Sekmadienį Rusijos propagandistas Dmitrijus Kiseliovas savo laidoje aiškino, kad „Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas „išėjo iš rikiuotės“, kai gavo milijardus Rusijos paramos. Po maišto Rusijoje vis dažniau plėtojamas „išprotėjusio dėl pinigų J. Prigožino“ naratyvas, skelbia „The Moscow Times“.
„Prigožinas išėjo iš rikiuotės dėl didelių pinigų. Jis manė, kad gali mesti iššūkį Gynybos ministerijai, pačiai valstybei ir asmeniškai prezidentui“, – laidoje aiškino propagandistas.
D. Kiseliovas sakė, kad esą „Wagner“ operacijos Sirijoje ir Afrikoje suteikė D. Prigožinui nebaudžiamumo pojūtį, kurį vėliau sustiprino jo vadovaujamų pajėgų sėkmė mūšio lauke Rytų Ukrainoje.
Nepateikdamas jokių įrodymų, D. Kiseliovas sakė, kad „Wagner“ gavo daugiau kaip 858 mlrd. rublių (8.91 mlrd. eurų) valstybės lėšų.
Šią savaitę prezidentas Vladimiras Putinas pirmą kartą prisipažino, kad Rusijos valdžia „visiškai“ finansavo sukarintą būrį, tačiau jis tikino, kad per metus „Wagner“ gavo apie 1 milijardą eurų
Rusijos įstatymai draudžia privačias samdinių grupuotes.
Vašingtono ir Briuselio sankcijų taikiniu tapęs J. Prigožinas daug metų veikė šešėlyje, tačiau 2022 m. vasarį V. Putinui pasiuntus karius į Ukrainą atsidūrė dėmesio centre.
Keiksmažodžių kupinose kalbose jis kaltino Rusijos kariuomenę bandant esą pavogti pergales iš „Wagner“ Rytų Ukrainoje ir peikė Maskvos „monstrišką biurokratiją“ už tai, kad ji lėtina karinius laimėjimus.
Daugelis politikos apžvalgininkų J. Prigožino bandymą sukilti vertino kaip ženklą, kad V. Putino valdžia silpsta. Tačiau Maskvos pareigūnai ir propagandistai tvirtina, kad rusai susitelkė aplink V. Putiną.
Sekmadienį Rusijos žemųjų parlamento rūmų pirmininkas Viačeslavas Volodinas rašė, kad V. Putinas iš „šios labai sudėtingos situacijos“ išėjo dar stipresnis.



