Siūlymai rengti pirmalaikius rinkimus ir grasinimai Vyriausybės atsistatydinimu kirto konservatorių reitingams. Kaip rodo naujausia LRT užsakymu atlikta apklausa, rinkėjai labiausiai bausti nusiteikę valdančiąją Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus (TS-LKD) ir socialdemokratus. Tiesa, pastarieji, net ir kritus palaikymui, toliau lieka pirmoje vietoje.
2023 metų balandžio mėnesį Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ atliko tyrimą „Lietuvos barometras“, toks tyrimas nuo 1993 metų vyko jau 352 kartą. Skelbiant šios apklausos duomenis nuoroda į Lietuvos radiją ir televiziją (LRT) ir „Baltijos tyrimus“ būtina.
Apklausa vyko 2023 m. gegužės 12–29 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausti 1009 Lietuvos gyventojai (18 metų ir vyresni), apklausa vyko 111 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka suaugusių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida – iki 3,1 proc.
Straipsnis trumpai
- Pirmoje reitingų vietoje – socialdemokratai.
- Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga aplenkė konservatorius.
- Geriausiai vertinamas visuomenės veikėjas – Valdas Adamkus.
- Palankiausiai vertinamas valdantysis – Arvydas Anušauskas.
- Konservatorių reitingo kritimą lėmė ir pareiškimai dėl pirmalaikių rinkimų bei Vyriausybės atsistatydinimo.
Gyventojų, be kita ko, buvo prašoma pasakyti, palankiai ar nepalankiai jie vertina išvardytus visuomenės veikėjus. Respondentų taip pat klausta, už kurią partiją jie balsuotų Seimo rinkimuose, jei šie vyktų artimiausią sekmadienį.
Apklausa parodė, kad palankiausiai vertinamu visuomenės veikėju išlieka kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus. Mažiausio gyventojų palankumo sulaukė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) pirmininkas Waldemaras Tomaszewskis.
Jei rinkimai vyktų šį sekmadienį, didžiausia dalis apklausos dalyvių, kaip ir ankstesniais mėnesiais, rinktųsi Lietuvos socialdemokratų partiją. Tiesa, reitinguose matyti ir pokyčių – opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) aplenkė valdančiuosius Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus (TS-LKD).
Palankiai vertinamas tik vienas konservatorius
Kaip parodė apklausos rezultatai, gyventojai ir toliau palankiausiai vertina kadenciją baigusį prezidentą V. Adamkų, jį palankiai vertina 79 proc. respondentų. Geriausiai vertinamų visuomenės veikėjų trejetuke – ir dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda, ir taip pat kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė. Juos palankiai vertina atitinkamai 69 ir 63 proc. apklaustų gyventojų.
Nuo buvusios šalies vadovės nežymiai atsilieka krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, jį palankiai vertina 61 proc. respondentų. Jis yra vienintelis valdančiųjų atstovas, kurį apklausos dalyviai vertino labiau palankiai nei nepalankiai.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininką Gabrielių Landsbergį palankiai vertino 16 proc. respondentų.
Dukart palankiau apklausos dalyviai vertino konservatorių, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką Lauryną Kasčiūną. Premjerę Ingridą Šimonytę teigiamai vertino ketvirtadalis respondentų – 25 proc. ją sakė vertinantys palankiai, o 70 proc. išsakė nepalankų vertinimą.
Mažiau palankumo gyventojai išreiškė ir visai konservatorių partijai. Balandį jai savo balsą būtų atidavę 11,3 proc. apklausos dalyvių, o štai gegužę TS-LKD būtų rinkęsi 8,6 proc. respondentų. Tokie rezultatai lėmė, kad anksčiau trečioje reitingų vietoje buvę konservatoriai nukrito į ketvirtą poziciją. Reitingų lentelėje juos aplenkė „valstiečiai“.
Kiek mažesnio palaikymo iš apklausos dalyvių sulaukė ir konservatorių koalicijos partneriai Liberalų sąjūdis. Balandį už juos būtų balsavę 8,2 proc. respondentų, o gegužę – 7,3 proc. Liberalų lyderę Viktoriją Čmilytę-Nielsen palankiai vertino 31 proc. apklaustųjų.
Koalicijoje dirbančią Laisvės partiją balandį būtų rinkęsi 3 proc. apklaustųjų, o gegužę šis skaičius siekė 3,2 proc. Partijos pirmininkę Aušrinę Armonaitę palankiai vertino penktadalis respondentų.
Opozicija kopia aukštyn
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai (LVŽS) aplenkus TS-LKD, pirmąsias tris reitingų pozicijas užima šiuo metu opozicijoje dirbančios politinės partijos.
Pirmoje vietoje ir toliau laikosi Lietuvos socialdemokratų partija. Ją balandį būtų rinkęsi 21,8 proc. apklaustųjų, o gegužę – 17,8 proc. Socialdemokratų pirmininkę Viliją Blinkevičiūtę palankiai vertino 59 proc. respondentų.
Antroje vietoje – Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, ją gegužę būtų rinkęsi 14,7 proc. apklaustųjų. Balandį jai palaikymą reiškė 14,5 proc. apklausos dalyvių. Šios partijos lyderį Saulių Skvernelį palankiai vertino 47 proc. respondentų.
Trečioje vietoje – „valstiečiai“, juos gegužę būtų rinkęsi 10 proc. gyventojų. Balandį palankumą jiems išreiškė 8,2 proc. respondentų. LVŽS vedlį Ramūną Karbauskį palankiai vertino 36 proc. apklausos dalyvių. Kiek palankiau gyventojai vertino „valstiečių“ vicepirmininką Aurelijų Verygą, teigiamas jo vertinimas siekė 48 proc.
Rinkėjai nubaudė, bet greitai skandalus pamirš
Jau ne vieną mėnesį verdantis vadinamasis „čekiukų“ skandalas atsirūgo ne vienai politinei partijai, teigė Klaipėdos universiteto (KU) politologė Gabrielė Burbulytė. Tiesa, pasak jos, konservatorių reitingų kritimą lėmė ir partijos pirmininko G. Landsbergio bei premjerės I. Šimonytės pareiškimai.
Primename, kad apklausa vykdyta gegužės 12–29 dienomis, o apie pirmalaikių rinkimų idėją G. Landsbergis paskelbė gegužės 19-ąją.
„Man atrodo, kad gyventojų nuomonei įtakos turėjo ne tiek pats čekiukų skandalas, kiek visgi tai, ką pasakė ponas Landsbergis ir ponia Šimonytė. Buvo tiesiog toks šokas visuomenėje, nes daugeliui tai buvo labai netikėtas sprendimas tuo metu pasakytas, tai galėjo turėti įtakos tokiam vertinimui.
Ar visas čekiukų skandalas galėjo turėti įtakos tokiam vietos pasikeitimui? Galbūt nedrįsčiau taip sakyti, nes į jį įsivėlusios ir kitos politinės jėgos, bet matome, kad kol kas labai stipriai jų pozicijos nesikeičia“, – vertino G. Burbulytė.
Iki Seimo rinkimų lieka kiek mažiau nei pusantrų metų, o per šį laiką, anot politologės, tiek šis skandalas, tiek triukšmas dėl pirmalaikių rinkimų pasimirš. Juolab dėl to, kad, pasak G. Burbulytės, per šį laikotarpį kils dar ne viena situacija, turėsianti įtakos rinkėjų nuotaikoms, todėl reitingai dar gali kisti.
„Yra rinkėjų, kurie niekada nebalsavo ir nesiruošia balsuoti už konservatorių partiją. Manau, jie tikrai nepamirš ir tikrai kartais prisimins tuos pasisvaidymus pažadais atsistatydinti ir vėliau tų pažadų nesilaikymą.
O tiems, kurie balsavo, buvo ištikimi šitos politinės jėgos rinkėjai, manau, daliai jų tai galėjo būti nemenkas sukrėtimas, bet ilgainiui tai turbūt bus pamiršta ir atleista, nes jei viskas vyks pagal planą, iki to laiko dar tikrai bus daug ir įvairių įvykių, kurie užgoš šitą pirmalaikių Seimo rinkimų karštinę“, – komentavo politologė.
Rudenį, anot jos, jau turėtų matytis aiškesnis ir ryškesnis gyventojų palaikymo partijoms vaizdas, ypač turint omenyje, kad tuomet į politinę darbotvarkę sugrįš tokie svarbūs klausimai kaip valstybės biudžetas, mokesčių reforma, ekonominiai iššūkiai.
„Rudenį, matyt, galėsime jau tiksliau pasakyti, ar šitas skandalas turėjo ilgalaikį poveikį, ar ne, bet man atrodo, kad ilgalaikio poveikio nebus“, – portalui LRT.lt komentavo KU politologė G. Burbulytė.
