„Beveik garantuoju, kad kažkur Gedimino prospekte šiuo metu yra mažiausiai vienas dropas“, – LRT.lt sako Linas Tamošaitis, su saugiu narkotikų vartojimu jaunimą supažindinančios organizacijos „Jauna banga“ vadovas.
Pasiekia visą Lietuvą
Narkotikų pardavimui skirti susirašinėjimų programėlės „Telegram“ kanalai nustebins ne vieną, manantį, kad nelegalių psichotropinių medžiagų Lietuvoje gauti sunku ir pavojinga. Atvirai prieinamose grupėse pilasi nuotraukos – marihuana, kokainas, amfetaminas, LSD, kainos ir prekybos taškai. Ar reikia Kaune, Vilniuje, Ukmergėje? Pašilaičiai, Žirmūnai, centras, jei domina, galima pirkti ir didmena. Kai kas nurodo pristatymo valandas ir netgi siūlo darbą.
Prekeiviai skirtingus narkotikus koduoja paveikslėliais: kristalais, šokolado plytelėmis, grybais, gaideliais ir vienaragiais, judančiais paveikslėliais – tai padeda išvengti ir pareigūnų naudojamų filtrų. Pirkėjui galima rinktis: susitikti su prekeiviu (baryga) ir atsiskaityti grynaisiais arba mokėti kriptovaliuta ir diskretiškai pasiimti prekę sutartoje vietoje. Paprastai narkotikai negiliai užkasami į žemę, paslepiami netoli esančiame objekte, o pirkėjui nusiunčiama nuotrauka, kur ieškoti.
Nauji rinkos žaidėjai, norintys pelnyti pasitikėjimą, prekybą pradeda nemokamai išdėliodami prekių pavyzdžius, mainais prašydami atsiliepimų.
Vadinamieji dropai yra sąlygina naujovė Lietuvos nelegalių psichoaktyviųjų medžiagų rinkoje. LRT.lt pavyko rasti ir žinučių, siūlančių narkotikus atsiimti paštomate, naudojantis vieno populiariausių paslaugos tiekėjų paslaugomis.
Ar teisėsauga gali kažką padaryti prieš tokius prekiautojus kaip mes? Manau, kad gali.
Mastunas
Vilniaus universiteto (VU) kriminologas Mindaugas Lankauskas sako, kad bekontaktis perdavimas – privalumas vengiant teisėsaugos.
„Jei nepagausi už rankos, negali teikti kaltinimų. Kad to nebūtų, ir naudojami vadinamieji dead drops, kai nėra kontakto tarp pirkėjo ir pardavėjo. Tai tokia naujovė, nes anksčiau nebuvo plačiai paplitę. Man susidarė įspūdis, kad tai populiarėja“, – teigia M. Lankauskas.
Pirkti narkotikus be kontakto arba atsiimant iš paštomato saugiau ne tik dėl policijos. Prekeivių grupėse gausu pasakojimų apie užpuolikus, kidalavomis žargonu vadinamus sukčius, su kuriais susitikimai baigiasi kruvinai ir net perauga į keršto akcijas.
„Pakankamai pavojinga eiti susitikti su žmogumi, kuris realiai yra nusikaltėlis, disponuoja [nelegaliomis] psichoaktyviosiomis medžiagomis. Jei prekiauja kokainu, tai turbūt bus organizuoto nusikalstamumo atstovas <...> Kada žmogus susitinka su baryga ir tai yra maloni patirtis? Nelabai dažnai“, – pasakoja L. Tamošaitis. Jo teigimu, prekyba internetu atsirado išpopuliarėjus kriptovaliutoms.
LRT.lt susisiekė ir su vienu prekeiviu, turinčiu sėkmingą narkotikų pardavimo verslą internete, kuris sutiko plačiau papasakoti apie darbo užkulisius. Anot pašnekovo, paprašiusio straipsnyje vadinti jį Mastunu, prekyba „Telegram“ pradėjo vykti neseniai ir tai toli gražu nėra dominuojantis būdas. Patogumas, greitis ir saugumas – tai jo išvardinti tokios prekybos privalumai.
„Seniau tai buvo kitos platformos. „Telegram“ nėra kažkuo ypatinga vieta, tiesiog buvusią tuščią nišą užima veikėjai, jau veikę kitose vietose, kitose platformose. Bet gyvi susitikimai tarp pirkėjų ir pardavėjų vyksta toliau“, – sako Mastunas.
Pašnekovas atskleidžia, kad narkotikų tiekimas šiandien pasiekia net ir kaimus bei mažesnius miestelius, nors ten už prekes neišvengiamai tenka mokėti daugiau, narkotikai keliauja per dvi ar tris tarpines grandis.
„Suaktyvėjimas, kaip ir visur: prieš šventes, didelius renginius, tokius kaip „Eurovizija“, „Žalgirio“ rungtynės. Taip pat savaitgaliais, dienomis, kai žmonės gauna algas, pašalpas, kitas išmokas. Tuo metu pirkimai pagerėja“, – sako Mastunas ir priduria, kad populiariausia nelegalia psichotropine medžiaga Lietuvoje lieka kanapės.
Anot prekeivio, narkotikų versle dažniausiai galima uždirbti iki 2 tūkst. Eur per mėnesį, o legalizuoti galima ir milijonus.
„Žinoma, kainuos paslaugos, įvairių struktūrų kūrimas, konsultacijos. Bet jei yra pinigų, tereikia tik noro“, – sako LRT.lt pašnekovas.
Politika ir geri blogi narkotikai
Narkotikų prekeivių kanaluose į akis krinta diskusijos dėl etikos, peraugančios į rimtesnes kovas. Kai kurie pardavėjus vienijantys kanalai įspėja – net nebandykite čia siūlyti sintetinių kanabinoidų, vadinamojo „Smile“ narkotiko, itin populiaraus tarp moksleivių.
„Čia galima matyti net savotišką socialinę atsakomybę“, – pastebi kriminologas M. Lankauskas.
Glicerino pagrindu gaminamas skystis, kuriuo užpildomos elektroninės cigaretės, pastaruoju metu itin dažnai linksniuojamas žiniasklaidoje, dėl jo baiminasi tėvai ir mokytojai. Kaip pabrėžiama iniciatyvos „Jauna banga“ informacijoje, sintetinių kanabinoidų junginius sudėtinga vartoti saugiai, dažnai skystis sumaišomas neteisinga proporcija, dėl to kyla pavojus gyvybei.
Neparduok vaikams, paprasta taisyklė. Tiesiog moralės reikalas.
Šaldytuvas
Dėl to „Smile“ pardavimas turi stigmą, panašią, kaip heroino vartojimas ir pardavimas. L. Tamošaitis pabrėžia, kad „Smile“ pardavinėjamas išskirtinai tik nepilnamečiams, suaugusių vartotojų jis paprastai nedomina. Žinoma, kad dažnai būtent nepilnamečiai ir platina šį narkotiką.
„Visi žino, kas vyksta, ir ne visiems patinka. Prekeiviai turi pinigų ir jie kartais kovoja vieni su kitais dėl to, kas ką daro, kaupia reputaciją, skleidžia dezinformaciją [apie kitus]. Gatvėje tarp atskirų prekeivių visada buvo politika, ji yra ir internete“, – sako jis.
Kaip vartoti pradeda vaikai
LRT.lt pašnekovas, pasirinkęs slapyvardį Šaldytuvas, kalbėdamas apie „Smile“ prekeivius, nesirenka gražių žodžių.
„Pardavėjai žino, ką parduoda. Mano nuomone, žmonės, kurie pardavinėja „Smile“ ir sintetinius katinonus, neturi moralinio kompaso. Ant jų grupėse yra važiuojama, jie baninami (liet. šalinami), o vartotojai išvadinami zombiais“, – pasakoja jis.
Į ginčus pardavėjai nevengia ir investuoti pinigų. Kelis kartus įsilaužėlius pasitelkę narkotiko priešininkai viešai paskelbė pardavėjų tapatybes, atakuoja juos botais. Vienoje iš grupių daug pasipiktinimo sukėlė paviešintas pokalbis, kaip nepilnametis suaugusiam vyrui už narkotikus siūlo atsiskaityti seksu.
„Neparduok vaikams, paprasta taisyklė. Tiesiog moralės reikalas“, – sako Šaldytuvas.
Tačiau „Smile“ parduodantis Mastunas įsitikinęs – problema yra ne pats narkotikas, o netinkamas vartojimas. Anot pašnekovo, moksleiviai dažnai rūko koncentratą, kuris yra 50 kartų stipresnis, nei vartoti paruošta medžiaga.
„Mums labai gaila dėl tokių atvejų, – sako jis, užsiminus apie atvejus, kai moksleiviai apsinuodijo „Smile“ ir pabrėžia, kad pats stengiasi nepilnamečiams narkotikų neparduoti. – Bet žiūrint giliau, matome dideles logines klaidas, kai žiniasklaida, nekompetentingi chemijoje žurnalistai, bando mistifikuoti sudėtį, patys nežinodami, kalba apie kažkokias „priemaišas“.“
Nors pastaruoju metu dažnai girdimi nuogąstavimai, kad jaunimo garinamuose skysčiuose yra tokių priemaišų, kaip žiurkių nuodai ar aušinimo skystis, tačiau šią informaciją LRT.lt paneigė ir pašnekovai, ir Lietuvos policija – Lietuvoje tokių atvejų nėra žinoma.
„Nė vienas jų neturi cheminio statuso „priemaiša“. Visi komponentai ten yra tam, kad skystis turėtų efektą, kurį turi [turėti] – svaiginti. Niekas jokių priemaišų nemaišo“, – sako „Smile“ parduodantis Mastunas.
Šaldytuvo teigimu, vaikai „Smile“ gauna ne internete.
„Jie perka mokyklose ir rajonuose, kur gyvena. Jei turite 12 metų vaiką, duokite jam veipą (elektroninę cigaretę – LRT.lt) ir liepkite praeiti per Partizanus (Kauno mikrorajonas – LRT.lt). Jam siūlytojai užpils nemokamai „pamėginti“, svarbu, kad užsikabintų ir ateitų pirkti“, – sako jis.
Pašnekovų teigimu, „Smile“ paplitimą reikėtų vertinti kaip madą, kuri nebūtinai išliks ilgam – klaidinga manyti, kad narkotikų paplitimas mokyklose yra beprecedentis, o anksčiau narkotikai neegzistavo. Pavyzdžiui, prieš gerą dešimtmetį baimintasi „spice“ vadinto narkotiko, taip pat prilyginto heroinui. Katinonai, vadinamosios naujosios psichoaktyviosios medžiagos, iš Kinijos atkeliavusi pigių naujų medžiagų banga, o dabar ir „Smile“ pakeičia narkotikų rinką.
Vadinasi, visi tą vaiką ignoravo: tiek bendraamžiai, tiek šeima.
L. Tamošaitis
„Yra populiarumo bangos – jei žiūrime istoriškai, atsiranda nauja medžiaga, galima palyginti su mados ženklu. Jis išpopuliarėja, daugiau žmonių nori vartoti, atsiranda naujų dalykų, kurie pritraukia. Gali būti ir vartojimo atoslūgis, kaip Islandijoje, kur, matuojama, per sporto ir laisvalaikio programas per 10 metų labai stipriai sumažėjo jaunimo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas: ir legalių, ir nelegalių“, – teigia M. Lankauskas.
Tuo metu L. Tamošaitis kritikuoja Lietuvos mokyklų vadovų požiūrį į narkotikus: pasak specialisto, kontrolės priemonės, tokios, kaip kratos ir patikrinimai su tarnybiniais šunimis, maskuoja bejėgiškumą ir norą paslėpti tikrąsias problemas. Jis teigia, kad kalbant apie narkotikus su jaunuoliais mokyklose akivaizdu, jog „Smile“ yra kone kiekvieno moksleivio aplinkoje. Pašnekovo teigimu, reikėtų daugiau investuoti į švietimą, mokytojus ir socialinius pedagogus.
„Kai pakalbu, [mokyklos] žino, kad to fenomeno sustabdyti negalima, jie tik nori, kad to nebūtų: ne mano kiemo fenomenas“, – sako jis.
Anot L. Tamošaičio, į priklausomybę nuo narkotikų reikia žiūrėti kaip į pasekmę ir kitų problemų išvestinę.
„Mes žiūrime, glaistome, dėliojame, bet kai bendrauju ir konsultuoju žmones, kurie vartoja, matau, kad jų gyvenime yra dalykų, kurie maskuojami būtent vartojimu. Ir kol jie nedings, visada bus rizika, kad jie vėl atsisės ant priklausomybės. Vartojimas yra išvestinė“, – pastebi jis.
Kadangi Lietuvos valdžia tiesiog draudžia, o ne reguliuoja, grupė padeda visai rinkai reguliuotis.
Šaldytuvas
Anot L. Tamošaičio, įvykus tragedijoms, kai moksleiviai narkotikais apsinuodija mirtinai arba sukelia pavojų sveikatai, dažnai kalbama, esą tėvai ir draugai net neįtarė, kad vaikas vartojo narkotikus.
„Žiūriu ir galvoju, kaip taip gali būti? Vadinasi, visi tą vaiką ignoravo: tiek bendraamžiai, tiek šeima. Tai yra labai liūdna. Kai kalbu su vaikais, sakau: jūs esate pirmoji pagalba. Jūs esate bendraamžiai, jūs ten pat mokotės, suprantate, kokie yra aplinkos stresoriai, ką reiškia turėti tėvus, ką reiškia būti jaunam, ką reiškia mokytis, ką reiškia socialinis spaudimas <...> Jei žmogus jau turi priklausomybę, tai yra sisteminė visuomenės klaida. Neveikia nei mokykla, nei tėvai, nei draugai, nei pareigūnai, nei sveikatos apsauga. Tas žmogus visiškai praslydo kiaurai visus visuomenės saugiklius“, – kalba pašnekovas.
Vilniaus ir Kauno konkurencija
Narkotikų pardavimo kanalai atskleidžia ir kitas esmines visuomenės skirtis.
„Kauno versus Vilniaus rinkos, kur geriau?“ – analizuoja vienas kanalas, skirtas narkotikų naujienoms.
Pasak anoniminių rinkos ekspertų, turinčių daugiau nei tūkstantį sekėjų, būtent Kaunas dominuoja „Telegram“ vykstančiame narkotikų pardavime. Pabrėžiama, kad Kaune geriau išplėtota bekontakčio pardavimo sistema, tačiau vilniečiai principingesni dėl „Smile“ ir sunkiųjų narkotikų draudimo, taiko „laisvos rinkos principus“.
„Klausimas jums: Kaunas, kur padarysi labai daug, bet bus laukiniai Vakarai, ar Vilnius, kur padarysi mažiau, bus konkurencija, bet bus žymiai saugiau ir ramiau? Deja, laimėtojo čia nėra, viskas priklauso nuo barygų ir klientų gyvenimo būdo“, – daro išvadą kanalo kūrėjai.
Be ekspertinių įžvalgų, grupėse taip pat dalijamasi informacija, kur vyksta policijos reidai. O kitos „Telegram“ grupės užsiima veikla, kurią galima pavadinti šviečiamąja. LRT.lt pašnekovas Šaldytuvas administruoja kanalą, skirtą narkotinių medžiagų kokybei nustatyti. Jos nariai diskutuoja apie psichoaktyviųjų medžiagų sudėtį, veikimą, dozavimą. Atskira subkultūra galima pavadinti eksperimentuotojus psichodelikais.
Pasak Šaldytuvo, jau yra ir pardavėjų, kurie kartu su siūloma preke pateikia ir laboratorinius išrašus apie medžiagos kokybę.
„Draudimai dėl narkotinių medžiagų nėra prevencija, o tiesiog senų diedų „mano laikais to nebuvo“ posakiai. Nesu grupės įkūrėjas, bet testavimas pradėjo vykti kitoje grupėje, ten draudžiami sintetiniai kanabinoidai, metamfetamino katinonai ir opioidai, ji skirta žalos prevencijai ir švietimui <...> Kadangi Lietuvos valdžia tiesiog draudžia, o ne reguliuoja, grupė padeda visai rinkai reguliuotis“, – sako pašnekovas.
Rizika
LRT.lt pašnekovai, kalbėdami apie narkotikų prekybą, nevengė jos romantizuoti, pristatyti save ne kaip nusikalstamo pasaulio atstovus, o savo užsiėmimą ir narkotikų kultūrą – kaip turinčius idėjinį pagrindą. Tačiau nepaisant draugiškos aplinkos grupėse, akivaizdu, kad narkotikų prekeivio gyvenimas yra rizikingas, o pasirinkimus diktuoja nenuspėjamumas, noras neįkliūti teisėsaugai, kerštas, kovos su nesąžiningais pirkėjais, kuriose pasitaiko ašarinių dujų, šaltųjų ir šaunamųjų ginklų.
„Yra toks juokelis, kad gaila, jog nėra barygų etikos kodekso“, – sako L. Tamošaitis. LRT.lt pašnekovai sutaria, kad pagrindinė kliūtis, kodėl visa narkotikų prekyba dar nepersikėlė į internetą, yra reputacija: sunku pasitikėti anoniminiu prekeiviu. Sukčiai neretai apsimeta patikimais senbuviais, pasitaiko, kad veiklą baigiantys patikimi pardavėjai apgauna arba dingsta, pervedus jiems kriptovaliutą.
Yra vėlavimas, nes reikia surinkti įrodymus ir pasiruošti.
M. Lankauskas
Mastunas, motyvuodamas saugumo sumetimais, neatsakė, ar kada nors buvo įkliuvęs teisėsaugai, tačiau patikino, kad jo klientai į policijos akiratį nepateko. Paklaustas, kas skatina imtis narkotikų platinimo, jis pabrėžė, kad į tokią veiklą dažnai įsitraukia skolų turintys asmenys, persekiojami antstolių, jau turėję problemų su teisėsauga. Jiems šešėlis – vienintelė išeitis, sako pašnekovas.
„Čia, kaip ir visur, yra įvairių žmonių, tačiau dažnu atveju tai yra valstybės atstumti ir nuskriausti žmonės <...> Sutikau ne vieną asmenį, kuris tuo užsiimta dėl neapgalvotų skolų <...> Tokie žmonės neturi ko prarasti“, – pasakoja Mastunas.
Nėra abejonės, kad prekeivių grupėse apsilanko ir policija.
„Tiksli statistika, kokia dalis narkotinių medžiagų yra parduodama naudojantis internetu, kokia – gyvų susitikimų metu, nėra fiksuojama. Nors didžiąją nelegalios apyvartos narkotikais rinkos dalį užima tradiciniais būdais vykdomi nelegalūs sandoriai, tačiau stebima nelegalių medžiagų prekybos internete didėjimo tendencija“, – rašoma LRT.lt gautame komentare.
Policijos departamento atstovai pabrėžia, kad Lietuvos pareigūnai dalyvavo ir kelių tamsiajame internete veikusių grupuočių uždarymo operacijose. Anot jų, policija naudoja „įstatymų suteiktus viešus ir neviešus įrankius“.
„Lietuvos policija puikiai žino nusikalstamų veikų schemas, turi reikiamus įrankius identifikuoti nusikalstamas veikas darančių asmenų tapatybes, atsiskaitymus, vykdomus kriptovaliutomis <...> Taip, tai reikalauja daugiau resursų ir specialiųjų žinių, tačiau patikiname, kad mirtimi prekiaujantys asmenys tikrai neišvengs Lietuvos policijos dėmesio“, – žinutę narkotikų prekeiviams siunčia pareigūnai.
Vis tik tokius prekeivius, kaip Mastunas, teisėsaugai susekti sunku. Teismų išnagrinėtose bylose matyti ta pati tendencija – asmenys sugaunami su nedideliu kiekiu narkotikų, tvirtina jas pirkę susirašinėjimų programėlėje, tačiau pardavėjo policijai rasti nepavyksta, o vartotojas nubaudžiamas už nedidelio kiekio narkotinių medžiagų laikymą be tikslo platinti.
Mastunas sako manantis, kad bylų daugės.
„Ar teisėsauga gali kažką padaryti prieš tokius prekiautojus kaip mes? Manau, kad gali. Pasaulyje nemažai atvejų, kai buvo išaiškinti net prekiautojai tamsiajame internete. Mūsų atveju, teoriškai išaiškinti įmanoma“, – sako jis.
„World Drug Report 2022“ pabrėžiama, kad augantis šifruotų susirašinėjimų programėlių populiarumas lems, jog narkotikų rinkoje atsiras daugiau pardavėjų, ji taps decentralizuota.
Kriminologo M. Lankausko teigimu, teisėsauga veikia neabejotinai lėčiau nei nusikalstamas pasaulis, tačiau ilgainiui pasiveja ir inovatyviausius nusikaltėlius. Paprastai Lietuvoje pakankamas įrodymas – kratos metu rastos svarstyklės, paketėliai su įvairių rūšių narkotikais, o pagavus narkotikus perduodant, nusikaltimas akivaizdus.
Jis pastebi – klaidinga manyti, kad įmanoma uždrausti prekybą internete.
„Teisėsauga turi tuos įrankius, kuriuos visada turėjo. Tik yra vėlavimas, nes reikia surinkti įrodymus ir pasiruošti. Tai reiškia, kad jie šiek tiek vėluoja ir reakcija teisėsaugos yra tokia <...> Teisėsauga to iš pradžių nežino, tik po to, kai ką nors pagauna, iš gyventojų, viešosios erdvės sužino arba iš aplinkos pajunta didesnį spaudimą kažką daryti. Ir tada imasi ryžtingesnių veiksmų, kad parodytų, jog vyksta kova“, – kalbėjo kriminologas.
