Savivaldybės, kurios anksčiau per mėnesį tarybos nariams mokėjo nedideles išmokas, sako, kad įgyvendinti nuo liepos galiojančius pakeitimus ir mokėti algas – sudėtinga. Kai kurie merai jau kreipėsi į Vyriausybę prašydami daugiau lėšų, kiti tikisi didesnio kitų metų biudžeto. Finansų ministerija aiškina, kad savivaldybių pajamos ir taip sparčiai auga.
Širvintų merė skaičiuoja – anksčiau per metus tarybos narių išmokoms reikėjo 42 tūkst. eurų, nuo liepos pakeitus tvarką – reikia 7 kartus daugiau.
„250 tūkst. reikalinga lėšų daugiau, iš kur jų gauti – nežinau. <...> Nuo ko nuimame – nuo senelių maitinimo, nuo kultūros nuimam?“ – retoriškai klausia Živilė Pinskuvienė.
Pinigų sutaupyti merė bando siūlydama pakeitimus – tarybos ar komiteto posėdį praleidusiems politikams alga mažėtų perpus.
„Logiška – noriu ir prieš žmones parodyti, kad jei tarybos narys gauna užmokestį, tai eina į darbą 2 kartus per mėnesį. Iš vyriausybės atstovo gavau teikimą, kad mano reglamentas yra neteisingas ir jei jo nekeisiu, būsiu paduota į teismą, tai greičiausiai susitiksim teisme“, – teigia merė.
Prašydamos daugiau pinigų, į Vyriausybę kreipėsi Kazlų Rūdos ir kelios kitos savivaldybės. Kazlų Rūdoje išmokoms tarybos nariams išaugus 3 kartus iki daugiau nei 600 eurų, naują tvarką įgyvendinti sudėtinga.
„Blogai sekasi, pinigų trūksta, jie nebuvo numatyti savivaldybės biudžetui, tai 160 tūkst. eurų likusiems metams. <...> Kadangi Vyriausybė neperžiūrėjo nei savo, nei savivaldybių biudžetų liepą, nėra paprastai iš kur pinigus ištraukti“, – skundžiasi Kazlų Rūdos meras Mantas Varaška.
Taip pat merai rudenį Seime siūlys keisti tvarką, kad tarybos nariai galėtų gauti ir mažiau nei 20 proc. mero algos, ne būtent tiek, kaip numatyta dabar.
„Tai reiškia, kad jei savivaldybės kišenė leidžia, tegu būna 20 proc., bet jeigu tais metais ar apskritai savivaldybės pajamos nedidelės, būtų galima taikyti mažesnį dydį“, – siūlo meras.
Plungėje išmokos iki tvarkos pakeitimo buvo mažiausios šalyje – iki 43 eurų per mėnesį.
„Dabartiniame etape mums turėtų trūkti 160 tūkst. eurų ir taip – savivaldybė šiemet gerai renka biudžetą, mes turim viršplaninių lėšų ir iš jų turėsim dengt“, – sako Plungės rajono meras Audrius Klišonis.
Kol turi dar lėšų, savivaldybė į centrinę valdžią nesikreipė, bet su asociacija kitiems metams prašys didinti biudžetą.
„Mes svarstome savivaldybių asociacijoje derintis su savivaldybėmis, įvertinti padidėjimus, kad būtų padidintas GPM procento dalis“, – tikina jis.
Savivaldybės aiškina, dėl to, kad viršplanines Lėšas reikės naudoti algoms, gali nukentėti infrastuktūros projektai. Bet finansų ministrė sako – pinigų savivaldybėms turėtų užtekti.
„Žvelgiant į savivaldybių biudžeto pajamas, matome, kad jos renkamos geriau nei buvo prognozuota rengiant biudžetus, savivaldybės turi viršplaninių pajamų, gali pasikoreguoti biudžetus, atsižvelgus į poreikius“, – aiškina ministrė Gintarė Skaistė.
Finansų ministerija aiškina, kad pastaruosius kelerius metus savivaldybių pajamos sparčiai augo, pavyzdžiui, šiemet, palyginti su pernai, padidėjo kone 13 proc. ir viršija 5 mlrd. eurų.
