Paskutinysis pernai įvykęs Savivaldybės tarybos Etikos komisijos posėdis niekuo nenustebino – valdantieji įjungė „mundurų skalbyklę“ ir uoliai švarino mero Tomo Katkaus prestižą. Tačiau Etikos komisijoje tai vyksta nuolat, ypač kai svarstomi Savivaldybės tarybos nariai, priklausantys valdančiajai koalicijai. Vis dėlto šįsyk dėmesio verta aplinkybė, leidžianti manyti, kad daugumą Etikos komisijos narių, kažkurį Savivaldybės administracijos teisininką ir merą vargina teksto suvokimo problema.
Alvydas Ivoncius
Merui apsijuokti padėjo teisininkas?
Į Etikos komisiją praėjusių metų pabaigoje kreipėsi Savivaldybės tarybos narys Martinas Leščiauskas. Mat meras T.Katkus laiku neatsakė į jo spalio 24 dienos raštą dėl „Kranto“ progimnazijos stadiono būklės. Anot M.Leščiausko, net praėjus mėnesiui, jis atsakymo nebuvo gavęs. Vadinasi, pažeisti teisės aktuose nustatyti terminai. Paprastai sakant, pažeistas įstatymas, o prisiekdamas meras, kaip ir Savivaldybės tarybos nariai, pažadėjo laikytis įstatymų: „Aš, Tomas Katkus, prisiekiu gerbti ir vykdyti Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai ir garbingai atlikti savo pareigas ir susilaikyti nuo veiksmų, pažeidžiančių savivaldybės gyventojų teises ir viešuosius interesus. Tepadeda man Dievas!“.
Regis, Dievas ne visuomet padeda merui būti apdairesniam, nes dėl neatsakymo laiku į piliečių raštus, jis Etikos komisijai buvo apskųstas ir anksčiau, kai praėjusių metų rudenį kreipėsi viena varniškė.
Tiek dėl varniškės, tiek dėl M.Leščiausko skundų meras pateikė panašius paaiškinimus ir pridėjo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2021 metų birželio 30 dienos raštą. Jame aiškinama, kad Valstybės politikų elgesio kodekse „įtvirtintais principais nekeliamas reikalavimas atsakymus į gautus raštus pateikti laiku, todėl nebūtų aišku, kokiu pagrindu ir kokiais kriterijais remiantis minėtoji veika galėtų būti vertinama kaip pažeidžianti kurio nors principo turinį“. Toliau Vyriausioji tarnybinės etikos komisija primena, kad vertindama tokią veiką (nesavalaikį atsakymą ar neatsakymą į piliečių raštus), Etikos komisija turi vadovautis Teisės gauti informaciją įstatymu, Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų viešojo aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis, Savivaldybės tarybos veiklos reglamentu.
Tiek varniškės moters, tiek M.Leščiausko skundų atvejais T.Katkus labai keistai suprato Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos aiškinimą. Ir ne mažiau keistai meras interpretavo, ką gali ir ko negali daryti Etikos komisija.
Anot T.Katkaus, neva įstatyme nenumatyta, kad asmuo dėl negauto laiku atsakymo gali skųstis Etikos komisijai. Be to, anot mero, galiojantys teisės aktai nesuteikia teisės Etikos komisijai „spręsti tokių klausimų“.
Nežinia, kas merą konsultavo ar kas jam rengė atsakymą, tačiau, manytume, „nuvažiavo į lankas“. Jokiuose teisės aktuose neapibrėžta, dėl kokio veikimo ar neveikimo asmuo turi teisę kreiptis į Etikos komisiją. Jei T.Katkaus minėtuose teisės aktuose neparašyta, kad asmuo gali kreiptis į Etikos komisiją, tai dar nereiškia, jog draudžiama tai daryti. Etikos komisija nagrinėja, ar politikas savo veikimu arba neveikimu pažeidė/nepažeidė etikos principus.
Sakykime, meras ar Tarybos narys ką nors įžeidžia, nepagrįstai apkaltina, įkliūva vairuodamas neblaivus, sumuša ką nors. Kokiuose įstatymuose parašyta, kad dėl tokios ir panašios veikos galima kreiptis į Etikos komisiją?
Regis, nesugeba suvokti paprasto teksto
Merui ar jo atsakymą rengusiam teisinę nuovoką, manytume, pametusiam „teisininkui“ primename, kad pats pirmasis Valstybės politikų elgesio kodekso principas skelbia: „Pagarba žmogui ir valstybei – laikosi žmogaus teisių ir laisvių ir jas užtikrina, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija ir teise, didina pasitikėjimą valstybe ir jos institucijomis“.
Meras, laiku neatsakydamas į piliečių raštus, nesivadovavo teise, anaiptol – ją pažeidė. Kas čia neaišku?
Visgi meras bei jį konsultuojantys teisininkai labai originaliai suvokia ir kitus aiškinimus. Grįžkime prie Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos paaiškinimo. Ši komisija vien pastebėjo, kad Valstybės politikų elgesio kodekse nėra nustatyta, per kiek laiko reikia atsakyti į piliečių raštus, todėl būtina, vertinant politiko elgesį, vadovautis tai reglamentuojančiais teisės aktais. Bet meras (sunku tuo ir patikėti) ima ir suvokia: jei kodekse neparašyta, kaip reikia atsakyti į raštus, tai šio kodekso principai „nesusiję su veika, kai atsakymas į gautą skundą ar prašymą nepateikiamas laiku“.
Valstybės politikų elgesio kodeksu nesiekta (o tai ir neįmanoma) išvardinti visų veikų, dėl kurių būtų pažeisti kodekso principai. Kodeksas įvardija konkrečius principus, tačiau neaprašinėja jų pažeidimo būdų, turinio ir formų. Ar politikas pažeidė kodeksą, turi nuspręsti Etikos komisijos nariai.
Kaip sakoma, čiupt už vadžių – vėl iš pradžių. Jei laiku neatsakoma į piliečių raštus, neginčijamai pažeidžiamas įstatymas. Jei pažeidžiamas įstatymas, tai pažeidžiamas ir pirmasis Valstybės politikų elgesio kodekso principas, įpareigojantis vadovautis teise.
Pasirodo, toks paprastas dalykas, manytume, sunkiai suvokiamas ne tik merui, bet ir Etikos komisijos nariams. Nagrinėjant varniškės moters skundą, konservatorė Janina Bucevičė pareiškė esą tai, jog meras pažeidė teisės aktus, yra „ne Etikos komisijos klausimas“. Anot J.Bucevičės, skundą pateikusi moteris gali kreiptis į administracinį teismą, jei mano tai esant reikalinga. O kuo čia dėtas teismas? Jis ką nors nagrinėja pagal savo kompetenciją, o Etikos komisija – pagal savo paskirtį ir nuostatus. Be to, galimybė kreiptis į teismą nepanaikina teisės kreiptis į Etikos komisiją. Remiantis J. Bucevičės logika, į komisiją neturėtų kreiptis nė vienas politiko įžeistas asmuo, o drožti tiesiai į teismą bylinėtis dėl garbės ir orumo įžeidimo.
Etikos komisijai laikas užrakinti duris ir išsiskirstyti
Etikos komisijos nariai Kęstutis Gusarovas ir Linas Šedvilas taipogi buvo įsitikinę esą įstatymų pažeidinėjimas „ne Etikos komisijos kompetencijos klausimas ir tyrimas nereikalingas“. Ką gi, panašu, anot vietinės Etikos komisijos, meras bei Savivaldybės tarybos nariai gali nepaisyti įstatymų ir tokia veika bus „ne Etikos komisijos kompetencijos klausimas“.
Nagrinėjant M. Leščiausko skundą, valdančiajai koalicijai priklausantys Etikos komisijos nariai, „skalbdami mero mundurą“, taipogi nesikuklino pažerti keistų samprotavimų. Ypač – K. Gusarovas. Šis ėmė ir pareiškė esą „Valstybės politikų elgesio principai nesusiję su veika, kai atsakymas į gautą skundą ar prašymą nepateikiamas laiku“. Čia, manytume, K. Gusarovas pateikė savęs vertą argumentą.
Kadangi viskas taip pakrypo, tai gal meras ir jam padedantys teisininkai galėtų surašyti teisės aktus, kuriuos pažeidę politikai galėtų būti apskųsti Etikos komisijai? Kadangi aiškinama neva Valstybės politikų etikos kodekso principuose nėra įtvirtintas reikalavimas laiku atsakyti į piliečių raštus, tai gal meras, jam padedantys teisininkai ir „mundurus skalbiantys“ Etikos komisijai priklausantys valdantieji galėtų pateikti sąrašą tų veikų, dėl kurių piliečiai turėtų teisę kreiptis į Etikos komisiją? Bent jau žinotume ir negaištume laiko bergždžiai Etikos komisijai rašydami skundus.
Pagal mero paaiškinimuose ir kai kurių Etikos komisijos narių išsakytus „perlus“, Etikos komisijos nariams belieka užrakinti šios komisijos duris ir išsiskirstyti. Kodėl? Etikos komisija tiesiog neturėtų ko nagrinėti, nes jokiame įstatyme neparašyta, kad dėl to ar ano galima kreiptis į Etikos komisiją, o Valstybės politikų elgesio kodekse nėra išvardintos negarbingos politikų elgesio formos, nėra įrašyta ar aprašyta nė viena kitą žmogų įžeidžianti frazė, keiksmažodžiai, nieko nesakoma apie melą ir šmeižtą ir panašius politikui nederamus elgesio pasireiškimus.
Panašu, kai kuriems mūsų išrinktiesiems nelabai aišku, kas yra principai, o kas tuos principus pažeidžiantys konkretūs veiksmai. Bet gali būti ir kitaip: viską kuo puikiausiai supranta, tačiau vadovaujasi principu „varnas varnui akies nekerta“. Bus įdomu stebėti, ar tie patys valdančiajai koalicijai priklausantys etikos sargai kirs į akis kitos rūšies paukščiams, tupintiems ant opozicijos šakų.
