Ministrė Pirmininkė pasveikino Baltijos finansų konferencijos „Žaliųjų finansų strategijos įgyvendinimas Baltijos šalyse“ dalyvius ir organizatorius.
„Šiandien susiklostė beprecedentė situacija, kai susiduriame su keliomis krizėmis vienu metu: COVID-19 pandemijos padariniais, klimato kaita ir karu Ukrainoje. Norint įveikti visus šiuos iššūkius, reikia bendro ir vieningo požiūrio. Pasaulis privalo tapti ekologiškesnis, kitaip ir toliau neišvengsime naujų, su klimato kaita susijusių krizių“, – pabrėžė premjerė.
Vyriausybės vadovė akcentavo, kad ES kelia ambicingą tikslą – iki 2050 m. tapti pirmuoju pasaulio klimatui neutraliu žemynu. Lietuva tam pritaria, perėjimas prie žaliosios ekonomikos didins ekonominį atsparumą ir mažins priklausomybę nuo iškastinio kuro. Todėl svarbu stiprinti savo pastangas ir paspartinti sprendimų priėmimą.
Pažymėta, jog pastarųjų geopolitinių įvykių kontekste Lietuva jau parodė lyderystę šioje srityje ir nusprendė visiškai atsisakyti Rusijos naftos, dujų ir elektros. Perėjimas prie žaliosios ekonomikos yra susijęs ne tik su gamtos apsauga bet ir su nepriklausomybe – užtikrinant žaliosios ekonomikos veikimą dabarties ir ateities kartoms.
Žvelgiant į ateitį, Lietuva aktyviai siekia užtikrinti energetinę nepriklausomybę ir iki 2050 m. visiškai pereiti prie atsinaujinančių energijos šaltinių. Lietuva taip pat pritaria Europos Komisijos darbui šioje srityje. Labai svarbu sustabdyti Rusijos naftos ir dujų importą, net jei tam prireiktų trumpalaikių investicijų į naują iškastinio kuro infrastruktūrą ar paskolos.
„Žalioji ekonomika ir tvarios investicijos užima aukštą vietą Lietuvos Vyriausybės prioritetų sąraše. Rodysime lyderystę taikydami plataus užmojo priemones, kurios aptartos su verslu ir savivaldybėmis. Ekonominės priemonės pavers ekonomiką žalesne, bus taikomi neutralaus poveikio klimatui scenarijai kiekviename sektoriuje, skatinami žalieji viešieji pirkimai, plečiamas žaliųjų technologijų finansavimas ir elgsenos keitimas siekiant pereiti prie žiedinės ir neutralaus poveikio klimatui ekonomikos“, – akcentavo premjerė.
Preliminariais skaičiavimais pagal Nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą, Lietuvos finansiniai poreikiai šioje srityje siekia daugiau nei 14 mlrd. eurų. Beveik 10 mlrd. eurų šios sumos sudaro viešosios lėšos, tiek Europos Sąjungos, tiek valstybinės. Likusius 4 mlrd. eurų bus siekiama sutelkti iš privataus sektoriaus.
Nacionalinis planas – „Naujos kartos Lietuva“, ES struktūrinių fondų lėšos taip pat prisidės prie žaliosios ekonomikos ir kovos su klimato kaita.
„Nėra jokių abejonių, kad žalieji finansai yra esminis ateities katalizatorius. Tikiuosi, kad ši konferencija suburs mus produktyvioms diskusijoms ir bendram problemų sprendimui. Linkiu visiems įdomios ir vaisingos konferencijos“, – sakė Ministrė Pirmininkė.
