo darbą su psichoterapeuto darbu. „Šeimos gydytojo darbe labai reikalingos psichologinės žinios. Kitąkart ateina pacientas, kuriam tiesiog reikia pokalbio, išklausymo, kad jis pasijustų geriau“, – tvirtino šeimos gydytoja. Specialistės žodžiams antrino „Šeimos centro“ iniciatorius, gydytojas Albertas Kojelė, pabrėždamas, jog lankė nemažai kursų apie psichosomatinius skausmus, antidepresantus ir raminamuosius vaistus (trankviliantus), kuriuose įgijo vertingų žinių, pasitarnavusių jo darbo praktikoje. „Tuomet dar niekas nekalbėjo apie depresiją, dabar visuomenė daugiau šviečiama šia tema. Pamenu, kaip pirmajai savo pacientei, uždavęs tik 5 klausimus, diagnozavau depresiją. Manau, kad kiekvienas šeimos gydytojas turėtų tai išmanyti, nes jis yra pirmas specialistas, į kurį kreipiasi pacientas, kai jam yra blogai. Šios srities medikas turi atpažinti net menkiausius žmogaus suicidinio elgesio ženklus. Džiaugiuosi, kad Marija gilina savo žinias. Ji bus tikrai puiki gydytoja“, – kalbėjo A. Kojelė.
Iš Kauno į gimtuosius Telšius su vyru persikrausčiusi M. Mikašauskienė džiaugiasi pabėgusi nuo didmiesčio šurmulio. Anot jos, negalėtų gyventi dideliame mieste, nes yra mažo miesto žmogus. „Viduje jaučiausi ramesnė, „kai nereikia tupėti“ kamščiuose, lėkti kaip akis išdegus, kad suspėčiau. Be to, viskas Telšiuose yra sava, artima sielai ir širdžiai. Dirbu tokioje gydymo įstaigoje, kurios darbuotojų kolektyvas yra tarsi šeima, čia visuomet patarimo galiu kreiptis į kompetentingus specialistus – mamą Ireną, gydytojus Audronę Dargužienę ir Albertą Kojelę“, – vardijo pašnekovė. Gydytoja I. Miškinienė atviravo, kad, dirbdama kartu su savo šviesaus atminimo mama Vaikų poliklinikoje, dažnai į ją kreipdavosi patarimo, jei iškildavo klausimų darbinėje veikloje. „Kai dirbome kartu poliklinikoje, jos kabinetas buvo viename koridoriaus gale, o mano – kitame. Gal kokius 5 kartus per tą priėmimą sureisuodavau. Bet tai parodo, kad tau rūpi, tu domiesi ir ieškai to aiškumo. Taip nenukrenta jauno gydytojo prestižas paciento akyse. Aš ir Mariją raginu, kad jeigu jai kyla kažkokių klausimų, tegul drąsiai kreipiasi į mane, kitus gydytojus“,– sakė I.Miškinienė.
Paklausus, kokia buvo darbo pradžia „Šeimos centre“, jauna medikė teigė, kad viskas vyko gana sklandžiai, mat yra turėjusi nemažai praktikos ir jau buvo paragavusi šeimos gydytojos darbo duonos, tačiau pastebėjo, kad pacientai, išvydę naują veidą vietoje jos mamos, pasijausdavo kiek nejaukiai, lyg truputį išsigąsdavo. Gydytoja I. Miškinienė ramina pacientus, kad ji tebedirba ir dirbs toliau. „Kadangi gydytoja Marija dar neturi daug savo pacientų, ji padės darbuotis ir man su mano pacientais. Svarbu, kad žmonės pasitikėtų nauja gydytoja, bet ir žinotų, jog visada bus galimybė pasikonsultuoti tiek su manimi, tiek su gydytoja A. Dargužiene. Kurį laiką gydytoja nedirbo, pacientai jos labai ilgėjosi. Džiaugiamės, kad mūsų nuostabi kolegė grįžo pailsėjusi, darbinga ir toliau dirbs pilnu krūviu kaip anksčiau. Jos pacientus išlaikėme, stengiamės globoti. Sugrįžus gydytojai, vėl viskas stoja į savas vietas“,– informavo gydytoja, dėkodama visiems kolegoms už darnią bendrystę. Anot jos, sunku įsivaizduoti „Šeimos centro“ registratūrą be registratorės Vilmos Jankauskienės, kurią atostogų metu puikiai pavaduoja Lina Miškinienė. „Moterų sveikata padeda rūpintis gydytoja akušerė-ginekologė Rima Povilaitytė ir akušerė Asta Giedraitienė. Gydymo įstaigoje taip pat darbuojasi odontologų Aidaros ir Dariaus Janulionių šeima“,– pažymėjo I.Miškinienė.
Jau šešioliktus darbo metus „Šeimos centre“ skaičiuojanti vaikų ligų gydytoja Audronė Dargužienė pasidžiaugė, kad, susirgus pacientams, šie gydymo įstaigoje priimami gydytojo konsultacijai tą pačią dieną, jiems atliekami visi reikalingi tyrimai bei paskiriamas gydymas. „Tyrimus atlieka mūsų šauniosios bendrosios praktikos slaugytojos – Aldona Montrimienė, Danutė Mikutavičienė, Aurelija Gargasienė. Gavus tyrimų rezultatus, jau žinome, ar pacientas gali gydytis namuose ambulatoriškai, ar jam reikalingas stacionarus gydymas ligoninėje. Ko gero, geriau ir būti negali, nes čia žmonėms suteikiama skubi pagalba“, – dėstė vaikų ligų gydytoja, pridūrusi, jog jai visada smagu darbuotis „Šeimos centre“ dėl kolegų kuriamos šiltos ir draugiškos atmosferos, kuri persiduoda ir centro pacientams. „Matyt, kaimynystėje esančios Katedros varpų gaudesys nuramina „dūšią“ ir išsklaido visas neigiamas emocijas“,– šypsodamasi pridūrė I. Miškinienė.
Kalbinti gydytojai dėkoja savo pacientams už jų nuoširdumą, gerumą ir supratingumą bei artėjančių švenčių proga linki sveikatos, pozityvumo ir kuo daugiau jaukių, šiltų akimirkų su artimaisiais.
