Svarstydamas siūlymus skelbti atmintinus metus Seimas šią savaitę susikirto dėl prezidento Antano Smetonos asmenybės. 45 parlamentarai kartu su kitais siūlymais dėl sukakčių pateikė projektą kitąmet minint 150-ąsias A. Smetonos gimimo metines 2024 metus paskelbti jo vardo metais.
Šis teikimas ketvirtadienį plenariniame posėdyje susilaukė prieštaringų vertinimų: dalis parlamentarų sakė negalintys paremti siūlymo skelbti „diktatorių metus“, tuo tarpu už A. Smetoną kalbėję parlamentarai pabrėžė jo indėlį valstybingumo atkūrimui.
„Mes kartais matydami tam tikras regalijas žmonių, aš turiu omenyje A. Smetoną, užmirštame, kad jis padarė karinį perversmą, išvaikė Seimą, kitaminčius politikus pasodino į kalėjimą, ir mes, demokratinė valstybė, norime paskelbti šito žmogaus metus“, – per projekto pateikimą sakė socialdemokratas Algirdas Sysas.
A. Sysas taip pat stebėjosi, ar Lietuvai esant demokratine valstybe dera skelbti diktatorių metus, o jo frakcijos kolegas Seimo vicepirmininkas Julius Sabatauskas retoriškai klausė, ar čia tas pats žmogus, kuris „uždraudė visas politines partijas, išskyrus savo partiją“.
Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė konservatorė Paulė Kuzmickienė oponentams atsakė, nepaisant kritikuotinų momentų, vis dėlto kalbama apie pirmąjį Lietuvos prezidentą.
„Tai tikrai yra būtent tos nepriklausomos Lietuvos, Vasario 16-osios nepriklausomos Lietuvos, vienas iš valstybingumo simbolių ir to turime nepamiršti. Turime kalbėti ir apie kitą istorijos dalį, apie kurią jūs užsiminėte, bet vis dėlto turime nepamiršti ir to, kokią Lietuvą jis kūrė, kai buvo išrinktas 1919 metais prezidentu“, – kalbėjo konservatorė.
Kitas konservatorių atstovas Kęstutis Masiulis tuo tarpu dėl A. Smetonos asmenybės vertinimo teigė pritariantis socialdemokratams.
„Ar čia tas pats žmogus, kuris persekiojo krikdemus? Ar čia tas pats žmogus, kuriam mes suteikėme Lietuvos Tarybos nuopelnus? Tai buvo Lietuvos Taryba. Ar galime mes taip vienasmeniškai suteikti šitam autokratui nuopelnus? Aš nežinau. Aš jam labai didelės pagarbos nejaučiu“, – sakė konservatorius.
„Valstietis“ Eugenijus Jovaiša sakė, kad „istorija yra visokia“, o įvairios A. Smetonos biografijos detalės išsamiai išnagrinėtos istorikų.
„Istorija yra ir skausminga, ir pamokanti, ir vertintina. A. Smetonos asmenybė ne kartą yra analizuota istorikų, yra parašyta nemažai knygų, yra visokie asmenybės aspektai aprašyti. Bet prašau atkreipti dėmesį, tai pirmasis Lietuvos, nepriklausomos, atkurtos, prezidentas ir kalbame būtent apie prezidento instituciją ir pagarbą mūsų valstybės šaknims“, – pažymėjo E. Jovaiša.
Lietuviai pripažįsta A. Smetonos nuopelnus dėl atkurto Lietuvos valstybingumo įtvirtinimo tarpukariu, valstybės pažangos tuo metu, tačiau prieštaringų vertinimų sulaukia jo atėjimas į valdžią perversmo būdu ir pasitraukimas iš Lietuvos sovietų okupacijos akivaizdoje.
Taip pat Seimui buvo pristatyti siūlymai 2024 metus skelbti Lietuvos įstojimo į NATO ir Europos Sąjungą bei Lietuvos Dainų šventės metais. Lietuva kitąmet minės euroatlantinės narystės 20-metį ir Dainų šventės šimtmetį.
2025 metus taip pat siūloma skelbti Baroko literatūros, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio bei Lėktuvo ANBO ir Lietuvos aviacijos kūrėjų metais.
Baroko literatūros reikšmė Lietuvoje būtų paminėta sutinkant Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus poezijos rinktinės „Trys lyrikos knygos“ 400-metį, taip pat 2025-aisiais minimos tapytojo, kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-osios gimimo metinės ir lėktuvo ANBO sukonstravimo 100-metis.
Seimas šiems projektams dėl atmintinų metų pritarė po pateikimo, jį toliau svarstys Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija. Svarstymas Seimo posėdyje suplanuotas kitą savaitę.
