Vaikai sėdi ant adatos. Kone kasdien – komoje į reanimaciją ar dar toliau. Mokytojai sėdi prie Vyriausybės. Vienuolikmetės gimdo. Gydytojai meta darbus. Kovidas atslenka. Lyg to dar būtų maža, diplomatija ir kariuomenė maišomos su purvais.
Lietuvos ambasadorius Londone, matyt, negalėjo patikėti, kad kažkokie ambasados vairuotojo darbo laiko ar brangių bilietų į teatrą reikalai gali pasisukti tokiu aštriu kampu ir apversti sėkmės ir šlovės piką pasiekusios šeimos gyvenimą.
Įspėjamasis skambutis suskambo prieš keletą mėnesių. Eitvydas Bajarūnas turėjo laiko įvertinti padėtį ir galbūt užbėgti įvykiams už akių. Kai laiku darai sprendimus, skandalas, nesvarbu dėl kokių priežasčių kilęs, nurimsta ir didėja tikimybė išvengti purvo vonių.
Dabar yra kitaip. Nutekintos tyrimo detalės ambasadai suteikė sultono būstinės štrichų, o ambasadoriui ir jo žmonai, garsiai režisierei, nebus lengva išsklaidyti plačiai pasklidusį mėšlo dvelksmą.
Panašiu keliu bando žengti ir kariuomenės vadas. Nesibaigiant Kremliaus šizofrenikų agresijai, kariuomenė yra išskirtinai svarbi. Tokia svarbi ir reikšminga, kad kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys negalėjo patikėti, jog kažkam gali rūpėti jo buto nuoma. Kas tie butpinigiai, palyginti su misija apginti valstybę.
Generolas, kaip ir ambasadorius, neketina lengvai pasiduoti. Kiekvieną naują skandalo dieną – klausimų vis daugiau, jie apima vis plačiau.
Finansiniai ar interesų konflikto reikalai – buto nuoma, bilietai, automobilis, – šie reikalai ir E. Bajarūnui ir V. Rupšiui tampa antraeiliais. Šiandien skandalo smaigalyje – asmeninės savybės. Gebėjimas suvaldyti krizę. Ir tai ne pabaiga. Rytoj ateis eilė biografijos detalėms ar dar kam.
Diplomatas sako, jog pirmą kartą politinėje kovoje yra naudojamas ambasadorius. Panašių minčių kyla aiškinantis, kaip nevieša informacija apie generolo gyvenimo reikalus atsidūrė viešumoje.
Atsakymai gali būti įvairūs. Nebūtinai patvirtinantys politinę versiją. Bet, žvelgiant plačiau, koks skirtumas, dėl kokios priežasties viena svarbiausių ambasadų ir strateginė saugumo institucija, kariuomenė, patiria pasitikėjimo nuostolius.
Valstybę, o ne save, prioritetu laikantis vadovas turėtų daryti tai, kas gali šį nuopuolį, šią krizę, sustabdyti. Ir tik po to aiškintis – politika tai, priešų ataka ar klaida.
Kai kyla skandalas, klaida visada kažkur yra. Nebūtinai ta, apie kurią daugiausia kalbama. Vis garsiau siūloma pasimokyti iš klaidos ir dirbti tėvynei toliau.
Labai optimistiška. Ar Seimo politikai, nuslėpę priklausymą komunistų partijai, pasimokė iš prezidento Gitano Nausėdos klaidos?
Ar generolas, tikėtina, girdėjęs apie fiktyvių čekių puotą, pasimokė iš savivaldos politikų klaidos? Ar kariuomenei dirbantys pulkai neginkluotų profesionalų išmoko, kad smulkmenų nėra, o bet kuri praleista gali sukelti cunamį?
Ar aukšti pareigūnai išmoko, kad žvaigždžių liga, mėgavimasis galia nužudo karjerą?
Prezidentu išrinkto Rolando Pakso apkalta turėtų priminti – neliečiamųjų ir nepakeičiamų nėra. Bet tai buvo seniai. Vieni šio istorijos puslapio dar neperskaitė, kiti – primiršo.
Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ
